Atos 4
Yeshuât Den Pat Âlepŋe (SPL) vs AAI
1 — ausente —
1 Firis afa naatu Tafaror Bar gagamin kaifenayah hai ukwarih, Sadducee bairi hiyen hina Peter, John hairi hibat sabuw hai tur hi’owen biyah hitit.
2 — ausente —
2 Ya so’ar yen bufutih, anayabin Peter John hairi sabuw hi’obaiyih hio, “Sabuw karam boro morobone hinamisir maiye, Jesu morobone mimisir maiye na’atube.”
3 — ausente —
3 Peter, John hairi hibuwih hifatumih hin dibur bar hiyariyih imaim hi’in, anayabin veya re mar fo.
4 Yâhâ Petoroŋe lohimbi kiŋgitŋe orowâk Yesuhât den pat âlepŋe ekyongomu nâŋgâŋetâ bulâŋe otmu Yesuhât komolân torokatbi ya yeŋgât dowâmâ 5000 yawu.
4 Baise sabuw iyab nati rou’ay gagamin wanawanan hima binan hinonowar, hitumatum naatu orot nati kou’ay wanawanan hibiyab yena 5,000 bai.
5 Emet haŋ sâmu Yura yeŋgât papatolipyeŋe otmu hotom uminiwi ya yeŋgât kunlipyeŋe otmu Mosehât girem den kâsikum yiŋgiminiwi yâkŋe Yerusalem kapiân menduhuakbi.
5 Marto marauman sabuw hai bonawiyenayah, ai’in naatu Ofafar bai’obaiyenayah etei Jerusalemamaim kou’ay hibai.
6 Sâp yan opon kâmbukŋahât lok kunŋe âlâ, kutŋe Anasi, otmu lamatŋe, kutŋe Kaipa, otmu bukuyâhâtŋe Yoane yet Alesanda otmu hep torehenlipyeŋe orowâk menduhuakbi.
6 Annas Firis Gagamin na nati’imaim, Kaiafas hairi, John, Alexander naatu orot afa iyab Firis Gagamin ana nibur wanawananamaim hima’am auman hina.
7 Otmu Anasiŋe tembe lâu ekyongomu Petoro yet Yoane otmu lok pareŋe âlâ mem heŋgeŋguowot ya meyekmâ ari den âiân katyekbi. Otmu Anasiŋe yuwu sâm âiyotgop. “Âlâhât sâtgât otmâ lok pareŋe yu heŋgeŋguowot?”
7 Peter John hairi hibuwih hina nahimaim hibat naatu hibusuruf hibabatiyih hio, “Kwa mi’itube kwasinaf orot igewasin? Naatu fair menane kwabai iti kwasinaf? O yait wabinamaim kwasinaf?”
8 Yawu sâm âiyotgomu Anitâhât Wâtgât mâmâŋahât Heakŋe Petoro mâmâŋe otbaŋgimu yahatmâ kinmâ yuwu sâop. “Yura papatolipnenŋe otmu Anitâhât hotom umai yeŋgât kunlipyeŋe yen yuwu sâm ekyongomune nâŋgâŋet.
8 Imaibo Peter Anun Kakafiyin iwanasum batabat iyafutih eo, “Sabuw bonawiyenayah naatu regaregah ai’in.
9 Netŋe lok pareŋe yu ekmâ tepnetŋe nâŋgâwaŋgim memutŋe âlepŋe olop yakât otmâ yeŋe menenekmâ den âiân katnenekŋetâ kinsain.
9 Aki kwa’afi orot an kafikafirin biyanamaim sawar gewasin iti matar kwa’i’itin isan naatu mi’itube bigewasin isan kwabibatiyi,
10 Yakât otmâ lok âlepŋe olop yukât topŋe ekyongomune nâŋgâŋet. Topŋe yuwu. Yesu Kiristo, Nasaret amboŋe, yâhâmâ howanân kuŋetâ muop. Kuŋetâ muop yamâ Anitâŋe mumuŋambâ mem yahalop. Yakât otmâ yâkât wâtŋan kinmâ lok yu memutŋe âlepŋe otmâ mansap. Yawu gârâmâ yeŋe lok yukâlen kulem teteop yakât den pat Yura lohimbi kerek ekyongoŋetâ nâŋgânomai.
10 i boro iti na’atube atao, kwa naatu sabuw tutufin etei Israel wanawanan kwama’am kwataso’ob, orot boun iti namaim biyan tutufin etei igewasin ebatabat, i Jesu Keriso Nazareth mowan kwabai onaf afe’en kwa’asabun naatu morobone God bora’ah maiye mimisir i wabinamaim iti orot yawas.
11 Emelâk embâŋân Miti pepaen den âlâ yuwu kulemguwi yakât bulâŋe Yesuhâlen teteap.
11 Iti orot isan Bukamaim hikirum hio,
12 Yuwu sâmune nâŋgâŋet. Anitâŋe Yesu hâŋgângumu ge manman kârikŋe yakât mâtâp meningiop. Yakât otmâ yâkât wâtŋanâk kinmâ manman kârikŋan mannomgât dop tap. Lok ondopŋe mâmâŋe otningimu manman kârikŋan mannomgât dop âlâ ki tap.”
12 Yawas boro men yait ta biyanamaim tanatita’ur, anayabin tafaram tutufin wanawanan men yait ta wabin nati na’atube ema’ama boro imaim niyawasitamih.”
13 Petoro yet Yoane, yâhâmâ nâŋgân nâŋgân emetŋan ki yâhâowot. Yawu gârâmâ Yura papatolipyeŋe yeŋgât senyeŋan kinmâ den ya kâlâpŋe orowâk ekyongowot. Yawu ekyongomutâ yâkŋe denyetŋe ya nâŋgâŋetâ ewe membe olop. Yawu otmu nâŋgân nâŋgânyeŋe pâroŋ sâmu yuwu sâwi. “O, lok yuâmâ kândikum Yesu orop manmâ gawi. Yakât otmâ den kâlâpŋe orowâk eknongomutâ naŋgain.” yawu sâwi.
13 Naatu Peter John hairi hibitafofor hi’itin ana veya hi’inanih iti orot i kirumatih, orot maiyow bar ma’anih, naatu hifofofor men kafaita, imaibo hi’inanih hiso’ob iti orot i Jesu bairi hima hireremor.
14 Otmu Petoro yet Yoaneŋe lok heŋgeŋguowot yâk orowâk kinbi yakât otmâ den purik pilâyitgine sâm hâum pâpgum pilâwi.
14 Naatu iban maiye orot hibiyawas i bairi hibatabat hi’i’itin hai tur etei sawar.
15 Yakât otmâ hâŋgânyongoŋetâ emet betŋehen ge kinŋetâ Petoro yet Yoane yetgât alahum yuwu sâwi.
15 Imih hi’uwih Kaniser hai efan hihamiy ufun hitit naatu i taiyuwih hibabatiyih ef hinuwet hio.
16 “Nenŋe lok yâhâp yu girawu otyitgine? Yâkŋe Yesuhât wâtŋan kinmâ lok pareŋe emba memutâ âlepŋe olop yakât den pat Yerusalem kapi ambolipŋaŋe emelâk nâŋgâm meteai.
16 “Abisa boro tanasinaf iti orot isah? Sabuw etei Jerusalem wanawananamaim tama’am hiso’ob iti sawar gagamin ta hisinaf, naatu it boro men karam tanibun wa’irimih.
17 Yawu gârâmâ den yuŋe kapi ârândâŋ perereŋ sâm arimu nâŋgâmaihât nenŋe kuyitgimunŋe yâkŋe ki âlâkuâk Yesuhât wâtŋan kinmâ lohimbi yâkât den kâsikum yiŋginomai.” Yawu sâwi.
17 Baise iti sawar tasasar tit sabuw wanawanah run isan, it boro tana’otanih naatu tanimatnuwih iti orot wabinamaim men sabuw hini’obaiyihimih.”
18 Otmu tembe lâu ekyongoŋetâ meyekmâ âwurem gaŋetâ yuwu sâm Petoro yet Yoane ekyotgowi. “Yetŋe ki âlâkuâk Yesuhât den ya lohimbi kâsikum yiŋgiromawot.”
18 Imaibo hi’af maiye hirun naatu hiofafarih Jesu wabinamaim men hinabinan naatu men yait ta hini’obaiy maiye’emih.
19 Yawu sâŋetâ Petoro yet Yoaneŋe yuwu sâowot. “Yeŋak nâŋgâm ekŋet. Yeŋgât den lâum Anitâhât den pilâmutŋe yâkŋe nâŋgâmu ki ârândâŋ otbuap.
19 Baise Peter, John hairi hi’awar foten hio, “Kwa taiyuw kwafufun kwa’itin, God nanamaim kwa fana anabaib i gewasin o God fanan anabaib i gewasin?
20 Yesu Kiristoŋe den âlâlâ eknongom kulem topŋe topŋe mem gaop yakât den pat ya netŋe mem kurihiromgât dop ki tap. Ya sâm haok tuhurom yakâ.”
20 Aki taiyuwi abistan a’itin naatu anonowar iti tur boro men anihamiy.”
21 Yawu sâmutâ yâhâpŋe kuyitgim holaŋyelekŋetâ gem ariowot. Lohimbi inŋe kiŋgitŋe orowâkŋe kulem ya ekmâ Anitâ mepaem aposololipŋe yeŋgât nâŋgâŋetâ yahalop. Yakât otmâ Yura papatolipyeŋaŋe wahap âlâ ki otyitgiwi.
21 Obiruwen tur afa hio ufunamaim hibotaitih hin, baikwatutunen ana ef men ta ma’am boro hititih, anayabin sabuw etei’imak abisa mamatar isan God hibobora’ara’ah.
22 Lok âlepŋe olop yâkŋe pareŋe otmâ manmu yambu lok yâhâp ŋerek olop.
22 Naatu orot nati yayawas ana kwamur i 40 tafanamaim.
23 Yura papatolipyeŋaŋe Petoro yet Yoane holaŋyelekŋetâ gem bukulipyetŋe yeŋgâlen âwurem ariowot. Ari papatolipyeŋaŋe kuyitgiwi yakât den ya ekyongowot.
23 Hibobotaitih ufunamaim Peter, John hairi hin hai sabuw biyah firis ukwarih naatu regaregah ai’in mi’itube hi’u’uwih etei hai tur hi’owen.
24 Ekyongomutâ nâŋgâm biwiyeŋaŋe kepeiakmâ konohâk otmâ Anitâ mepaem yuwu sâwi. “Ambonenŋe Anitâ. Gâŋe hân himbim kândikyotgom wahap topŋe topŋe kalon.
24 Iti hinonowar etei’imak auta’imon yoyobanamaim fanah hibora’ah God isan hio, “Regah fair matuwanin, mar, tafaram naatu riy baimatarenayan, naatu wanawanahimaim sawar etei auman ana baimatarenayan.
25 — ausente —
25 Anun kakafiyinamaim a’akir orot, aki uwai David awanamaim eore eo,
26 — ausente —
26 Tafaram ana aiwob baiyow isan teyayabuna,
27 Otmu torokatmâ yuwu sâm ulitguwi. “Ambonenŋe Anitâ, den âlâ sâmunŋe nâŋgâ. Dawitiŋe den kulemguop yakât bulâŋe teteop yakât topŋe yuwu. Gâŋe tihitnenŋe otbe sâm Yesu hâŋgângurâ ge tem lâuhihim uwawapŋe bia manmâ gaop. Yawu gârâmâ Herot yet Pilatoŋe Roma lok otmu Yura nengât papatolipnenŋe menduhuyekmutâ orowâk tatmâ Yesu mem ge katne sâm den hikuwi.
27 Turobe Herod, Pontius Pilate hairi Ufun Sabuw naatu Israel sabuw bairi iti bar merar gagaminamaim hibobaita’ay o a Roubininenayan orot wabin Jesu, o a’akir wairafin kakafiyin isan hiyakitifuw.
28 Yawu otbi yan yeŋe eŋgatyeŋeâk ki watbi. Emelâk emet inânŋan gâŋe gike eŋgatgeâk otmâ yu ya tetewuap ya sâm kalon.
28 Iti sabuw i marasika o a kok abisa mataramih a fairamaim iyayakitifuw i nonowatin hisinaf emamatar.
29 Yakât otmâ yâkŋe kuniŋgiŋetâ lohotŋe otmaingât gâŋe mâtâp maŋguyiŋgim nen hoŋ bawalipge mâmâŋe otningirâ Yesu Kiristohât den pat âlepŋe sâm haok tuhunom.
29 Naatu boun Regah, aki teo’obiruwi kunowar, aki o a’akir wairafi kwibaisi fair kwiti, saise ana batkikin a tur anabinan.
30 Yawu otmâ Yesuhât wâtŋan kinmâ lohimbi mesekyeŋe orop ya heŋgemyongonom. Otmu kulem topŋe topŋe memunŋe ekŋetâ âlâ kândâkdâ otbuap. Yakât otmâ mâmâŋe otningihât nâŋgâm ulitgohoain.” Yawu sâm ulitguwi.
30 Uma kuru’atayan o a’akir kakafiyin Jesu wabinamaim yawas kwiyafar etit naatu ina’inanen fokarih, baifofofor, kusinaf.”
31 Yawu sâm ulitguŋetâ emet menduhuakmâ tatbi ya gâsuk gâsuk sâop. Otmu yanâk Anitâhât Wâtgât mâmâŋahât Heakŋe mâmâŋe otyiŋgimu yapâ ari Yesuhât den pat âlepŋe ya sâm haok tuhum lohimbi ekyongowi.
31 Yoyoban hibisawar ufunamaim, efan nati hima’ama’amaim busuruf ibiguw, naatu Anun Kakafiyin iwanih hitafofor hitit hibusuruf God ana tur hibinan.
32 Yesuhât lohimbiŋe biwiyeŋe hikuakmâ konohâk otmu senŋe âlâlâ tatyiŋgiop ya menduhum konohân katŋetâ tatmu yaŋe mem tânahom manbi.
32 Baitumatumayah hai not naatu dogoroh etei na ta’imon matar. Men yait ta ana sawar akisin nowan rouwamih, baise hai sawar etei hifafarambonen.
33 Yawu manmâ Yesuŋe mumuŋambâ yahalop yakât den pat ya aposololipŋaŋe lohimbi belângen manbi ya ekyongoŋetâ nâŋgâŋetâ bulâŋe olop. Otmu Anitâŋe mâmâŋe otyiŋgimu kulem topŋe topŋe meŋetâ lohimbi kerekŋe yekmâ heroŋe nâŋgâyiŋgiwi.
33 Tur Abarayah fair gagamin maiyow iwanih hibat Regah Jesu ana misir maiye hiorerereb, naatu manaw kabeber Godane gagamin maiyow tafahimaim isuwai ra’iy.
34 Otmu senŋe âlâlâyeŋe kâsikum aŋgim tânahom manbi. Yakât otmâ lok âlâ me âlâŋe ki umburuk manbi. Lohimbi nombotŋaŋe senŋe âlâlâyeŋe puluhuŋetâ yapâ tewetsenŋe mem aposolo yiŋgiŋetâ galemguwi.
34 Naatu nati kou’ay wanawananamaim men yait ta sawar isan biyababanamih, anayabin sabuw iyab isah me hima’am naatu bar hima’am i hiyateten hitobon kabay hibow hina,
35 Otmu tewetsenŋe menduhuminiwi yapâ aposoloŋe mem lohimbi umburuk manbi ya tânyongoŋetâ manbi.
35 tur abarayah nahimaim hiyaraiyen naatu i hibow sabuw hai yababan ana fofoninamaim hifafaramih.
36 Otmu sâp yan Kipiro kapi amboŋe, lok âlâ, kutŋe Yosep sâm, yâkât yuwu sâmune nâŋgâ. Lok yakât kutŋe âlâmâ Banawa yawu sâm aposoloŋe kunminiwi. Kut yakât topŋeâmâ yuwu, “Biwi sânduk”. Yosep yâhâmâ Lewi senâmbâ gâtŋe yakât otmâ opon kâmbukŋahât âi mem manop.
36 Iti na’atube mamatar ana veya baitumatumayan orot ta wabin Joseph Levite ana bowabow orot ta, Cyprus imaim tufuw, naatu tur abarayah wabin ta Barnabas hiwab (anayabin Koufair Ana Orot).
37 Yâkŋe ikŋe hân puluhuŋetâ yapâ tewetsenŋe mem aposolo yiŋgiop.
37 Ana me ya’atait hitubun naatu kabay bai na tur abarayah itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.