Atos 25

Yeshuât Den Pat Âlepŋe (SPL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Roma yeŋgât kunyeŋaŋe kiap Pesto âi sâm waŋmâ hâŋgângumu Kaisaria kapiân takaop. Takamu hilâm kalimbu pesuk sâmu Kaisaria kapi pilâm Yerusalem kapiân yâhâop.
1 Festus na Judea wanawanan gawan ana efan bai ma veya tounu ufunamaim Caesarea ihamiy yen na Jerusalem tit.
2 Yan yâhâmu hotom uminiwi ya yeŋgât kunlipyeŋe otmu Yura yeŋgât papatolipyeŋaŋe yâkâlen menduhuakmâ Paulohât hakŋan sâwi. Otmu “Pauloŋe Kaisaria kapi pilâm Yerusalem kapiân takamu teŋgâen tatmâ kunom,” sâm den hikuwi. Yakât otmâ
2 Nati’imaim firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Paul ana kakafih isan ubar hitin Festus hifefeyan.
3 “Paulo Yerusalem kapi yuân hâŋgânguŋetâ takaek,” yawu sâm Pestoŋe den katmu tembe lâulipŋe yeŋgâlen ariâkgât ulitguwi.
3 Hikokok i mi’itube hai kokomaim tasinaf Paul tiyafar au Jerusalem tayen. Iti na’atube hisisinaf anayabin i Paul tayen tanan efamaim hita’asabun isan hiyakitifuw.
4 Ulitguŋetâ Pestoŋe yuwu sâm ekyongop. “Paulo Kaisaria kapi yakât pâi emetŋan tap. Nâŋe kapi yuân tipiŋe tatmâ âwurem gewom.
4 Baise Festus iyafutih eo, “Paul i Caesarea imaim dibur ema’am, naatu ayu taiyuwu iti boro’omo nati’imaim anan.
5 Yakât otmâ yeŋgât kunlipyeŋe nâ orowâk Kaisaria kapiân arimunŋe Paulo den âiân mem katmune kinmu hakŋan sânomai.”
5 Imih a orot ukwarih i boro ayu bairi anan Caesarea anatit abis kakafin sisinaf na’at boro imaim ana kakafih isan ubar hinitin.”
6 Yawu sâm ekyongomu hilâm bâlâk ŋerek mon pesuk sâmu, Yerusalem kapi pilâm Kaisaria kapiân gewi. Yâhâ emet haŋ sâmu Pestoŋe den sâsâ emetŋan yâhâ tembe lâulipŋe ekyongomu Paulo dâim ga katŋetâ kinop.
6 Festus veya etei eight o ten na’atube nati’imaim bairi hima, imaibo au Seseria matabir maiye re. Naatu in marto basit Festus baibatiyen ana efanamaim mare naatu iuwih Paul hibai hina hirun.
7 Yawu otmâ Yura yeŋgât papatolipyeŋe Yerusalem kapiângembâ gewiŋe hawamgum kinmâ den umatŋe âlâlâ hakŋan sâwi yamâ bulâŋeâmâ ki teteop.
7 Paul hibai hina hirur ana maramaim Jew sabuw iyab Jerusalemane hire hinan etei hina sisibin roun roun hi’a’ar bebera’uh baifuwen tur kakafih moumurih maiyow hibow hitit ubar hitin hio, baise hai tur hio i men kafaita biturobe’emih.
8 Yawu otŋetâ Pauloŋe sârereakmâ denyeŋe kakŋan yuwu sâop. “Nâŋe Yura nengât girem den âlâ ki loŋgâem manmâ gan. Me opon kâmbukŋan ki yâhâm otmâ hilipguman. Me Roma yeŋgât kunyeŋe ki sâm ge katman. Me yâkât ki nâŋgâm bâlewaŋgiman.”
8 Imaibo Paul taiyuwin wasfafar eo, “Ayu i men kafai abisa ta kakafin asinaf. Jew hai ofafar ai gigim, na’atube Tafaror Bar ai gigim, o Rome ana Aiwob ai gigimimih.
9 Yawu sâmu Yura yeŋgât papatolipyeŋaŋe heroŋe nâŋgâwaŋgiŋetgât nâŋgâm Pestoŋe yuwu sâm Paulo âikuop. “Tembe lâulipne ekyongomune meŋgekmâ Yerusalem kapiân yâhâŋetâ yan denge sâm hârehihiwomgât naŋgat me bia?”
9 Baise Festus i kok mi’itube Jew sabuw tiyasisirih, imih ibatiy eo, “O kukokok inayen Jerusalem imaim iti ubar tibit isan a baibatiyen imaim ananowar?”
10 Sâmu sâop. “Roma yeŋgât den sâsâ emetŋe yuân katnekŋetâ kinsan. Yakât otmâ gâŋe yuân tatmâ nâhât den sâm hârenihiwuat. Gikahâmâ nâhât topne naŋgat. Nâŋe Yura lohimbi âlâ me âlâ ki mem bâleyekmâ manmâ gan.
10 Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome Aiwob ana baibatiyen efan nanamaim abatabat, imih ayu i boro iti imaim ana baibatiyen anab. O iso’ob ayu i men kafai abisa kakafin asinaf Jew sabuw isah.
11 Yawu gârâmâ girem den âlâ kum kâpekban mâne âlepŋe nohombâi. Yâhâ gâŋe den âiân katnekdâ kinsan. Otmu yâkŋe den haknan sânomai yakât bulâŋe ki tetewuap otmuâmâ lok âlâ me âlâŋe menekmâ yâk yeŋgât bâtyeŋan katneknomaihât dop âlâ ki tap. Yawu gârâmâ Roma yeŋgât kunyeŋe ikŋak denne sâm hârenihiwuapgât naŋgan.” Yawu sâm ekuop.
11 Ayu ofafar ana’astu’ub imaim nabonawiyu morob ana baibasit anabaib i boro men morob ana haiw. Baise baifuwenamaim ubar hinabitu na’at, orot babin men ta ana fair ema’am boro ayu nabuw umahimaim nitihimih, ayu i boro kwaniyafaru anan Caesar nanaimaim au tur nanowar.”
12 Yawu sâm ekumu Pestoŋe yakât topŋe nâŋgâwe sâm ikŋe bukulipŋe nâŋgân nâŋgânyeŋe orop yakât âiyongop. Âiyongomu alahu gulahu otmâ matŋe ekuwi. Matŋe ekuŋetâ lauyeŋan mem Paulo yuwu sâm ekuop. “Roma nengât kunnenŋe ikŋak den sâm hârehihiwuapgât naŋgat. Yakât otmâ yâkâlen hâŋgângohomune ariwuat. Yawu.” Yawu sâm ekuop.
12 Imaibo Festus ana kou’ay orot gagamih not wairafih bairi hio ufunamaim tatabir Paul iya’afut eo, “O Caesar a tur nowar isan io, imih o boro Caesar isan inan.”
13 Hilâm âlâen lok kutdâ âlâ, kutŋe Akiripa sâm, gariŋâit Pesto heroŋe otbaŋgire sâm Kaisaria kapiân giowot. Yâhâ Akiripa gariŋe yâkât kutŋe Beanike.
13 Veya afa ufunamaim aiwob orot Agripa, Bernis hairi hina Caesarea hitit, Festus ana bowabow baib isan ana merar yinamih.
14 Hilâm âlâen Pestoŋe Paulohât den pat ya Akiripa yuwu sâm ekuop. “Kiap hâŋgiŋe, kutŋe Peliki sâm, yâkŋe lok âlâ, kutŋe Paulo sâm, pâi emetŋan katmu tatmu âi pilâm ariop.
14 Hina nati’imaim hima veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana tur eowen eo, “Paul mi’itube wawasfafar isan Festus aiwob orot ihamiy ema’am.
15 Otmu Yerusalem kapiân yâhâwan sâp yan Anitâhât hotom umai ya yeŋgât kunlipyeŋe otmu Yura yeŋgât papatolipyeŋaŋe nâhâlen ga menduhuakbi. Yawu otmâ nâŋe Paulohât den sâm hârewaŋgimune kuŋetâ mumbuapgât nâŋgâm den âlâlâ hakŋan sâwi.
15 Naatu ayu au Jerusalem anan ana veya’amaim Jew hai firis ukwarih naatu regaregah ai’in, orot ukwarih ubar hitin ayu asabunin morob isan hi’uwu.
16 Yawu gârâmâ lok âlâ me âlâŋe lok âlâhât hakŋan sâmai yanâmâ nâŋe Roma nengât orotmeme âlâ watmâ aŋgoân lok ya mem den âiân katman. Yawu otmune den amboŋaŋe lok yakât senŋan kinmâ hakŋan sâŋetâ yan sârereakmâ ya sâm purik pilâyiŋgimap. Yawu otmâ den sâm hâreyiŋgiman yakât topŋe Yura papatolipŋe ekyongowan.
16 Baise ayu auwih, aki Rome ai ofafaramaim orot asir bai na baibatiyen isan ana ef men ema’am, baise wantoro’ot i boro sabuw iyab ubar tibin bairi roun roun hinabat hina’o, saise i ana ef nama’am na’at taiyuwin boro nahimaim nabat nawasfafar.
17 Otmu sâp ki kâlep otmuâk Paulo hakŋan sâne sâm otmâ nâhâlen takawi. Otmu emet haŋ sâmu ekyongomune gaŋetâ den sâsâ emetŋan yâhâ menduhuakbin. Yawu otmâ tembe lâulipne ekyongomune Paulo dâim ga katŋetâ kinop.
17 Naatu nati sabuw ayu bairi ana atitit ana veya, ayu veya men au’uf atain, faiwat a’in marto baibatiyen ana efanamaim amare, orot auwih hibai hina hirun.
18 Yawu otmâ Yura yeŋgât papatolipyeŋaŋe den hakŋan sâŋetâ nâŋgâmune tâŋât olop. Yâkŋe Paulo orop yeŋgât girem den âlâhât sâm kuaŋgim tatbi.
18 Sabuw ubar hibitin ana kakafih hibow hititit i men kafa’imo sawar kakafih ayu anotanotamaim hibow hitit ubar hitinimih.
19 Otmu lok âlâ, kutŋe Yesu sâm, emelâk muowâke yamâ benŋe “Anitâŋe mumuŋambâ mem yahatmu mansap,” yawu nâŋgâm Pauloŋe lohimbi ekyongomap. Yakât otmâ Pauloŋe den yawu ekyongomap ya gurâ yawuâk den kakŋan sahaŋgiwi.
19 En baise, gamin afa ibo taiyuwih hai kwafiren isan. Naatu orot wabin Jesu momorob Paul yawasin ma rouw eo isan hibow hitit.
20 Yawu oraŋgim kinbi yakât otmâ girawu otmâ den bulâŋe mem tetewom sâm kopa otban. Yawu otmâ Paulo yuwu sâm ekuwan. “Tembe lâulipne ekyongomune meŋgekmâ Yerusalem kapiân yâhâŋetâ yan denge sâm hârehihiwomgât naŋgat me bia?”
20 Au kasiy ra’at, iti tur boro mi’itube ata bow gewas, imih ayu Paul au i takokok na’at tayen tan Jerusalem imaim iti ubar isan hitibatiy.
21 Sâmune sâop. “Roma yeŋgât kunyeŋe ikŋak denne sâm hârenihiwuapgât naŋgan. Yakât otmâ pâi emetŋan katnekdâ tatmâ yâkât mambotmâ manbom.” Yawu sâop. Yakât otmâ tembe lâulipne ekyongomune pâi emetŋan mem katŋetâ tatmâ gap.”
21 Baise Paul ifefeyanu kok i Caesar baibatiyen titin, imih ayu auwih dibur baremaim hihirafut hima’uh hima, ayu ef atanuwet imaibo atiyafar tan Aiwob Caesar biyan.”
22 Pestoŋe yawu sâm ekumu Akiripaŋe yuwu sâop. “Lok ya ikŋe lauŋambâ den gemu nâŋgâwehât naŋgan.”
22 Basit Agripa Festus iu, “Ayu akokok iti orot nao ayu taiyuwu ananowar.” Festus iya’afut eo, “Marasibo nao inanowar.”
23 Emet haŋ sâmu Akiripa yet Beanike yâkŋe meŋâleakmâ den sâsâ emetŋan yâhâmutâ tembe lâu yeŋgât kunyeŋe pato otmu kapi ambolipŋe yahat yahatŋe betyetŋan yâhâwi. Otmu Pestoŋe tembe lâulipŋe ekyongomu Paulo dâim ga katŋetâ kinop.
23 Hi’in marto Agripa, Bernis hairi hirutaburih auman hinawiyih rou’ay bar gagamin wanawanan hirun, baiyowayah hai orot gagamih naatu bar merar hai orot gagamih bairi. Naatu Festus iyunih Paul hibai hina hirun.
24 Sâp yan Pestoŋe yuwu sâm ekyongop. “Lok kutdâ Akiripa otmu bukulipne, yuwu sâmune nâŋgâŋet. Yura lohimbi Kaisaria otmu Yerusalem kapiân mansaiŋe nâhâlen taka lok kinsap yu kumunŋe mumbuapgât den hakoek eknohomai.
24 Festus eo, “Aiwob Agripa naatu kwa iyab boun iti’imaim bairi tabita’imon, orot iti kwa’itin! Jew sabuw iyab iti’imaim tema’am naatu Jerusalemamaim iti orot isan ubar gagamin maiyow hitin ayu matou’umaim, fanah aumatawat na’in hiwow men hikokok iti orot boro yawasin tama.
25 Yawu gârâmâ nâŋe den âiân katmune kinmu âi pâi tuhum tosa âlâ ki mem tetewan. Yawu gârâmâ ikŋe nâŋgân nâŋgânŋaŋeâmâ Roma kunnenŋaŋe denŋe sâm hârewaŋgiwuapgât naŋgap. Yakât otmâ yâkâlen hâŋgângumune ariwuap.
25 Naatu ayu anunuwet men kakafin ta sinaf boro imaim tabonawiy tan tamorob. Baise anayabin ayu ifefeyanu ana kok i boro Rome ana Aiwob nahimaim tabat ana tur hitanowar. Ayu au ef men ta ema’am boro atarufut, imih ayu au Rome baiyafarin isan abogaigiwas.
26 — ausente —
26 Baise fef kiruminamih ayu akasiy, tur abisa boro Aiwob Caesar isan anakirum. Anayabin ubar hibitin men ta yabin auman. Imih ayu abai atit kwa etei namaim, o Aiwob Agripa inibabatiy inanuwet gewas tur yabin anababatun inab naatu fef ana kirum.
27 — ausente —
27 Anayabin ayu ai’itin ayu isou men gewasin iti dibur orot ana ubar en asir taniyafar nanan ana itinin i men basit.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.