João 11

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Utisi unyinɛ yɛɛ pɛɛ́ we un pɔ́ɔ́lú, ɑpi yɛ u séi rɛ Lɑsɑɑ. Mɑɑri nɛ umɑ́ɑ Mɑritɑ kuyu Petɑnii-pɔ kuú pɛɛ́ we.
1 Orot wabin Lasarus i Bethany orot imaim ma’am sawow, nati i Mary tain Martha hairi hai bar hai merar.
2 Mɑɑri uyɛɛ Upíimɑ ɑnɑ tulɑɑli kɔɔnu uú nɛ unnyúpi tinnɛ. Uuyɛi Lɑsɑɑ yɛɛ pɛɛ pɔ́ɔ́lú.
2 Iti Mary raiy yamurin mamarin Regah aribun yan isuwei rara’iy naatu aribunamaim an sasafam, i boun rubun orot Lazarus sawow.
3 Lɑsɑɑ piyɛi pɛ̃ kɛtɛ́ ɑpi Yeesu kɛ́mɛɛ tum ɑpí hɑ u mɑɑ rɛ: Upíimɑ, usoi uyɛ̃ kɑɑ nní ń lɑ yɛ pɔ́ɔ́lúlɛ.
3 Imih i ruburubun tur hiyafar Jesu isan, “Regah orot o ibiyabuw i sawow.”
4 Kɛ Yeesu uu nsímɛ́ mmɛ̃ n kṍ, uu rɛ: Ái nkpɔ itoi kuu pɔ́ɔ́lú, ɑmɑ́ Uléécɑɑ ukɛ́ nɛ ríyu n yɛ̃́ nnyɑ kuu pɔ́ɔ́lú. Kei kɑi yɛ́ kɔ nɛ Uléécɑɑ Kɛpipi ríyu wɑisɛ.
4 Jesu iti tur nonowar anamaramaim eo, “Nati Lazarus ana sawow boro men nan morobomaim natitamih. En, iti i God ana fair bairerereb isan, saise i wanawananamaim God Natun hinifai hinabora’ara’ah.”
5 Yeesu yɛ pɛɛ Mɑritɑ nɛ uwɑ̃́ Mɑɑri nɛ Lɑsɑɑ lɑlɛ.
5 Martha tuwah babitai hairi naatu rubun orot Lazarus, Jesu iyabuwih kwanekwan.
6 Kuu pikómɛ ḿ mɑsí rɛ Lɑsɑɑ yɛ pɔ́ɔ́lú mɛmɑ́ɑ́, uu kei kuú pɛɛ ń we siyɑ́ɑ sitɛ́ kɛtónɛ kpɑ́.
6 Baise Lazarus sawow inu’in ana tur Jesu nonowar i men saise in, i nati’imaim ma veya rou’ab sawar.
7 Uu pɛɛ upipirɛtiki mɑɑ rɛ: Tɔkɛ́ Yutee kɛtẽ-mɛ̃ pɛlɛ.
7 Naatu ana bai’ufununayah isah eo, “It tanamatabir maiye tanan Judea.”
8 Upipirɛtiki ɑpi u pɛsɛ rɛ: Ucélɑɑ, ɑ́i kɑhɑnɛ n nɑ́ŋɑi kɛ Pisuifi ɑpí pɛɛ kei-pɔ lɑ pikɛ́ ɑpɑrɛ pɔ́ tɑpisi pikɛ́ kpu. Kei kɑɑ kɔ lɑ pɔkɛ́ pɛlɛ nɛ́ɛ?
8 Baise bai’obaiyenayan, ana bai’ufununayah hi’o, “Iti boro’omo Jew sabuw kafa’imo kabayamaim hitarabi, naatu o baise imatabir maiye imaim kwenan.”
9 Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ: Kɑi yɛ nní n weesi, ituŋɛ yɛɛ leemɛlɛ nɛ́ɛ íi yɛ leemɛ? Úye un nɛ mɛtuŋɛtɛí n sɔ́nɛ, úu yɛ rikpɔu. Li we rɛ u yɛ kɛtẽ nkɛ́ kɛcɑ́ɑ́ mɛtɛ́í n nyɑ́nilɛ.
9 Jesu iya’afutih eo, “Veya ta’imon erararan ana manin men tarsisib in 12. Anayabin veya kusisiar tafaram marakaw itin, imih orot mar nuw enan boro men an narusukun nara’iy.
10 Amɑ́ úye un kɛsinɛ n sɔ́nɛ, u yɛ rikpɔulɛ rɛ mɛtɛ́í ɑ́mɛ ukɛmɛɛ́ we nnyɑ.
10 Baise guguminamaim naremor nanan boro an narusukun nara’iy, anayabin i aurin marakaw en.”
11 Kɛ Yeesu uu lɛ̃ pimɑ́ɑ ḿ mɑsí, uu kɔ kpɑ́ rɛ: Urɔ́sɑ́nɛ Lɑsɑɑ yɛ lɔnilɛ. Nɛ sinlɛ kɛ́ hɑ u yóŋsɛ.
11 Iti tur eo ufunamaim, ibanak ikofan hai tur eowen eo, “It ata of Lazarus i matanfot inu’in; baise ayu imaim anan anibunibun namisir.’
12 Upipirɛtiki ɑpi u mɑɑ rɛ: Upíimɑ, in tɛ u lɔnilɛ, u yɛ́ peí.
12 Ana bai’ufununayah hiya’afut hi’o, Regah, i matan nafot na’inu’in na’at, i boro matannanuw namisir.”
13 Lɑsɑɑ nkpɔ nsímɛ́ kɛ Yeesu uu lɛ̃ tee. Upipirɛtiki pɔ́ɔn músu rɛ nnɔni yíkíyiki nsímɛ́ kuu símisi.
13 Jesu Lazarus ana morob isan eo’o, baise ana bai’ufununayah hinotanot i boun matat efot ta’inu’in na’atube hirouw.
14 Yeesu uu pɛɛ pi luru rɛ: Lɑsɑɑ yɛ kpulɛ.
14 Naatu imaibo mutuforomo hai tur eowen, “Lazarus i morob.
15 Nɔ̃́ nnyɑ kɑi nɛ́ lɑ́ɑ́rú rɛ ɑ́m pɛɛ likumúŋɛ́ kpɛ-i kei we. Li lɛ̃ wɑlɛ rɛ nɔkɛ́ nɛ kɛfɑ nɛ́ n tɛnɛ nnyɑ. Tɔkɛ́ nkpéni ukɛmɛɛ tɔ́mpɔ.
15 Naatu ayu men nati’imaim ama’am isan abiyasisir anayabin, kwa taiyuw kwana’itin kwanaso’ob naatu kwanitumatum. Boro’obo tan ta’itin.”
16 Kei kɛ Tomɑɑ kɑpi rinyíri n hɛ rɛ Úsikɑ uu pɛɛ pipirɛtiki tɔrɔɔ mɑɑ rɛ: Ani mpɔ tɔ́ɔkɛ́ kɔ hɑ, tɔ́ nɛ uyɛ̃ tɔkɛ́ hɑ kɛsẽ́ kpu.
16 Thomas wabin ta Kikifukek bai’ufnunenayah etei’imak isah eo, “It auman tan, bairit tamorob youn.”
17 Kɛ Yeesu uu n tuipɔ, uu kóm tɛ Lɑsɑɑ yɛ nhórɛ kɛ́mɛɛ siyɑ́ɑ sinɑ piwɑi mɑsilɛ.
17 Jesu natitit ana veya imaibo so’ob Lazarus i rahemaim hiyai in veya kwafe’en sawar.
18 Petɑnii yɛ nɛ Yerusɑlɛm kɔlɛnlɛ yɑrɛ kilomɛtiri pitɑɑni kumúŋɛ́.
18 Jerusalem ef i men yok inan Bethany inatit,
19 Pisuifi mɛyɑ̃ yɛ pɛɛ Mɑritɑ nɛ Mɑɑri piyɑ́hɑɑ kɑlɛ pikɛ́ piuyɛi nkpɔ pi riyɑ́kɑsɛ.
19 naatu Martha, Mary hairi rubuh bihamiyih isan. Jew sabuw moumurih na’in hina koubainunub baitihimih.
20 Kɛ Mɑritɑ uu n kṍ tɛ Yeesu yɛ nnyɑ́ɑ̃ wɑimɛ, uu yisi uu u tɛ́pɛi, Mɑɑri pɔ́ɔ kɛ́yɔ-i tonɛ.
20 Jesu nan Martha ana tur nonowar anamaramaim, hairi baitaramih tit in, baise Mary i bar ma.
21 Mɑritɑ uu Yeesu mɑɑ rɛ: Upíimɑ, pɔn pɛɛ nté n we, unɛ́yɛ́i úu yɛ́ pɛɛ kpu.
21 Martha Jesu isan eo, “Regah, o iti’imaim itama’am na’at, ayu tuwai i boro men tamorob.
22 Amɑ́ nɛ nyulɛ rɛ ḿpɑ́ nkpéni, Uléécɑɑ yɛ́ lɛ̃ nnɛ́í kɑɑ u m pisɛnɛ pɔ́ pɑ.
22 Baise ayu aso’ob veya iti boun auman karam abistan isan inafefefeyan God boro nit.”
23 Yeesu uu u mɑɑ rɛ: Upɔ́yɛ́i yɛ nkpɔ kɛ́mɛɛ yisinɛ.
23 Jesu Martha isan eo, “O tuwat boro nayawas namisir maiye.”
24 Mɑritɑ uu rɛ: Nɛ nyulɛ rɛ u yɛ́ kɑm uu kɛyɑ́ɑ tɔrɔɔ kɛtúŋɛ́ kɛ pikpɔkpɔ ɑpi n yisinɛ yisi.
24 Martha iya’afut eo, “Ayu aso’ob nati i mar yomaninabo nayawas namisir.”
25 Yeesu uu u mɑɑ rɛ: Nɛ́ɛ yɛ pikpɔkpɔ yukusɛ, nɛ́ɛ kɔ nfɑ́ɑ. Usoi nkó yɛɛ nɛ kɛfɑ nɛ́ n tɛnɛ yɛ nfɑ́ɑ wɑinɛ, ḿpɑ́ un píyei n kpu.
25 Jesu Martha isan eo, “Ayu i misir maiye naatu yawas. Yait ayu ebitutumu boro yawasin nama naatu namomorob auman yawasin nama.
26 Nkó yɛɛ nfɑ́ɑ m mɑ́ un pɛɛ́ nɛ kɛfɑ nɛ́ tɛnɛlɛ̃ úu píkɑi kpinɛ. Pɔ lɛ̃ ŋmurɛii?
26 Naatu yait ta ayu’umaim ema’am naatu ebitutumu boro men kafa’imo namorob. Iti tur ao’o kwabitumatum?”
27 Mɑritɑ uu u pɛsɛ rɛ: Ɛɛɛ Upíimɑ, nɛ nɛ kɛfɑ tɛnɛ rɛ pɔ̃́ kɛ Uléécɑɑ uu wɛ́ɛ. Pɔ́ɔ Uléécɑɑ Kɛpipi kɛɛ kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ mɛ́kɑmɛ m mɑ́.
27 Martha iya’afut eo, “Ai Regah anowar, Ayu abitumatum. O i Keriso, God Natun. O na tafaramamaim titamih hi’o’oban oban iti. ina itit.”
28 Kɛ Mɑritɑ uu lɛ̃ pimɑ́ɑ ḿ mɑsí, uu yisi uu tɔ́mpɔ, uú hɑ uwɑ̃́ Mɑɑri séi uu u wɛ́í-wɛ́í rɛ: Ucélɑɑ yɛ kɑlɛ, u pɔ́ séilɛ.
28 Tur iti eo’o ufunamaim, Martha intabir in Mary eaf na hamenamo ana tur eowen. “Bai’obaiyenayan i na tit, naatu o isa ebibatebat?”
29 Kɛ Mɑɑri uu lɛ̃ n kṍ, uu mɛsɛ nɛ mɛsɛ yisi uu Yeesu tɛ́pɛi.
29 Mary iti tur nonowar anamaramaim, duku iwa’an misir naatu in biyan tit.
30 Yeesu úu pɛɛ kɑhɑnɛ kuyu kpɛ-i n lompɔ. Kei kɛ Mɑritɑ uú pɛɛ́ nɛ u rinsɑ́nɛ cirɛ kuú pɛɛ́ kɔ nɛ lɛ̃ we.
30 Jesu men na bar merar tit, baise efan menamaim Martha hairi hima’am boro’ika imaim ma’am.
31 Pisuifi pɛɛ pɛɛ Mɑɑri kɛyɔ-i ń we pin nkpɔ u yɑ́ɑ́si, ɑpi yɛ́nu rɛ u riwɑkɑsilɛ uu léepɔ. Api yisi ɑpi u tiki. Pi pɛɛ lɛ̃ músulɛ rɛ rikpíí-i kuu sĩ́ ukɛ́ hɑ tẽ́.
31 Mary duku iwa’an mimisir Jew sabuw ana baremaim hima koubainunub hibitin hi’itin, naatu himisir hi’ufunun ufun hitit, hinotanot i enan rahemaim nama narerey.
32 Kɛ Mɑɑri uu kei kɛ Yeesu uu ń we n tuipɔ, uu uɑnɑ mɛtene lólu uu u mɑɑ rɛ: Upíimɑ, pɔn pɛɛ nté n we, unɛ́yɛ́i úu yɛ́ pɛɛ kpu.
32 Mary remor in Jesu menamaim ma’am biyan tit naatu eo, “Regah, O iti’imaim itama’am na’at ayu tuwai boro men tamorob.”
33 Kɛ Yeesu uu n yɛ̃́ tɛ Mɑɑri yɛ ténilɛ, Pisuifi pɛɛ u rintíkipɔ pɔ́ɔn kɔ téni, ɑi u lémesi uripɔɔ ɑri cɑɑi hɑ́i,
33 Mary rererey, naatu Jew sabuw hi’ufunun bairi hinan auman hirererey Jesu i’itih anamaramaim, dogoron yababan awankaratan naatu naniyan kwaris.
34 uu pɛɛ pi pisɛ rɛ: Yei kɑni u wɑ? Api u pɛsɛ rɛ: A kɑm ɑ yɛ̃, Upíimɑ.
34 Ibatiyih “Menamaim kwayai inu’in?”
35 Yeesu uu téni.
35 Jesu maturin ra’iy rerey.
36 Pisuifi ɑpi pɛɛ rɛ: A tíyɛ u pɛɛ u lɑ kpɑ!
36 Jew sabuw hi’o, “Kwa’itin i ana yabow Lazarus isan i ra’at kwanekwan!”
37 Pikɛcɔpɛ pinyinɛ pɔ́ɔ rɛ: Uyɛɛ unyíyɛ inipɛɛ n wúkulɛ úu yɛ́ pɛɛ fe uu wɑi usoi nkó úu yɛ kpuu?
37 Baise sabuw afa hi’o, “I orot matan fim botawiy. Karam iti orot auman tabotan men tamorobomih.”
38 Ai Yeesu pilémɑɑ kpɑ́, uripɔɔ ɑri cɑɑi hɑ́i uu yisi uu rikpíí-i tɔ́mpɔ. Kupɑrɛpoo kunyinɛ yɛ ku kɑpi nnɔ́ɔ-i mɛpɑrɛ rińfi.
38 Jesu ibanak dogoron wanawanan yababan kuyuyuw, na rahamaim tit. Rah i watu, awan i kabayamaim hihir.
39 Yeesu uu pi mɑɑ rɛ: Ani kɛpɑrɛ lesɛ. Ukpɔkpɔ uyɛi, Mɑritɑ uu Yeesu mɑɑ rɛ: U nkpéni pikpɑ́hɑi mɑsí, Upíimɑ. Kuú nɛ n kpu, li siyɑ́ɑ sinɑ piwɑi mɑsilɛ.
39 Jesu eo, “Kabay kwabosair.”
40 Yeesu uu u pɛsɛ rɛ: Ám pɔ́ mɑɑ rɛ pɔn nɛ kɛfɑ n tɛnɛ, pɔ́ yɛ̃́ tɛ Uléécɑɑ yɛ ríyu mɑ́lɛɛ?
40 Naatu Jesu eo, “Ayu au’uwi men kwanowar? Kwa kwanabitumatum na’at God ana fair boro nirerereb kwana’itin.”
41 Kei kɑpi pɛɛ kɛpɑrɛ wúkulɛ, Yeesu uu kɛléécɑɑ weríí uu rɛ: Sɑ́ɑ, nɛ pɔ́ pɔɔnɛsɛ rɛ pɔ nɛ kutu nɛ́ ricɔ nnyɑ.
41 Naatu rah awan kabay hibosair. Jesu nakwetan tara’ah au mar na’at nura’at eo, “Tamai, O a merar ayiy, ayu abistan ao’o inowar.” Lazarus ana rah etwan botawiy|alt="rolling stone from Lazarus’ grave" src="CN01768B.TIF" size="col" loc="Jhn 11.41" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="11.41"
42 Nɛ̃́ nɛ nyulɛ rɛ mɛsɛ́rɛ kɑɑ́ nɛ kutu nɛ́ cɔ́lɛ̃. Amɑ́ pisoi riwúí píimɑ ntí tɛɛ nní nɛ́ n kɑ́lɑɑlɛ̃ nnyɑ kɑm lɛ̃ mɑ rɛ pikɛ́ fe pikɛ́ nɛ kɛfɑ tɛnɛ rɛ pɔ́ɔ nɛ́ tummɛ nnyɑ.
42 Ayu aso’ob mar etei fanau kunonowar, baise iti ao’o i sabuw iti tebatabat isah, saise hina’itin hinitumatum, O ayu iyunu ana.”
43 Kuu lɛ̃ pimɑ́ɑ ḿ mɑsí, uu cɑ́ɑ́i ɑi cɑ́ rɛ: Lɑsɑɑ, ɑ leemɛ!
43 Iti eo ufunamaim, Jesu fanan aumetawat na’in eaf, “Lazarus kumisir kutit!”
44 Usoi uu kei nní yisi uu léeri, uɑnɑ nɛ uɑnipɛ ɑn sisɑ́ŋɑ́ɑ́pɑmpi pílɑɑnkɛɛlɛ̃, ukɛyu kɛn kusɑ́ŋɑ́ɑ́ yɑ́riilɛ̃. Yeesu uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Ani u fénnɛntɛ ɑni u yɑ́ ukɛ́ tɔ́mpɔ.
44 Orot murubin, an uman, yumatan faifuw metametan auman misir tit na.
45 Pisuifi mɛyɑ̃ pɛɛ Mɑɑri kɛyɔ-i n hɑ́pɔ ɑpi lɛ̃ kɛ Yeesu uu n wɑ yɛnu, ɑpí nɛ kɛfɑ u tɛnɛ.
45 Isan imih Jew sabuw moumurin maiyow hina Mary hibinanawan ana mar, Jesu abistan sinaf hi’i’itin, i hitumitum.
46 Amɑ́ picɔ pɔ́ɔ sĩ́, ɑpí hɑ lɛ̃ kɛ Yeesu uu n wɑ Pifɑrisi kɛɛnkɛɛ.
46 Baise afa hin Pharisee hai tur hi’owen abistan Jesu sisinaf.
47 Kei kɛ pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ Pifɑrisi ɑpi pitúhɑɑnɛ píimɑ cɑ́pinɛ ɑpi rɛ: Íye kɑri wɑinɛ? Usoi nkó yɛ mɛwɑisɑŋɑ wɑpisilɛ hɑ́i!
47 Firis hai ukwarih naatu Pharisee bairi hi’af’ayuwih kou’ay hibai.
48 Tɔn n tíyɛ un lɛ̃ n wɑi, pisoi nnɛ́í yɛ́ nɛ kɛfɑ u tɛnɛ, Rɔm pikɔ́ ɑpi pɛɛ́ weri ɑpi Uléécɑɑ kɛyɔ foru ɑpí nɛ kurɔ́yu pɛ́nɛ.
48 It tanihamiy na’at nama nasisinaf sabuw etei boro hinitumitum. Naatu Roman sabuw boro hinan ata me ata tafaram hinab.”
49 Pisuifi piwɛ́ɛ́sɛ pɛ̃ usɛ kɑpi yɛ sée rɛ Kɑyifu. Uyɛɛ pɛɛ kuŋmɛ̃ kpɛ̃ Uléécɑɑ isinɑ tũ. Uyɛ̃ uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Áni ńkɑ kómɛi!
49 I hai orot ta wabin Kaiafas, nati kwamur i Firis ukwarin ma’am awan tara’ah eo, “Kwa men ta kwaso’ob!
50 Áni yɛ̃ tɛ li nɛ kutɔsi nɔ́ we rɛ usoi usɛ ukɛ́ nɔ́nnɛnɛ́í nkpɔ kpu, kuyu nnɛ́í ɑ́ku kɑpɛ nɛ mɛ́woo rinsɛ́ɛ́ nnyɑɑ?
50 Kwa men matato iwa’an kwa’i’itin, anagewasin orot ta’imon tamorob sabuw isah, men karam tafaram tutufin etei hitarab hitagurus.”
51 Ái rɛ ukɛmúŋɛ́ cirɛ kuú nɛ lɛ̃ mɑ. Kɑi nní uyɛɛ pɛɛ likumúŋɛ́ kpɛ-i Uléécɑɑ usinɑ nnyɑ kuú nɛ Uléécɑɑ rinyiri símisi rɛ Yeesu yɛɛ Pisuifi kɛcɑ́ɑ́ kpinɛ.
51 I men taiyuwin ana notamaim iti tur yai eomih, baise nati kwamur wanawanan i firis ukwarin ma’am Jesu Jew sabuw isah namomorob isan eorereb.
52 Ái kɔ Pisuifi kɛcɑ́ɑ́ ŋmɑnɛ nnyɑ kuu kpinɛ, ɑmɑ́ li pisɛ rɛ ukɛ́ kpu ukɛ́ nɛ Uléécɑɑ sipipi sɛɛ kɛtẽ nnɛ́í kɛcɑ́ɑ́ n yɛkɑɑlɛ̃ cɑ́pinɛ sikɛ́ pɑnsɛ pisoi pisɛ.
52 Naatu men i akisih isah, baise God ana sabuw efan nanabin tema’am nabuwih hinan nita’imonih biyah ta’imon namatar.
53 Kɑí nɛ kɛyɑ́ɑ kɛ̃ n kpísi, Pisuifi piwɛ́ɛ́sɛ ɑpi rinɔ́ɔ risɛ wɑi rɛ pikɛ́ Yeesu kpu.
53 Naatu hibusuruf Jesu baban hi’o rabin morob isan.
54 Lɛ̃ nnyɑ, Yeesu úu yɛ pɛɛ Pisuifi kɛcɔpɛ pinyɛ́rɛi rikpɑ́ pikɛ́ u n nyɑ́ni. Uu pɛɛ yisi uu kɛtẽ kɛnyinɛ kɛɛ nɛ kucɛsi kóimɑ n kɔ́lɛ̃-mɛ̃ tɛ́ŋ́, u nɛ upipirɛtiki ɑpí hɑ kei-pɔ n we. Pi yɛ kei sée rɛ Efirɑyim.
54 Imih Jesu Judea wanawanan i men bebeyanamaim ma remoramih, baise efan nati ihamiy naatu in efan arar sisibinamaim ma, bar merar wabin Efaram, imaim ana bai’ufununayah bairi hima.
55 Isirɑyɛɛli pikɔ́ nkpɔ mɛlɔ́ɔ́ ɑnyɑ̃́ yɛ pɛɛ nyɑhɑimɛlɛ. Lɛ̃ nnyɑ kɛ kei pikɔ́ mɛyɑ̃ ɑpi yisi ɑpi Yerusɑlɛm sĩ tɛ pikɛ́ hɑ inyɔ́ɔnsɛ inyɛkii wɑ ɑnyɑ̃́ ɑkɛ́ kɛlenɛ tu.
55 Jew hai Tar Nowaten ana Hiyuw, i na biyubin ana veya, naatu tafaram wanawanan efan ta ta hima’am hiyen hin Jerusalem, kouksouwen ana kou’ay bainabo, Tatar nowaten ana veya nan natit.
56 Api Yeesu wɛ́lɑɑnkɛɛ, ɑpi pɛɛ Uléécɑɑ kɛyɔ-i n we pin pɛɛ pimɛcɔpɛcirɛ písɛinɛ rɛ: Ń-ye kɑni músu? Yɑrɛ u yɛ́ kɑm nɛ́ɛ úu yɛ́ kɑm?
56 Jesu isan hinunuwet, naatu Tafaror Bar ana efanamaim hibat ta’ita’imon nane hibibabatiyih, “Kwa mi’itube kwanotanot? Forag isan kafai enan?”
57 Pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ Pifɑrisi yɛ pɛɛ rinɔ́ɔ pihɛɛ mɑsilɛ rɛ: Úye un ukɛlõ n nyu, ukɛ́ símisi pikɛ́ fe pikɛ́ u tĩ.
57 Baise firis ukwarih naatu Pharisee sabuw obaiyunen hitih, menamaim Jesu nama’am hina’i’itin na’at, hinan hinao hinanowar saise i hinan hinab hinafatum.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.