João 12

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Lin tisɛlɛ̃ siyɑ́ɑ sikpuulũ pikɛ́ kɛlenɛ nkpɔ mɛlɔ́ɔ́ ɑnyɑ̃́ li, Yeesu uu yisi uu Petɑnii tɔ́mpɔ. Kei kɛ Lɑsɑɑ kuú pɛɛ pikpɔkpɔ kɛ́mɛɛ n yukusɛ uú we.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Api kusɑ́nɛ u wɑi, Mɑritɑ un ilukɛ hɔɔnɛntɛ, Lɑsɑɑ pɔ́ɔn pɛpɛɛ ilukɛ kɛlukɛ-i Yeesu kɛkúrí ń tṹ kɛcɔpɛ we.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Mɑɑri uu pɛɛ tulɑɑli pɑpɛ-pɑpɛ yɛɛ nnɛ́í píimɑ m mɑ́ kɛnúḿpi kpísi, uu Yeesu ɑnɑ kɛcɑ́ɑ́ kɔɔni uu pɛɛ unnyúpi nɛ Yeesu ɑnɑ tinnɛ. Tulɑɑli kukpɑ́hɑ́ ɑku kɛ́yɔ yipu.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Yeesu pipirɛtiki kɛcɔpɛ usɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Yutɑsi Isikɑriyɔɔti yɛɛ ń kɑ uu Yeesu pilɑ́ɑrɔ ɑnipɛ-i wɑi, uu pɛɛ rɛ:
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 Yo nnyɑ kɑ́pi tulɑɑli pɑpɛ-pɑpɛ nkó yɑ́ɑ́ nɛ nnɛ́í píimɑ pikɛ́ siwóó píwɛkɔɔ́ hɛ?
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Ái rɛ píwɛkɔɔ́ nfɑsimɛ́ kuu wɑi nnyɑ kuu lɛ̃ mɑ. U pɛɛ uyɑɑ lɛ. Kuu nní kuwóólɔɔ m múílɛ̃ nnyɑ, u yɛ pɛɛ lɛ̃ kɑpi kɛ́mɛɛ n wɑipɔ yɑ́ɑilɛ.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Yeesu uu u mɑɑ rɛ: A unɔ́si nkó riyɑ́ sɛ́ɛ́ɛ! U lɛ̃ wɑlɛ un nɛ kɛyɑ́ɑ kɛ̃ kɑpi nhórɛ-i nɛ́ n tɑninɛ músu.
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Mɛsɛ́rɛ kɛ píwɛkɔɔ́ ɑpi yɛ́ nɔ́kɛnɛ́kúrí n we, ɑmɑ́ nɛ̃́ ɑ́m mɛsɛ́rɛ nɔ́kɛnɛ́kúrí wenɛ.
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Pisuifi kulúi yɛ pɛɛ kṍ tɛ Yeesu yɛ Petɑnii-i we. Api sĩ́ kulúi, ɑ́i uyɛ̃ ŋmɑnɛ nnyɑ, ɑmɑ́ pikɛ́ kɔ nɛ Lɑsɑɑ kuu pikpɔkpɔ kɛ́mɛɛ n yukusɛ n yɛ̃́ nnyɑ.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 Pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ ɑpi símisi ɑí tonɛ rɛ pikɛ́ kɔ Lɑsɑɑ pɔ̃́ kɔ kpu
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 rɛ Pisuifi mɛyɑ̃ yɛ pɛɛ pi yɑ́lɛnlɛ pin uyɛ̃ nnyɑ Yeesu nɛ kɛfɑ tɛnɛ.
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Kɑi kóso n weesi, pisoi kulúi píimɑ pɛɛ nkpɔ mɛlɔ́ɔ́ ɑnyɑ̃́ pinyɑ́nɛi n hɑ́pɔ, ɑpi kóm tɛ Yeesu yɛ Yerusɑlɛm-i sɔ́nɛpɔ.
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 Api pinnɛ́í ɑtɛnɛpɑi kpɑsi ɑpi síkɑ ɑpí nɛ u tɛ́pɛi, pin cɑ́ɑ́i rɛ:
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 — ausente —
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 — ausente —
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 — ausente —
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Pɛ̃ nnɛ́í pɛɛ pɛɛ Yeesu kɛkúrí ń we kumúŋɛ́ kpɛ-i kuú pɛɛ Lɑsɑɑ nhórɛ-i n sée uu lésɛri uu kɔ pikpɔkpɔ kɛ́mɛɛ u yukusɛ, ɑpi lɛ̃ kɑpi n yɛ̃́ pisoi kɛɛnkɛɛ.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Lɛ̃ nnyɑ kɛ pisoi riwúí ɑri pitɛ́pɛi u hɑ. Pisoi yɛ pɛɛ kónlɛ rɛ u mɛwɑisɑŋɑ mɛ̃ wɑlɛ.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Pifɑrisi ɑpi pɛɛ símɑɑnɛ rɛ: Nɔ nyɑ́ni rɛ mɛ́woo kɑni wɑi. Pisoi nnɛ́í pɛɛ nní u tikilɛ̃.
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Pikirɛki pinyinɛ pɔ̃́ nɛ kɔ pɛɛ ɑnyɑ̃́ kumúŋɛ́ kpɛ-i pɛpɛɛ Yerusɑlɛm ń hɑ pikɛ́ hɑ Uléécɑɑ yɑ́ɑ́si kɛcɔpɛ welɛ.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Api Kɑlilee kɛtẽ-pɔ Petisɑyitɑ ukɔ́ Filipu kɛkúrí nyɔsɔ́pɔ ɑpi u mɑɑ rɛ: Urɔ́sɑ́ɑ, tɔ pɛɛ́ lɑ rɛ tɔkɛ́ Yeesu yɛ̃.
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Filipu uu sĩ́ uú hɑ lɛ̃ Antiree símisi, pikɛtɛ́ ɑpí hɑ nɛ Yeesu símisi.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ: Li nkpéni ituŋɛ tulɛ rɛ Usoi Kɛpipi kɛkɛ́ ríyu yɛ̃.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Asei kɛcɑ́ɑ́, kɛ́ nɔ́ símisi rɛ tilukɛpipi tinsɑ́ n loó tikɛ́ kpu, timɛcirɛ kɑri yɛ n we. Amɑ́ tin n kpu, ti yɛ ɑpipi kulúi mɑrilɛ.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 Nkó yɛɛ unfɑɑ ń lɑ yɛ́ kɑm uu n fómni. Amɑ́ nkó yɛɛ úu kɛtẽ nté unfɑɑ n kpísi ukɛ́ wɑisɛ linyinɛ, úu n fómninɛ, ɑmɑ́ nfɑ́ɑ tɛnɛcirɛ́ kuu yɛ́nunɛ.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Úye un n lɑ ukɛ́ pikɛi nɛ́ wɑ, ukɛ́ nɛ́ n tikilɛ̃. Kei kɑm ń we kɛ unɛ́kɛikɔ́ pɔ́ɔ kɔ sɔ́nti ukɛ́ n we. Úye un pikɛi nɛ́ n wɑi, Sɑ́ɑ yɛ́ ríyu u wɑisɛ.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, Yeesu uu pɛɛ rɛ: Tinɛ́pɔ́ɔ yɛ nkpéni cɑɑilɛnlɛ. Nɛ́ nkpéni rɛ íye? Tɛ Sɑ́ɑ, kɑpɛ tíyɛ kɛ́ ntóósi ituŋɛ nnyí kɛ́mɛɛ lompɔ nɛ́ɛ? Lɛ̃ nnyɑ kɑm kɔ pɛɛ́ kɑ.
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 Sɑ́ɑ, ɑ ripɔ́nyíri ritɑɑ́sɛ! Kei kɛ mɛtẽ mɛnyinɛ ɑmɛ kɛyómɛcɑɑ-pɔ leemɛ ɑmɛ rɛ: Nɛ pítɑɑ́sɛ ri mɑsilɛ, nɛ́ kɔ pítɑɑ́sɛ rikpɑ́nɛ.
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Pisoi pɛɛ kei n cɑ́pinɛlɛ̃ ɑpi lɛ̃ kom ɑpi rɛ: Ikónɛ yɛɛ ŋmurɛi. Picɔ ɑpi rɛ: Uléécɑɑtumɛ unyinɛ yɛɛ nɛ u símisi!
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Kei kɛ Yeesu uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Ái nɛ̃́ nnyɑ kɛ mɛtẽ mmɛ́ ɑmɛ léemɛ, ɑmɑ́ nɔ̃́ nnyɑ yɛ ni.
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Nkpéni kɛ ituŋɛ ii tu rɛ pikɛ́ nɛ kɛtẽ nkɛ́ pisoi túhɑɑnɛ. Nkpéni kɛ ituŋɛ ii tu rɛ pikɛ́ kɛtẽ uyɔɔpi lɑkɑsɛ.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Amɑ́ kumúŋɛ́ kpɛ-i kɑpi kɛléécɑɑ nɛ́ n síkɑnɛ, nɛ̃́ nɛ́ tíyɛsɛ pisoi nnɛ́í ɑpi kɛnɛ́mɛɛ weri.
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Nkpɔ mmɛ̃ kuu n sɔ́nti ukɛ́ ń kpu nsímɛ́ kuu lɛ̃ pi símisi.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Pisoi pɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ ɑpi u pɛsɛ rɛ: Tɔ irɔ́sé ritɛlɛ́-i kɛ́ɛ́nlɛ rɛ mɛsɛ́rɛ kɛ uyɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu n wɛ́ɛ uu yɛ́ nfɑ́ɑ m mɑ́. Yo nnyɑ kɛ pɔ́ɔ pɛɛ rɛ: Li pisɛ rɛ pikɛ́ Usoi Kɛpipi kɛléécɑɑ risíkɑ? Wóo pɛɛ nkpéni Usoi Kɛpipi kɛ̃?
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ: Mɛtɛ́í yɛ kɔ nɛ nɔ́kɛnɛ́cɔpɛ welɛ. Amɑ́ ɑ́mɛ pɛɛ nɑ́ŋɑinɛ. Ani nkpéni kɛ mɛtɛ́í ɑmɛ nní ń we n sɔ́nɛ, kuŋmɑhɑ ɑ́ku kɑpɛ nɛ nɔ́ rinkɑ́ikɑi nnyɑ. Nkó yɛɛ kuŋmɑhɑ-i n sɔ́nɛ úu nyu mɛ́ye kuu sĩ́.
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Lɛ̃ nnyɑ, kɑni nkpéni nní mɛtɛ́í m mɑ́, ɑni nɛ kɛfɑ mɛ tɛnɛ nɔkɛ́ nɛ m pɑnsɛ mɛtɛ́í sipipi nnyɑ. Kɛ Yeesu uu lɛ̃ pimɑ́ɑ ḿ mɑsí, uu tɔ́mpɔ uú nɛ kɛtɑɑ pi wɑi uú hɑ pésu.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Ḿpɑ́ kuu mɛwɑisɑŋɑ kulúi pikɛyu-i n wɑpisi, ɑ́pi ŋmurɛi pikɛ́ nɛ kɛfɑ u tɛnɛ.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Lɛ̃ kɛ ɑntepu Esɑyi uú pɛɛ mɛkɛɛ ḿ mɑ kɑi lɛ̃ wɑ rɛ:
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 — ausente —
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 — ausente —
40 “God iwa’an matah hifim
41 Kɛ Esɑyi uu Upíimɑ mɛyɔɔpi n yɛ̃́ nnyɑ kuu fe uu lɛ̃ mɑlɛ.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Ḿpɑ́ nɛ lɛ̃, Pisuifi piwɛ́ɛ́sɛ kɛcɔpɛ, mɛyɑ̃́ yɛ pɛɛ́ nɛ kɛfɑ Yeesu tɛnɛlɛ. Amɑ́ Pifɑrisi nnyɑ, ɑ́pi yɛ pɛɛ pisoi kɛcɔpɛ lɛ̃ mɑ rɛ pi yɛ́ kuyómɛyɑ́hɑɑlee-i pi lɑkɑsɛ nnyɑ.
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Pi pɛɛ́ lɑlɛ pisoi pikɛ́ yɛ ríyu pi wɑisɛ ɑi tɔ́su kɛ Uléécɑɑ uu yɛ́ ríyu pi n wɑisɛ.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, Yeesu uu pɛɛ cɑ́ɑ́i rɛ: Nkó yɛɛ nɛ kɛfɑ nɛ́ n tɛnɛ úu nɛ nɛ̃́ ŋmɑnɛ kɛfɑ tɛnɛ. Asei kɛcɑ́ɑ́, uyɛɛ nɛ́ n tummɛ kuu kɔ nɛ kɛfɑ tɛnɛ.
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Nkó yɛɛ nɛ́ n nyɑ́ni yɛ uyɛɛ nɛ́ n tummɛ nyɑ́nilɛ.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Nɛ̃́ nɛ mɛtɛ́í lɛ. Nɛ kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ kɑlɛ rɛ uyɛɛ nɛ kɛfɑ nɛ́ n tɛnɛ úu kɑpɛ kuŋmɑhɑ-i n we.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 Úye un nnɛ́símɛ́ n kõ unsɑ́ n tintiki, ɑ́i nɛ́ɛ nɛ u túhɑɑnɛnɛ. Ám kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ kɑ rɛ kɛ́ nɛ pisoi túhɑɑnɛ, ɑmɑ́ nɛ kɑ rɛ kɛ́ piriyu lɔ.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Nkó yɛɛ nɛ́ ń yɛ, úu kɔ nnɛ́símɛ́ pɑkɑrɛlɛ̃ yɛ utúhɑɑnɛ mɑ́lɛ. Nsímɛ́ mmɛ̃ kɑm nní n símisi mɛɛ hɑ nɛ kɛyɑ́ɑ tɔrɔɔ kɛtúŋɛ́ u túhɑɑnɛnɛ.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Ái kɛnɛ́múŋɛ́ cirɛ kɑḿ nɛ símisi. Amɑ́, Sɑ́ɑ yɛɛ nɛ́ n tummɛ yɛɛ uricuruu lɛ̃ kɑm yɛ́ n símisi nɛ lɛ̃ kɛcɑ́ɑ́ kɑm yɛ́ n céési nɛ́ forii.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Nɛ kɔ nyu rɛ lɛ̃ kuu n forii yɛ̀ɛ̀ nfɑ́ɑ tɛnɛcirɛ́ hɛlɛ. Lɛ̃ nnyɑ, nɛ yɛ lɛ̃ kɑm n símisi símisilɛ yɑrɛ kɛ Unɛ́sɑ́ɑ uu nɛ́ ń forii.
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.