Atos 15

Biibilya Nyēē Tiliil (SPYNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nto yēē kitākumiitē ꞉Bāwulō ākoo Barnaaba Antyookya, kukwaanee ꞉biiko alake Yuuteeya ankuba wōlooto. Kibokooneet ꞉bichoo mbo ng'eetaabiya. Kimwooyē kule, “‑/Mākiirāroochook, yoo /kamakiimuraatanaak kuu wōloo mwooytooy ꞉siruutēkaab *Muusa.”
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Kiyey ꞉ng'ālyoontoonoo Bāwulō ākoo Barnaaba kukwiil keey āk bichooto kut kuchuunchuun. Nto mii yoo, /kēēmwooy kule kuwo ꞉Bāwulō ākoo Barnaaba kuboonto keey āk mbo ng'eetaabiya alak Yēērusālēēm. /Kikēēmākyinē bokunyōōryo ākoo *lēbkēēyik chuut āk booyik kurubta keey āk ng'ālyoontooni.
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Yooto, kōō-āmiisoot icheek ꞉kaniseet. Nto yu kimii kumurē Fōyinikē āk Samaaryaa kumwoochi ꞉icheek mbo ng'eetaabiya ām wōlooto kule kiikōōyēnchi ꞉biiko choo mā Yuutayeek Yēēsu. Kiing'ereech ꞉lōkōōywēchoo mbo ng'eetaabiya miisin.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Yu kabokuyit mbo ꞉Bāwulō Yēērusālēēm, kutorooch icheek ꞉lēbkēēyik, booyik āk biikaab Kiriistō chuut alak. Kiiboorchi bichooto kiyēē kiikuyey ꞉Yēyiin kubuntēē icheek.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Nteenee king'ēētyo *꞉Farisaayeek alake chēē kikiikuchamta Yēēsu ānkumwooy kule, “Māchāktōōs */kiimuraatan biiko choo mā Yuutayeek ānkumākyinē mbo kooywey kiruutēkaab *Muusa.”
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Yooto, kukuur keey *꞉lēbkēēyik ākoo booyik bokoolyeb ng'ālyoontoonoo.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Yu kabokung'alaalee ām kōōyinto, kung'eet ꞉Bētērō ānkumwooy kule, “Mbo ng'eetaabiya, ābērē ōnkēt kule kisimkutoola ꞉Yēyiin kēny ām wōlēē ōmiitē ꞉akweek, ā-āmchi biiko choo mā Yuutayeek lōkōōywēk chēē kāroomēch kukas ānkōōyēnchi.
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Kiiboorunēē ꞉Yēyiin nyoo inkētē wōlēē wuu ꞉kāāsōōtēywēēkaab biiko kule kichāmē biiko choo mā Yuutayeek yoo kiikoochinē icheek Tāmirmiryēēt kuu yoo kikōōnēēch acheek.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Kuuyu kiikoosēē keey ꞉bichoo Yēyiin, /kiitiliil. Kunyi, ‑mākēēyēku teer ām wōlēē mii ꞉bichoo.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Kunyoo ii, ām nee yu ōmāchē okwiil Yēyiin ōkoochinē mbo ng'eetaabiya kukalab muchōōkiit nyēē ‑mākiimuuchē ꞉acheek keekalab, āmēēbērē kiimuuch ꞉mbo kuuko?
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Mēērook oyey kuu nyooto. /Kikiiraraacheech acheek, yu kāwokunyōōwēēch ꞉Mokoryoontēēt Yēēsu kaat, ānkuwuu nyooto ām wōlēē miitē ꞉nkicheek.”
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Kisiisyo ꞉biiko tukul kule much! Kiyēbchi yiit nkinee Barnaaba ākoo Bāwulō kumii kōōbooru tukuuk chēē /kiilātē chēē kikiikuyey ꞉Yēyiin ām wōlēē mii ꞉Kirikiik kubuntēē icheek.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Yu keewaany, kumwooy ꞉Yāākōbō kule, “Mbo ng'eetaabiya, oyeb yiit baa.
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Kāākurārwēēch ꞉Simōōni wōlēē kichāmtooy ꞉Yēyiin choo mā Yuutayeek ām taay, kuyēk cheechii.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Mii ꞉ng'aleekaab *wōōrkooyik chēē ityiichē yuutēyu ām yoo /kikeesir kule,
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 ‘Yoo kāākubēk ꞉ng'aleechu, +māāyēēwu
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 sukung'eet kucheeng'aat ꞉biiko choo kiikung'ēt Mokoryoontēēt
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 Tookunoot kuu nyooto kung'eetee kēny kule mākulumchi ꞉choo mā Yuutayeek biikaab Yēyiin.
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 Kunyoo, kaatiil ꞉anii kule ‑mookany keeyey kunyikisyi choo mā Yuutayeek yoo mii kuyisu keey kukwoonii wōlēē mii ꞉Yēyiin.
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Yoo kātāwuu nyoo, okany kēēsirchi barweet kēēmwoochinē kule kutayee keey kwoomē āmit choo /kākēēsooytoochi āynātōōs ankusaan martaayeet. Kutayee keey mbo subak kwoomē bany chēbo tyoong'in chēē /kakeekul ankutayee keey kwoomē kiisēēnik.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Nteenee yoo māchē ꞉chii kuyēk Yuutāyiin, kōōnkētē kiyēē /kēēmākyinē kule kuyey, kuuyu /kiikeesumanaan kiruutēkaab *Muusa ām kiriing' ake tukul ām bēsyōōsyēk choo kibo taay /ānkutākēēsumānē mbo lōkōōywēchoo ām kooriikaab saayeet ām bēsyēēt ake tukul nyēbo *Sabaato.”
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Nto mii yoo, kootiil *꞉lēbkēēyik āk booyik kuboonto keey āk biikaab Kiriistō chuut alak kukwey biiko alak ām biikwaa /sikiiyookto kubeeta keey Bāwulō āk Barnaaba Antyookya. /Kikeekwey Yuuta nyoo /kikēēkuurē ām kaayneet ake kule Barsaaba ākoo Siila. Kitookunootiin ꞉bichoo ām wōlēē mii mbo ng'eetaabiya.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Kibeeta ꞉bichuutēchu barweet nyēē mwooyē kule:
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Kookeekas kule kookukwa wōloo ōmiitē ꞉biiko alake chēē mānāākēēchāmchi ꞉acheek ankubokooyiimaak mētēwoy ām ng'al chēē kyoomwook ꞉acheek.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 Kunyoo, kookiisoot ꞉acheek tukul kule keekwey biiko ānkiiyooku kukwa wōloo ōmiitē. Makukwaanta keey Barnaaba ākoo Bāwulō, choo chamanikyoo,
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 choo kookuchamta soboonwēkwaa kubo kaayneetaab Mokoryoontēēnyoo, Yēēsu Kiriistō.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Kunyi, kākiiyooku Yuuta ākoo Siila kutāsyi nyikiisinto ꞉ng'aleechu sirootiin.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 Kookootiil ꞉Tāmirmiryēētaab Yēyiin ankiitiil ꞉nkacheek kule ‑/makiing'ireenaak kiruut chēē chaang'. Nteenee
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 osaanee keey āmit choo /kākēēsooytoochi āynātōōs ankootayee keey bany bo tyoong'in chēē /kēēkulē, kiisēēn āk martaayeet. Karaam yoo kooyey kuu nyooto. Chameetaab keey.
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Kunam ꞉bichoo baanta kurēkto ākoy Antyookya. Kikuur kaniseet tukul ānkōōkoochi barwaanaa.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Yu /kakeesuman lōkōōywēchoo, /kēēng'ērēkyi kuuyu kiikiimē biich.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Kiititiirēē ꞉Yuuta ākoo Siila choo ki *wōōrkooyikaab Yēyiin biiko ng'al chēē chaang'.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 Yu kāākubēēni ꞉bichoo /kikiiyooktooy wōlooto bēsyōōsyēk chēē ng'ēri, kung'ēētyo kumāchē kooyeey wōloo /kikiiyookunēē. Kii-āmiis ꞉mbo ng'eetaabiya kule kubeeta tāloosyēēt.
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 — ausente —
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Kunyoo, kiibuur ꞉Bāwulō ākoo Barnaaba Antyookya, kōōnēētē ānkwoomtooy ng'ālyoontēētaab Yēyiin kuboonto keey āk biiko alak chēē chaang'.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Yu kaakukeeyta ꞉bēsyōōs, kumwoochi ꞉Bāwulō Barnaaba kule, “Murooni, ikany baa, kēēruutoochinootē mbo ng'eetaabiya ām kiriinkōōsyēk tukul choo kiikyaamtaatee ng'ālyoontēētaab Yēyiin. Māchāktōōs kiinkēt wōlēē wuu ꞉soboonwēkwaa.”
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Kimāchē ꞉Barnaaba kule /keebeeta Yoowaana nyoo /kikēēkuurē ām kaayneet ake kule Māārkō.
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Nteenee kiisoot ꞉Bāwulō kule kimayemaat kubeeta Yoowaana, kuuyu kibetyenyee Bamfulyaa koochuchuuyee keey yiisyoonoo.
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 Kichuunchuun ꞉Bāwulō āk Barnaaba nyēē kōrōōm kut kubchey keey. Kiwēēto ꞉Barnaaba Māārkō ām mwēēnkēēt kutākyi keey Kubrō.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Nteenee kikwey ꞉Bāwulō Siila kule kuwēēto keey. Kisaay ꞉mbo ng'eetaabiya kōōbēruur icheek ꞉Yēyiin, nto mii yoo, kuba.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Kiwēēsyētootēē ꞉Bāwulō yēēmēētaab Siirya ākoo nyēbo Kiliikya kōōkiimootē kanisoosyek.Ruutooytaab āyēēng' nyēbo Bāwulō|src="Sabaot Paul2.tif" size="span" ref="Yēyuutēk 15:41"
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.