Atos 5
Yeshuât Den Pat Âlepŋe (SPL) vs AAI
1 Lok âlâ, kutŋe Anania sâm, yâkât imbiŋe, kutŋe Sapira, biwi konohâk otmâ yuwu olowot. Hânyetŋe puluhuŋetâ yapâ tewetsenŋe miowot.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Yawu gârâmâ tewetsenŋe nombotŋe ya mem mesambutmutâ tatyitgiop. Yâhâ nombotŋe âlâmâ Ananiaŋe mem ari aposolo yiŋgiop.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Otmu Petoroŋe yuwu sâm ekuop. “Anania, yuwu sâmune nâŋgâ. Girawu otmâ Bâleŋahât Amboŋe Satanŋe biwihan kioŋbe sâm otmu ki kârikŋe otmâ kinsat. Yetŋe Anitâhât Wâtgât mâmâŋahât Heak kâitgum hânyetŋe puluhuwi yakât tewetsenŋe nombotŋe mem mesambutmutâ tap.
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Hân ya ki puluhuwi yan yetŋe Anitâhât pat ki otbuap yawu nâŋgâm den hikuowot mâne tewetsenŋe alitsawot yuŋe âlepŋe otbâp. Yâhâ tewetsenŋe yuŋe Anitâhât pat otbuap yawu sâm kâitnongom nombotŋeâk katsawot. Yawu otmâ nen ki kâitnongoawot. Anitâ kâitguawot.”
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 — ausente —
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 — ausente —
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Otmu ki kâlep otmuâk imbiŋaŋe lokŋahât den pat ki nâŋgâmâk Petorohâlen takaop.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Takamu Petoroŋe yuwu sâm âikuop. “Hânyetŋe puluhuŋetâ yapâ tewetsenŋe miowot ya lokgaŋe kerehâk ningiap me?”
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Sâmu Petoroŋe yuwu sâm âikuop. “Wongât yetŋe biwi konohâk otmâ Kutdâhât Wâtgât mâmâŋahât Heak kâitguawot? Yakât otmâ yuwu sâmune nâŋgâ. Lokge emelâk mumu lâum ari hangum pilâm ga gâhât mambotgihiai. Yiwereŋe gâhurâ mundâ lâuhekmâ ari hangohonomai.”
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Yawu sâm ekumu yâku yanâk kâiŋe topŋan purik sâm ge muop. Mumu lok ya emet kâlehen yâhâ Sapira lâum ge lokŋe lâum ge hanguwi yanâk lâum ge hanguwi.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Otmu muowot yakât den pat Yesuhât komotŋe nâŋgâŋetâ sâtŋe olop. Yawu.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Aposolo yâkŋe kulem topŋe topŋe meŋetâ lohimbiŋe ekŋetâ âlâ kândâkdâ olop. Otmu Yesuhât komotŋe biwiyeŋe kepeiakmâ konohâk otmu hilâm ârândâŋ Solomongât selep yan yâhâ menduhuakmâ Anitâ mepaeminiwi.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Yawu otminiwi yan lohimbi dondâhâlâkŋe nâŋgâyiŋgiŋetâ yahalop yamâ Yura papatolipyeŋaŋe hilipnongomai sâm yâk yeŋgâlen ki torokatbi.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Yawu gârâmâ lohimbi nombotŋaŋe Yesu Kutdânenŋahâlen biwiyeŋaŋe kepeim yâkât komolân torokatmâ manbi.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Otmu kapi ambolipŋaŋe bukulipyeŋe pareŋe otmâ manminiwi otmu tisi mesek otbi ya Yesuhât aposololipŋaŋe heŋgemyongoŋet sâm gerelân katyekmâ lâuyekmâ ari mâtâwân katyekŋetâ tatbi. Otmu yuwu nâŋgâwi. “Petoroŋe mâtâp watmâ gam ariwuap yan umutŋaŋe loŋgâeyekmu âlepŋe otnomai.”
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Otmu Yerusalem hâlâŋmâ kapi tipi tapi tatmâ arap ya ambolipŋaŋe bukulipyeŋe tisi mesek otbi otmu weke bâleŋaŋe mâŋgâeyekmu manminiwi ya meyekmâ aposolo yeŋgâlen takaŋetâ heŋgemyongowi.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Aposoloŋe yawu otbi yakât den pat ya hotom uminiwi ya yeŋgât kunyeŋe otmu ikŋe bukulipŋe Sarukaio komolân gâtŋaŋe nâŋgâŋetâ bâleop.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Nâŋgâŋetâ bâlemu aposolo meyekmâ pâi emetŋan katyekŋetâ tatbi.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Katyekŋetâ tatŋetâ emet ŋiŋ sâmu iwi. Otmu omoŋ tânâmŋan Kutdâhât aŋelo âlâŋe mândeyekmu yahatŋetâ meyekmâ ge yaehen yuwu sâm ekyongop.
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 “Yeŋe opon kâmbukŋan yâhâ manman kârikŋahât den pat âlepŋe ya topŋambâek lohimbi kâsikum yiŋginomai.”
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Yawu sâmu emet haŋ sâmu den ya lâum opon kâmbukŋan yâhâ Yesuhât den lohimbi kâsikum yiŋgiwi.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Yâhâm pâinyekŋetâ biatmu âwurem taka yuwu sâm ekyongowi.
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 “Nen pâi emetŋan arim takain. Yâhâ pâi emetŋahât galem yaŋe gahatŋe kârikŋe maŋgum galem kinŋetâ yeksain. Yawu gârâmâ aposolo meyekne sâm takain,” sâm ekyongomunŋe gahatŋe mem pilâŋetâ kâlehen yâhâ pâinyekmunŋe biatsap.”
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Yawu sâŋetâ hotom uminiwi ya yeŋgât kunlipyeŋe otmu tembe lâu yeŋgât kunyeŋaŋe den ya nâŋgâm “Girawu otmâ gulip oai,” sâwi.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Yawu otmâ tatŋetâ yanâk lok âlâŋe taka yuwu sâm ekyongop. “Wâe, lok pâi emetŋan mem katyekbi ya opon kâmbukŋan yâhâ lohimbi den kâsikum yiŋgim kinŋetâ yeksain.”
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Yawu sâm ekyongomu yâkŋe opon kâmbukŋahât tembe lâu hâŋgânyongoŋetâ ari lohimbi kiŋgitŋe orowâkŋe denyeŋe nâŋgâm kinbi ya yekmâ “Yâkŋe kât mem nongomai” sâm aposolo ya lohotŋan meyekmâ den emetŋan ariwi.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Aposolo meyekmâ yâhâ Yura yeŋgât papatolipyeŋe yeŋgât senyeŋan katyekŋetâ kinŋetâ hotom uminiwi ya yeŋgât kunyeŋaŋe yuwu sâm ekyongop.
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 “Oran Yesuhât den lohimbi ki kâsikum yiŋgiŋet sâm kuyiŋgiwin. Yamâ yeŋe nengât den ya kum Yesuhât den lohimbi kâsikum yiŋgiŋetâ yâkŋe sâm haok tuhuŋetâ lohimbi kapiân tai ya kerekŋe naŋgai. Otmu Roma tembe lâuŋe Yesu kuŋetâ muop yakât tosa ya nengâlen gâitsai.” Yawu sâwi.
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Yawu sâŋetâ Petoroŋe purik pilâyiŋgim yuwu sâm ekyongop. “Yeŋgât den ya lâum Anitâhât den kunomgât dop âlâ ki tap.
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Yeŋgât sâtgât otmâ Roma lokŋe Yesu mem howanân kuŋetâ muop. Mumu hanguwi yamâ topŋe yuwuhât otmâ tâmbâlipnenŋe yeŋgât Anitâŋe mumuŋambâ mem yahalop.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Isirae lok nenŋe Yesuhâlen biwinenŋaŋe kepeimunŋe Anitâŋe tosanenŋe pilâningiwuapgât yâkŋe Kutdânenŋe Yesu mumuŋambâ mem yahatmu himbimân orowâk tawot.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Yâhâ lohimbi âlâ me âlâŋe Yesuhâlen biwiyeŋaŋe kepeim Anitâhât denŋe lâum manmai ya yeŋgât nâŋgâm Anitâŋe ikŋe Wâtgât mâmâŋahât Heak hâŋgângumu ge mâmâŋe otyiŋgimap. Nenŋe yawu otmâ mansain yakât otmâ Wâtgât mâmâŋahât Heakŋe biwinenŋe mem sânduk tuhuningimap. Yawu otmâ mâmâŋe otningimu kulem topŋe topŋe mem mansain.”
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Yawu sâm ekyongomu nâŋgâŋetâ bâlemu aposolo yongone sâm otbi.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Aposolo yongone sâm otŋetâ yan Parisaio lok kutdâ âlâŋe Mosehât girem den kâsikum yiŋgim manop, ya kutŋe Gamalie, yâkŋe yahatmâ kinmâ tembe lâulipyeŋe ekyongomu aposolo meyekmâ emet betŋehen ge kinŋetâ bukulipŋe yuwu sâm ekyongop.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 “Bukulipne, yeŋe lok yu in yawu mem bâleyekmaihât yuwu sâmune nâŋgâŋet. Yeŋe nâŋgâm heŋgeŋgumâmâ girawu otyiŋginomai yakât topŋe tetemu ekmâ nâŋgânomai.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Emelâk lok âlâ, kutŋe Teuta, ikŋahât nâŋgâmu yahatmu, “Roma lok kasalipnenŋe watyekmunŋe ariŋet” sâm lok 400 ekyongomu yâkâlen torokatbi. Yawu otŋetâ ikŋe kuŋetâ mumu loklipŋe itoŋ galaŋ otmâ kinbi. Yawu otmâ otŋetâ ki ihiop.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Yakât betŋan Roma lok kunyeŋaŋe Yura nengât dopnenŋe nâŋgâwe sâm otmu sâlipnongowi sâp yan lok âlâ, Galilaia gâtŋe, kutŋe Yurasi, yâkŋe lohimbi meyekmu Roma lok watyekne sâm otbi. Yawu otmu yâkurâ yawuâk kuŋetâ mumu loklipŋe kerek yongom watyekŋetâ tiok taok otmâ ariŋetâ kutyeŋe bialop.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Yakât otmâ yuwu sâmune nâŋgâŋet. Yeŋe aposolo yu ki yekmâ sâŋet. Yâkŋe yeŋe eŋgatyeŋeâk watmâ den ya lohimbi kâsikum yiŋgim gai otmuâmâ nep yu gulip otbuap.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Yâhâ lok yuŋe Anitâhât sâtgât otmâ den yu lohimbi kâsikum yiŋgim gai otmuâmâ nep yu mem ge katyekne sâm otmunŋe hâi hâiŋe otmu pilânom. Otmu nep yukât amboŋe Anitâ mem ge katne sâm otnom. Biwinaŋe yawu naŋgan. Yawu.”
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Yawu sâm ekyongomu nâŋgâŋetâ ârândâŋ otmu tembe lâulipyeŋe ekyongoŋetâ aposolo yongowi. Yongom Yesuhât den pat âlepŋe ya lohimbi ki kâsikum yiŋginomai sâm kuyiŋgim pilâyekŋetâ ariwi.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Otmu aposoloŋe Yesuhât den pat âlepŋe lohimbi kâsikum yiŋgiwi yakât matŋe papatolipyeŋaŋe yongowi yakât nâŋgâŋetâ biwiyeŋe âlepŋe olop.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Yawu otmâ hilâm ârândâŋ opon kâmbukŋan otmu emet tete yâhâm gem Yesu Kiristohât den pat âlepŋe ya kâsikum yiŋgim manbi.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.