Atos 17
Yeshuât Den Pat Âlepŋe (SPL) vs AAI
1 Paulo yet Silaŋe kapi ya pilâm kapi yâhâp, kutyetŋe Ampipoli otmu Apolonia, yan ariowot. Yan ari yan Yura yeŋgât miti emetŋe ki tap yakât otmâ kapi yâhâp ya wangim Tesalonike kapiân ariowot.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Yan ari Yura yeŋgât miti emetŋan yâhâ Yura lok orop Anitâhât den emelâk miti pepaen kulemguwi yakât alahuŋetâ tatmâ nâŋgâ nâŋgâ sâp kalimbu pesuk sâop.
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 Yawu otmâ Yesuhât topŋe yuwu sâm ekyongowot. “Yesuŋe tihitnenŋe olâk” sâm Anitâŋe hâŋgângumu giop. Gemu lok bâleŋaŋe kum mem âlâlâ tuhuŋetâ sâtgum muowâke yamâ benŋe Anitâŋe mumuŋambâ mem yahalop. Yakât topŋe emet inânŋan Anitâhât poropetelipŋaŋe miti pepaen kulemguwi tap.” Yawu sâm ekyongowot.
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Yawu sâm ekyongomutâ Yura lohimbi getek âlâ otmu kapi yakât lok papatolipŋe yeŋgât imbilipyeŋe nombotŋe otmu Girik lohimbi Yura yeŋgâlen torokatŋetâ Anitâ mepaeminiwi. Lohimbi yuŋe Paulo yet Banawaŋe den sâowot ya nâŋgâŋetâ bulâŋe otmu Yesuhâlen biwiyeŋaŋe kepeiwi.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Yawu gârâmâ Yura lohimbi seseŋgâlâkŋe den ya nâŋgâŋetâ ki bulâŋe otmu lok hilâm ihi nombotŋe mâtâwân in yâhâm gewi ya ekyongoŋetâ menduhuakbi. Menduhuakŋetâ Yura lok yaŋe lok menduhuyekbi ya tepyeŋan kânâŋgâŋetâ dâiakmâ Paulo yet Sila pâinyelekmâ Yasongât emelan ariwi.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Emelan ari pâinyelekŋetâ biatmu Yason otmu Yesuhât komolân gâtŋe lok nombotŋe meyekmâ papatolipyeŋe yeŋgâlen ari den âiân katyekmâ yuwu sâwi. “Yasonŋe lok yâhâp dâim emetŋan katyelekmu tawot.
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Yâkŋe lohimbi kendâyiŋgimutâ kuk kapam otmai. Yâkŋe nengât kapiân taka tatmâ Roma kunnenŋahât den bet pilâm lok kutdâ âiŋe, kutŋe Yesu sâm, “yâkŋe tihitnenŋe otmap” yawu sâm yâkât den lohimbi eknongom tawot.”
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Yawu sâŋetâ kapi ambolipŋe otmu papatolipyeŋaŋe den ya nâŋgâm biwiyeŋan tâlimu kuk pato otbi.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Yawu otmâ papatolipyeŋaŋe Yason otmu bukulipŋe ekyongoŋetâ tewetsenŋe katmâ pâi emetŋe puluhum kioŋbi.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Emet omoŋ otmu Yesuhât komotŋe Paulo yet Sila yohân hâŋgânyotgoŋetâ Berea kapiân ariowot. Yan ari Yura lohimbi yeŋgât miti emetŋan yâhâ Pauloŋe Yesuhât den pat âlepŋe ekyongop.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Yâhâ Tesalonike kapiân Yura lohimbiŋe biwi kârikŋe otmâ denyetŋe nâŋgâŋetâ giop. Yâhâ Berea kapiânâmâ lohimbi yaŋe biwi heweweŋ otmâ ândâp katmâ Paulohât den nâŋgâneâk otbi. Yawu otmâ “Den eknongoap ya bulâŋe me bia” sâm hilâm ârândâŋ yakât alahu gulahu otmâ Anitâhât den miti pepaen kulemguwi ya sâlikuwi.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Yawu otmâ yâk yeŋgâlen gâtŋe kiŋgitŋe orowâkŋe Yesuhâlen biwiyeŋaŋe kepeiwi. Otmu Girik lohimbi yahat yahatŋe nombotŋaŋe yawuâk.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Yawu gârâmâ Pauloŋe Berea kapiân ari Anitâhât den ekyongomu nâŋgâŋetâ bulâŋe olop yakât den pat sâm haok tuhuŋetâ Tesalonike kapiân arimu Yura lohimbiŋe nâŋgâŋetâ bâleop. Nâŋgâŋetâ bâlemu Berea kapiân ari kapi ambolipŋe biwiyeŋan kuiŋ kuiŋ kendâyiŋgiwi.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Yawu otŋetâ Sila yet Timoteo yamâ Berea kapiân talowot. Yâhâ Paulo yamâ Yesuhât komotŋe ekuŋetâ kapi ya pilâm saru ginŋan ariop.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Otmu Yesuhât komolân gâtŋe lok nombotŋaŋe Paulo dâim ari Aten kapiân katmâ âwurene sâm otŋetâ yuwu sâm ekyongop. “Yeŋe Sila yet Timoteo ekyotgoŋetâ in yawu takaromawot.” Yawu sâm ekyongomu âwurem Berea ariwi.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Pauloŋe Sila yet Timoteo yetgât mambotyitgim Aten kapiân talop. Yan tatmâ Porom Lâpio topŋe topŋe hâwim kânâŋgâŋetâ talop ya ekmâ biwiŋe kâlâp siop.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Yawu otmâ Yura lohimbi yeŋgât miti emetŋan yâhâ Yura lok nombotŋe otmu Girik lok nombotŋaŋe Yura yeŋgâlen torokatmâ Anitâ mepaeminiwi yâk orop tatmâ den sahaŋgiwi.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 — ausente —
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 — ausente —
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 — ausente —
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 — ausente —
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Yawu sâŋetâ Pauloŋe yahatmâ kinmâ yuwu sâm ekyongop. “Aten kapi ambolipŋe yeŋgât orotmemeyeŋe âlâlâ ekmâ yuwu naŋgan.
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Yeŋe Porom Lâpioyeŋe topŋe topŋe mepaem manmai. Nâŋe kapiyeŋan bam gam Porom Lâpioyeŋe dondâ hâwim kânâŋgâŋetâ kinsap ya eksan. Yawu gârâmâ lâpio âlâhât kaweŋe inâk tap yan den yuwu kulemgum katŋetâ tap ya sâlikuan. “Lâpio âlâhât topŋe ki nâŋgâmain yâkât kaweŋe.” Ki nâŋgâmai ya imbiâk mepaemai yâkât topŋe âun yuân ekyongomune nâŋgânomai.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 Kutŋeâmâ Anitâ. Anitâŋe hân himbim amboŋe oap. Yâkŋe hân himbim kândikyotgom wahap topŋe topŋe katmâ meteop. Opon kâmbukŋe tuhumain yan ki tatmap.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Anitâŋe tihitnenŋe otmâ galemnongomu manman âiloŋgo manmain. Yakât otmâ nenŋe wuân me wuângât Anitâŋe umburuk otmu tângunomgât dop âlâ ki tap.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 Kândikum emelâk yâkŋe topŋe katmâ lok, kutŋe Aram sâm, ya tuhuop. Yawu gârâmâ yâkâlembâ gâtŋaŋe lok topŋe topŋe tetem gaŋetâ gaŋetâ sambe sambe otmâ hânŋan kulemŋan manmâ arain.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Biwi nâŋgân nâŋgânnenŋe pâroŋ sâmu Anitâhât towatŋe mem tetenomgât tetem manmâ mumain yakât dop yâkŋe katningimap. Otmu yupâ yapâ ari tatnom sâmunŋeâmâ yakât andemŋe yâkŋak sâm ningiop. Yâkŋe kâlepŋehen ki ya tap.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Yakât otmâ lok âlâŋe den yuwu kulemguop tap.
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Anitâŋe umut biwinenŋe katningimu yâkât sen mansain. Yakât otmâ nenŋe eŋgatnenŋeâk otmâ kât, goli, me siliwa, yaŋe mem Anitâhât kundenŋe tuhunomgât dop âlâ ki tap.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Anitâhât topŋe hâum pâpgum manmâ gamai yakât nâŋgâm ki hilipyongop. Yawu gârâmâ âun yukârâmâ ya pesuk yap. Âun yukârâmâ lohimbi hânŋan kulemŋan manmâ arain nen kerekŋe orotmeme bâleŋe bet pilâm yâkâlen biwinenŋaŋe kepeim tem lâuwaŋginomgât sâop.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Otmu ikŋe hoŋ bawaŋaŋe nen lohimbi kerek den âiân katnenekmâ topnenŋe mem tetem matŋe ningimu ârândâŋ otbuap yakât sâpŋe kalop. Otmu nen kerekŋe lok yakât topŋe nâŋgâm heŋgeŋgunomgât Anitâŋe mumuŋambâ mem yahalop.” Yawu sâm ekyongop.
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Yâhâ “mumuŋambâ mem yahalop” yawu sâm ekyongomu lok nombotŋaŋe nâŋgâŋetâ tânyeŋe hutuk sâmu senŋan gem giriŋbaŋgiwi. Yâhâ nombotŋaŋeâmâ yuwu sâm ekuwi. “Den yat yu sâp âlâen âwurem ga âlâkuâk sârâ nâŋgânom.”
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Yawu sâŋetâ Pauloŋe pilâyekmâ kioŋop.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Otmu lok nombotŋaŋe Yesuhâlen biwiyeŋaŋe kepeim Paulohâlen torokatbi. Yâk yeŋgâlen gâtŋe lok âlâ, kutŋe Dionisio sâm, yâhâmâ nâŋgân nâŋgânŋe pato. Yâkŋe Aripako emelan yâhâ lok nombotŋe orop den otminiwi. Otmu imbi âlâ, kutŋe Damari sâm, otmu lohimbi nombotŋe ki yongonsan.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.