Mateus 18

Yeshuât Den Pat Âlepŋe (SPL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yawu sâm ekumu Yesu yuwu sâm âikuwin. “Sâp patoen Anitâŋe tihitnenŋe otmuâmâ orowâk manmâ yâhânom yanâmâ nengâlen gâtŋe âlâ me âlâhât nâŋgârâ kunnenŋe manbuap?” Yawu sâm âikuwin.
1 Nati ana maramaim bai’ufununayah hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “Mar ana aiwobomaim yait i orot gagamin?”
2 Yawu sâmunŋe naom tipiŋe âlâ gotnenŋan kinop ya hâum tiripnongom yuwu sâm eknongop.
2 Jesu kek kikimin eaf na nahimaim bat.
3 “Âinohoai yakât topŋe yuwu sâmune nâŋgâŋet. Nimnaom titipâŋe Anitâhât den nâŋgâm in yawu biwiyeŋaŋe lâum yâkât komot otmai. Yakât dopŋeâk otnomai yanâmâ Anitâŋe âlepŋe yen meyekbuap. Yâhâ yawu ki otnomai yamâ Anitâhât komolân torokatnomaihât dop âlâ ki tap.
3 Imaibo eo, “Anababatun a tur ao’owen, o yait ayawas men inabotabir inan iti kek gidigidih na’atube mar ana aiwobomaim boro men inarun.
4 Yâhâ nimnaom titipâŋe yeŋahât nâŋgâŋetâ gemu huruŋ huruŋ manmai. Yakât dopŋeâk yeŋgâlen gâtŋe âlâ me âlâŋe yeŋahât nâŋgâŋetâ gemu huruŋ huruŋ mannomai. Lok yawuya yeŋgât nâŋgâmune yahatbuap.
4 Isan imih orot yait taiyuwin yare iti kek kikiminabe emamatar mar ana aiwobomaim i orot gagamin.
5 Yâhâ lok âlâ me âlâŋe naom tipiŋe yuwuya yakât nâŋgâŋetâ yahatmu buku otbaŋginomaiŋe nâ hoŋ banihimai yakât dop oap.
5 “Naatu orot yait kek kikimin iti na’atube ayu wabu’umaim ana merar eyiy, i ayu au merar eyiy.
6 Yâhâ lok âlâ me âlâŋe nimnaom titipâ nâhât pat manmai ya yeŋgât mâtâp maŋguyiŋgimai. Yamâ hâmbâi matŋe umatŋe menomai.
6 Baise orot yait iti kek kikimin ayu bitutumu eoraraf in bowabow kakafin esisinaf, gewasin nati orot i boro sikan aumor hina’utan taiy yan hinitaiy nare na’atomatom namorob.
7 Den yan yakât torokatmâ âlâen hâum yuwu sâwe. Satanŋe yen kerek mem ge katyekbe sâm otmu yakât lohotŋe otne sâm oai. Yakât tepne naŋgan. Lohimbi âlâ me âlâŋe Satangât tem lâum yan, bukulipyeŋe otŋetâ bâleâkgât kendâyiŋgimai yakât matŋe Anitâŋe umatŋe yiŋgiwuap. Yawu.
7 “Tafaram i kakafin wanawanan run, imih nati sawaramaim sabuw bonawiyih bowabow kakafin tisisinaf. Sawar kakafih nati na’atube i boro hinamatar, baise orot yait biyanamaim iti sawar temamatar i boro kakafin anababatun nab.
8 Yakât torokatmâ sâwe. Bulâŋe hârenomaihât ki sâwom. Topŋe nâŋgâŋetgât den âlâen hâum sâwe. Lok âlâ me âlâ bâtyeŋaŋe me kâiyeŋaŋe otmâ hilipgunomai. Yawu otmâ hilipgum bâtyeŋahât me kâiyeŋahât tosa yakât otmâ umut biwiyeŋe hem kâlâwân kioŋmapgât ya hârem pilânomai. Topŋe yuwuhât yan. Lok âlâ me âlâŋe dâiyekmu yu me ya otŋetâ bâlemu hemgât pat otmaihât ya pilâm biwiyeŋe Anitâhâlen katnomai. Yawu otŋetâ manman kârikŋe yiŋgiwuap.
8 O yait uma o a nabonawiy kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun, saise a uma duboduboh inan ma’ama wanatowan inarun. Men basit a uma hai ubaramaim o biya etei itan wairaf wan itayen ta’arahi.
9 Otmu yawuâk lok âlâ me âlâŋe senŋe nombot me nombot yaŋe orotmeme bâleŋe ekmâ biwiyeŋe yan ariwuap. Biwiyeŋe yan arimu yakât otmâ tâpikgum senyeŋahât tosa yakât otmâ umut biwiyeŋe hem kâlâpgât pat otmap sâm yakât âlâ gusuhutmâ pilânomai. Gusuhutmâ pilâm biwiyeŋe Anitâhâlen katmâ yâkât tem lâum yâhâŋetâ manman kârikŋe yiŋgiwuap. Yawu.
9 Naatu mata nuw kwanekwan kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun. Mata rounawat saise inan ma’ama wanatowan inarun, men basit mata ta’imon ana ubaramaim mata rou’abaka inan wairaf wan inayen na’arahi.
10 Yâhâ nimnaom ya yeŋgât âlâku sâmune nâŋgâŋet. Anitâŋe aŋelolipŋe nombotŋe naom titipâ yu galemyongoŋet sâm âi yiŋgiop yaŋeâmâ yâkât senŋan âiloŋgo mansai. Yakât yeŋe naom titipâ yu yeŋgât nâŋgâŋetâ ki gewuap.
10 “Abisa kusisinaf i inaso’ob men kek gidigidih inanuw furuwih, a tur ao’owen anayabin kek gidigidih hai tounamatar mar etei maramaim Tamai nan tebatabat.
11 Yakât âlâ torokatmâ sâwe. Lohimbi yeŋe hem nâpumân ge hiliwahomaihât Anitâŋe yeŋgât sâm hâŋgânnohomu gewan. Yakât nâŋe mem kuwikyekmune manman âiloŋgoân mannomai.
11 Orot Natun nan ana’an i sabuw kasikasiyih bow baiyawasih isan na.
12 — ausente —
12 “Orot ana bobaituw 100 hitama’am ta’imon takakasiy isan a not i mi’itube kwanotanot? Ana bobaituw 99 tihamiyen oyaw wan hitama, i tare tan ta’imon kakasiy tanuwih ai en?
13 — ausente —
13 Naatu ana bobaituw tatita’ur tabaib ana maramaim, a tur ao’owen ana for ta’imon isan boro tiyasisir men kafaita, men 99 isah ebiyasisir na’atube anayabin i men hikasiy.
14 Yakât dopŋeâk awoŋnaŋe nan baralipŋe âlâ me âlâŋe hiliwahomaihât haoŋmâ ârândâŋ tihityeŋe otmap.
14 Imih ef ta’imon nati na’atube Tamat maramaim men ekokok boro ana kek kikimin ta nakasiy.
15 Otmu den âlâ yuwu sâmune nâŋgâŋet. Bukuhe âlâŋe topŋe âlâlâ mâŋgâehekmu mem dâirâ yok pilâm yetŋiâk alahuromawot. Alahumutâ ârândâŋ otmu buku konok mandowawot.
15 “O taituwa ta wanawanamaim isa bowabow kakafin nasisinaf na’at wa’iwa’iramaim inan biyan ana kakafin matanamaim ini’obaiy. Inao fana nanonowar na’at i boro airi kwanitafen tutur.
16 Yâhâ bukuhaŋe gâhât den ki nâŋgâwuap otmuâmâ emelâk Moseŋe den yuwu kulemguop ya watbuat.
16 Baise inao men nanonowar, orot ta’imon o rou’ab inabuwih bairi kwanan, saise o abisa’awat inao orot rou’ab boro sif hinaruboun. Buk Atamaninamaim hio na’atube.
17 Yâhâ bukuhaŋe iliwetbuawâmâ Anitâhât komot yeŋgât senyeŋan heŋgeŋgunomai. Yâhâ yâk yeŋgât senyeŋan iliwetmâ denyeŋe ki nâŋgâwuawâmâ yuwu sâm ekunomai. “Gâmâ kunge kârikŋe otmâ iliwet tat yakât otmâ nen orop torokatdâ mannomgât dop bia.” Yawu sâm ekum watŋetâ ari manbuap.
17 Baise hinao men nanonowar na’at, basit ekaleisia matahimaim kwanakurereb kwanao, naatu ekaleisia hinao men nanowar na’at, basit kwanihamiy eteni orot na’atube nama o tax o’onayan na’atube nama.
18 Yuwu sâmune nâŋgâŋet. Bukulipyeŋaŋe yu me ya âlepŋe otmai ya yeŋe ekŋetâ ârândâŋ otmap yawuâk Anitâŋe ekmu ârândâŋ otbuap. Yâhâ bukulipyeŋaŋe otŋetâ bâlemapgât yeŋe kuyiŋginomai ya yawuâk Anitâŋe mâtâp maŋguyiŋgiwuap. Yawu.
18 “Anababatun a tur ao’owen, abisa iti tafaramamaim ku’a’uh maramaim boro ana’uh. Naatu abisa iti tafaramamaim kururufam maramaim boro anarufam.
19 Otmu torokatmâ sâwe. Yeŋe menduhuakmâ lok âlâhât den sâm hârewaŋginomai yan biwiyeŋe konok otmu Anitâ âikuŋetâ topŋe mem tetekŋan tuhumu nâŋgânomai.
19 “Iban ao maiye, orot rou’ab iti tafaramamaim abisa isan hairi hibasit tefefeyan, Tamai maramaim boro isah nasinaf.
20 Otmu nâŋe yeŋgât hohetyeŋan kinmâ howeyekbom. Howeyekmune yakât topŋe nâŋgâm heŋgeŋgum den sâm hârewaŋginomai. Otmu Anitâŋe gurâ yawuâk hârewaŋgiwuap. Yawu.” Yawu sâop.
20 Orot rou’ab o tounu ayu wabu’umaim tekuku’ay, ayu i nati wanawanahimaim bairi.”
21 Sâmu Petoroŋe yuwu sâm âikuop. “Kutdâ, bukune âlâŋe orotmeme kiŋgoŋ mâŋgâenekmu tosa pilâwaŋgimune amon otmu yan pesuk sâwuap? Nombolân yâhâp otmu yan pesuk sâwuap me? Me ya wangim torokatmâ yâhâwuap?” Yawu sâm topŋe nâŋgâwehât âikum nâŋgâop.
21 Imaibo Peter na Jesu biyan tit ibatiy, “Regah, ayu taiu isau mar etei bowabow kakafih nasisinaf mar boro bai’ab ana kakafih ana notawiyen? Ana kakafih ana notawiyen nayen seven nanatabir?”
22 Sâmu sâop. “Yawu bia. Ihilâk, gâŋe tosaŋe pilâwaŋgim yâhâwuat.
22 Jesu iya’afut eo, “Men seven, baise mar etei 70 tafanamaim seven auman.
23 Yakât yuwu sâmune nâŋgâ. Anitâŋe tihityeŋe otmâ den sâm hâreyiŋgiwuap. Yakât topŋe teteâkgât lok kutdâ orotmemeyeŋan hâum sâwe. Yâkŋe ikŋe âi loklipŋe yeŋgât tosa tatyiŋgiop ya mem âwureŋet sâm ekyongop. Ekyongomu tatyiŋgiop ya amboŋan amboŋan yâkâlen ba sâm tetewi.
23 “Anayabin aiwob maramaim ana itinin i aiwob orot ana akir wairafih hai bowabow nunutitiy na’atube.
24 Otmu aŋgoân gaop yâkât tosa pato, yakât dowâmâ 13 milion kina yakât dop.
24 Nuteteyan ana bowabow busuruf ana veya aiwob orot kabay million na’atube orot ta bai ma bowabow hibai hina hirun.
25 Yâhâ lok yaŋe tewetsenŋe ki tatbaŋgiopgât otmâ ya kâpekbâpgât dop bia. Yawu gârâmâ lok kutdâŋe yuwu sâm ekuop. “Gâ, imbihe naomge âi tuhum tewetsenŋe mem dâinomai yamâ nâhâlâk sâp ârândâŋ katmâ yâhânomai.” Yawu sâop.
25 Naatu nati akir wairafin aiwob orot ana kabay wan yin isan aurin men karam. Imih aiwob orot iuwih orot aawan, natunatun naatu ana sawar etei hitabow hitan sabuw afa hitatobon hai akir wairafihimih hitabow, saise nati kabayamaim aiwob orot ana kabay wan tab isan eo.
26 Yawu sâmu lok yaŋe yuwu nâŋgâop. “Nenŋe âi yu girawu torokatmâ hâhiwin kakŋan tuhum manmâ yâhânom. Yawu gârâmâ kâpekbomgât dop âlâ ki tap, bia kârikŋe.” Yawu nâŋgâm lok kutdâ ya yuwu sâm ulitguop. “Yawu gârâmâ gâ nengât tepge nâŋgâningi. Hâmbâi mâtâp teteningimu âlepŋe kâpeknom. Yakât ki hâwât hâwâlâk kendâningiwuat.” Yawu sâop.
26 “Baise akir wairafin aiwob orot nanamaim sun yowen fefeyan eo, ‘Regah a kokok yate nanub naatu ayu boro ana sinaftobon a sawar etei wah anayow anit.’
27 Yawu sâm ulitgumu ekmâ tepŋe nâŋgâm tosaŋe ya pilâwaŋgiop.
27 Aiwob orot ana akir wairafin itin yan baban naatu ana kabay wan yin isan auman ibagun naatu iu tit ana ubar in.
28 Yawu gârâmâ âi lok yaŋe bukuŋe âlâ mem teteop. Otmu bukuŋahât tosa yamâ 10 kina yawuya tatbaŋgiop. Mem tetem tosaŋe kâpehâkgât ekuop.
28 “Baise nati akir wairafin tit in naatu ana kabay bai’abamo bowayan turan biyanamaim bai ma’am biyan tit, eof sikan bai eo, ‘Au kabay o biya inu’in boun wan inay initu.’
29 Ekumu yuwu sâm ulitguop. “Gâ tepge nâŋgânihim tipiŋe mambotdâ yan kâpekbom.” Yawu sâop.
29 “Bow turan orot nanamaim sun yowen ifefeyan eo, ‘Yate nanub mar kafai ayu boro a kabay wan anay anit.’
30 Yawu sâop ya ki nâŋgâm pâi emetŋan mem katmu talop. Yan tatmu yuwu sâm ekuop. “Gâ yuânâk tatdâ hep torehenlipgaŋe tewetsenŋe gihiŋetâ pâi emetŋe puluhum gewuat.” Yawu sâop.
30 “Baise orot men kok boro turan fanan tanowar, imih bai furisiman itih hibai hin dibur bar hiya’ariy. Naatu orot turan iu, ‘Iti’imaim inama au kabay wan inay initu imaibo inatit.’
31 Yawu otmu âi lok yakât bukulipŋaŋe nâŋgâm bâlewaŋgim patoyeŋe ekuwi.
31 Akir wairafih afa iti sawar matar hi’itin men hiyasisir, imih hin abisa’awat himamatar isan aiwob orot ana tur hiowen.
32 Ekuŋetâ den ya nâŋgâm olop amboŋe ya kunmu gamu yuwu sâm ekuop. “Gâ lok bâleŋe. Aŋgoân tosahe ya kâpekbâtgât dop. Yamâ nâŋe tosahe pilâhihiwan.
32 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafin eaf na iu eo, ‘O i anababatun orot kakaf. Ayu au kabay gagamin maiyow o biyamaim ma’am i asafam, anayabin ayu ifefeyanu.
33 Gâku yawuâk bukuhahât tosa ki pilâwaŋgiat yakât nâŋgâmune umatŋe oap.” Yawu sâop.
33 Gewasin bow tura itakabibir o akakabibiri na’atube.’
34 Otmu biwiŋaŋe nâŋgâmu umatŋe otmu mem pâi emetŋan katmâ hâhiwin pato ya torokatmâ waŋetgât tembe lâulipŋe ekyongop. “Lok yu wawi oap yakât hâhiwin waŋetâ ârândâŋ otbuap.” Yawu sâm ekyongop.
34 Aiwob orot yan so’ar tatabir ana dibur kaifenayah iuwih hifatum dibur hiya’ariy naatu iu, ‘Iti’imaim inama’am au kabay wan inay initu imaibo inatit.’”
35 Yakât topŋe yuwu tap. Bukulipyeŋaŋe mem âlâlâ tuhuyekŋetâ tosa ki pilâyiŋginomai. Yamâ Himbim Awoŋnenŋaŋe yen gurâ yawuâk tosa ki pilâyiŋgiwuap.” Yawu sâop.
35 “Ef ta’imon ayu Tamai maramaim kwa ta’ita’imon isa boro iti na’atube nasinaf, o yait taituwa ana kakafin men dogor tutufin etei inanotanotawiy na’at.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.