Atos 23

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pɔɔli uu pitúhɑɑnɛ píimɑ pɛ̃ inípɛɛ tɑpu uu pɛɛ rɛ: Pimɑ́rɛcɔ, nɛ inɛ́soi kɛ́mɛɛ Uléécɑɑ inipɛɛ-i ńsɔnɛ kɛisilɛ hɑ́i nɛ nɛni-mɛ. Kɛfɑ kɛsɛ kɑḿ nɛ u tikilɛ̃.
1 Paul nuw Kaniser itihkikin naatu eo, “Taituwau ayu au yawas tutufin etei God matanamaim men kafa’imo erekasiy auman ama na iti boun titamih.” Paul Jerusalem kanisel nahimaimbat tibibabatiy|alt="Paul speaking to council in Jerusalem" src="cn01975B.tif" size="col" loc="Act 23.1" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.1-6"
2 Kei kɛ Uléécɑɑ usinɑ Anɑniyɑsi uu pɛɛ pɛpɛɛ Pɔɔli kɛkúrí ń we rinɔ́ɔ hɛ rɛ pikɛ́ nnɔ́ɔ kɛcɑ́ɑ́ u pi.
2 Iti na’at eo basit Firis Gagamin wabin Ananias orot iyab Paul sisibinamaim hibatabat awan roufoforamih iuwih.
3 Pɔɔli uu pɛɛ rɛ: Pɔ̃́ kɛ Uléécɑɑ uu pépunɛ, pɔ́ mmɛlɛ tomɛ́ mmú. Pɔ kei tũ tɛ pɔkɛ́ isé ritiki pɔkɛ́ nɛ nɛ́ túhɑɑnɛ, ɑ́i pɔkɛ́ isé rikɛ́ŋɛ́ɛ́ ɑɑ rinɔ́ɔ hɛ rɛ pikɛ́ nɛ́ kɑ́ii!
3 Baise Paul iu, “God o awa boro narufofoforen, yumat rah ana sis! O baibabatiyenayan orot wai, aisim o taiyuw ofafar ibai awau roufoforenamih sabuw kubiyunih!”
4 Pɛpɛɛ nɛ u n kɔ́lɛ̃ ɑpi rɛ: Uléécɑɑ usinɑ yɛɛ Uléécɑɑ pikɛi n wɑi kɑɑ nní lɑ́mɑɑnkɛɛ!
4 Orot Paul sisibin hibatabat hio, “O God ana Firis Gagamin isan men tur kakafih inao’omih!”
5 Pɔɔli uu rɛ: Ám nyu rɛ Uléécɑɑ usinɑ lo, pimɑ́rɛcɔ. Li Uléécɑɑ ritɛlɛ́-i wɔ́lɑɑlɛ̃ tɛ kɑpɛ kupɔ́yu uyukɔɔ́ kɛcɑ́ɑ́ nkópɛ n símɑɑnkɛɛ.
5 Paul iyafutih eo, “Teutuwau ayu men aso’ob i Firis Gagamin. Buk Atamaninamaim eo, ‘O men tur kakafin a sabuw hai bonawiyenayan isan inao’omih.’”
6 Pɔɔli yɛ pɛɛ picére mɑ́ɑ́lɛnlɛ rɛ Pisɑtusee nɛ Pifɑrisi pɛɛ kɛtúhɑɑnɛ kɛ-i kɛsẽ́ we. Lɛ̃ nnyɑ kuu kɛtúhɑɑnɛ kɛ-i ricɑ́ɑ́i rɛ: Nɛ Ufɑrisi lɛ, pimɑ́rɛcɔ! Unɛ́sɑ́ɑ pɔ̃́ kɔ Ufɑrisi. Kɑm n tɑ́lɛ̃ tɛ Uléécɑɑ yɛ nkpɔ kɛ́mɛɛ pikpɔkpɔ yukusɛnɛ nnyɑ kɑpí nɛ nté nɛ́ túhɑɑnɛ.
6 Imaibo nati ana maramain Kaniser sabuw Paul inanih, sabuw nati’imaim hiruru’ay afa i Sadducee afa i Pharisee, naatu Paul Kaniser sabuw isah fanan aumetawat eaf eo, “Teituwou! Ayu i Pharisee, naatu Pharisee orot natun. Ayu iti baibatiyen efanamaim abatabat anayabin abitumatum morobone misir maiye ana nuhufot abai ama’am isan!”
7 Ukɛ́ nɛ lɛ̃ pimɑ́ɑ ḿ mɑsí, Pifɑrisi nɛ Pisɑtusee pin nsímɛ́ pipɑ́sɑinɛ rikɑ́pɑ́ɑ́, pisoi ɑpi kénɛ, ḿpɑ́ píye nɛ pikunɑi.
7 Iti na’atube eo ana maramaim, Pharisee naatu Sadducee bairi hitarayouw higam naatu kou’ay hikusib.
8 Pisɑtusee ɑ́pi yɛ ŋmurɛi rɛ pikpɔkpɔ yɛ̀ɛ̀ nkpɔ kɛ́mɛɛ yisi, ɑ́pi yɛ kɔ ŋmurɛi rɛ piléécɑɑtumɛ nɛ lifɑ́ɑkɔ́ lɛɛ ɑ́i nní kúyɛnɛ ń we yɛ we. Amɑ́ Pifɑrisi pɔ̃́ nɛ yɛ linnɛ́í ŋmurɛilɛ.
8 Anayabin Sadducee tibitumatum sabuw moroboyah boro men hinamisir maiye, naatu tounamatar men tema’am naatu afiy auman en. Baise Pharisee it sawar tounu etei isah tibitumatum.
9 Iwɔ́ɔ ii cɔni, isé picélɑɑ pinyinɛ pɛɛ Pifɑrisi kunɑi-mɛ̃ ń we ɑpi yisi ɑpi kɛ́su ɑpí nɛ kɛtẽ kpɛɛni ɑpi rɛ: Ári usoi nkó nkópɛ ńkɑ nyɑ́ni. In n lɑ, lifɑ́ɑkɔ́ lɛɛ ɑ́i kúyɛnɛ ń we nɛ́ɛ uléécɑɑtumɛ unyinɛ yɛɛ nɛ u símisi.
9 Naatu gamin gagamin na’in matar, Ofafar bai’obaiyenayah iyab Pharisee ana kou’ay himisir fanah sib higam hio, “Paul i men abisa ta kakafin sinafumih, men taso’ob afiy o tounamatar ta na hairi hio.”
10 Iwɔ́ɔ ií tɑɑ́, hɑ́i ɑí nɛ usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ iwɑmɛ wɑi rɛ ɑ́pi kɑpɛ nté lɛ̃ n wɑi ɑpí nɛ Pɔɔli cɛ́ɛ́riinɛ. Uu lɛ̃ nnyɑ pisɔ́ɔ́cɑ rinɔ́ɔ hɛ rɛ pikɛ́ riwúí-i lompɔ pikɛ́ Pɔɔli lesɛpɔ pikɛ́ nɛ pisɔ́ɔ́cɑ kɛkɑlɛ u hɑ.
10 Gamin ra’at sasa, naatu baiyowayah hai orot ukwarin bir eo, Paul boro hinarab hinatensisib, naatu baiyowayah iuwih hire hin kou’ay wanawanan hirun Paul umahine hiba’aruwih hibai hina hai bar hiyari’ay.
11 Kɛsinɛ ɑkɛ wɑi, Upíimɑ uu Pɔɔli kɛkúrí nyɔsɔ́pɔ uu rɛ: A ikɑri wɑ. Lɛ̃ kɑɑ nní Yerusɑlɛm nté inɛ́seérɑkɔɔ́ n li, li we rɛ pɔkɛ́ limɛcɔ Rɔm-pɔ i li.
11 Nati gugumin Regah na Paul sisibinamaim bat eo “Koufair inab! Jerusalemamaim ayu isou i’orereb na’atube inan Rome imaim ef ta’imon inasinaf inaorerereb.”
12 Kɑi kóso n weesi, Pisuifi pinyinɛ ɑpi cɑ́pinɛ ɑpí ŋmulɑɑnɛ ɑpi Uléécɑɑ kɛyu-i wééri rɛ pinsɑ́ Pɔɔli n kpu, ɑ́pi líkɑ mɛlélé mɑ́.
12 Marto, marauman Jew sabuw afa hina hita’imon hiyakitifuw naatu omatanen hiwa’an harew o bay men hinaa hinatom hinama’am Paul hinarab namorobabo.
13 Pɛpɛɛ lɛ̃ tińŋmulɑɑnɛ yɛ pisoi ɑfɛɛnɑ rifɑɑulɛ.
13 Sabuw iyab Paul asabunin isan hiyayakitifuw nah etei i 40 na’atube tafanamaim auman.
14 Api yisi ɑpí hɑ pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ kuyu piwɛ́ɛ́sɛ lɛɛpɔ, ɑpi pi mɑɑ rɛ: Tɔ mɛrɔ́círɛ kpísilɛ ɑri hɛ, ɑri Uléécɑɑ kɛyu-i wééri rɛ tɔnsɑ́ Pɔɔli n kpu, ɑ́ri líkɑ mɛlélé mɑ́.
14 Imaibo hin firis ukwarih naatu regaregah ai’in biyah hitit hio, “Aki etei omatanen fokarin a’obaifaro bay boro men anaa anama nan Paul ana’asabun imaibo boro bay anaa.
15 Lɛ̃ nnyɑ, nɔ́ nɛ pitúhɑɑnɛ tɔrɔɔ, ɑni ńsɔnɛ kómɛinɛ, ɑni kpɑ́rɑ́ ɑní hɑ usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ pisɛ rɛ ukɛ́ nɛ Pɔɔli nɔ́ kɑm nɔkɛ́ nsímɛ́ mmɛ̃ tipérésɛ nɔkɛ́ yɛ̃́ nkɛ̃́. Tɔ̃́ nɛ mɛrɔ́círɛ picɑ́pinɛ mɑ́ɑ́lɛnlɛ rɛ tɔkɛ́ ncée u riké tɔkɛ́ u kpu.
15 Isan imih boun aki akokok kwa naatu Kaniser bairi tur kwaniyafar Rome Baiyowayan isan Paul nab kwa isa nare nan. Kwanifuw taiyuwin biyanamaim nuwet gewas kwanarouw kwanao nare nan. Baise aki boro efamaim anawa’ir anama’am nanan ana’asabun.”
16 Kei kɛ Pɔɔli umɛrɛpi unyinɛ uu nsímɛ́ mmɛ̃ kõ, uu yisi uu pisɔ́ɔ́cɑ kɛkɑlɛ sĩ, uu lompɔ uú hɑ Pɔɔli kutu-i wɑi.
16 Baise Paul rubin babin natun hiyayanuw nowar basit na barik bar tit run Paul ana tur eowen.
17 Pɔɔli uu pɛɛ usɔ́ɔ́cɑ kpéẽ usɛ séi uu u mɑɑ rɛ: A uŋmɑ́nɛ nkó usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ kɛ́mɛɛ sɑ́rumpɔ. U lɑlɛ ukɛ́ nnyinɛ u símisi!
17 Naatu Paul sorodiy orot ta isan eaf na iu, “Iti monokai kwabai kwan baiyowayan ukwarin biyan, i tur ta boro ana tur na’owen.”
18 Usɔ́ɔ́cɑ kpéẽ uyɛ̃ uú nɛ usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ kɛ́mɛɛ Pɔɔli umɛrɛpi sĩ uú hɑ rɛ: Ukpɑniikɔ́ Pɔɔli yɛɛ nɛ́ sée uu nɛ́ mɑɑ rɛ kɛ́ uŋmɑ́nɛ nkó nɛ kɛpɔ́mɛɛ kɑm tɛ u nnyinɛ mɑ́lɛ ukɛ́ pɔ́ símisi.
18 Baiyowayah hai orot gagamin monokai bai in baiyowayan ukwarin biyan tit eo, “Dibur orot Paul eaf arun orot iti abai o isa anan anayabin i boro tur ta nao inanowar.”
19 Kei kɛ usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ uyɛ̃ uu uŋmɑ́nɛ uyɛ̃ sée, uu kunípɛ u tini ɑpí nɛ iyɑɑ leepɔ. Uu pɛɛ u pisɛ rɛ: Ń-ye kɑɑ́ lɑ pɔkɛ́ nɛ́ símisi?
19 Baiyow hai ukwarin orot uman bai nawiy nabin akisihimo hin naatu ibatiy, “O abisa kukokok boro inao ananowar?”
20 Uŋmɑ́nɛ uyɛ̃ uu rɛ: Pisuifi pɛɛ rinɔ́ɔ risɛ wɑ rɛ pikɛ́ rikpɑ́rɑ́ pikɛ́ kóso pɔ́ pisɛ rɛ ɑ Pɔɔli nɛ kɛtúhɑɑnɛ píimɑ-i hɑpɔ kɛkɛ́ unsímɛ́ mmɛ̃ ńsɔnɛ ripérésɛ pikɛ́ yɛ̃́ nkɛ̃́.
20 Orot iya’afut eo, “Jew orot gagagamih etei hibasit maras boro o hinifefeyani Paul inab inare Kaniser hai kou’ayomaim ana yare hinanuwetamih, baise nati i hai baifuwen.
21 Pin n kɑ, kɑpɛ nɛ kutu pi ricɔ. Li we rɛ pikɛcɔpɛ, pisoi yɛ ɑfɛɛnɑ rifɑɑu pɛɛ ń lɑ pikɛ́ Pɔɔli tĩ. Pi wéérilɛ rɛ pinsɑ́ u n kpu, ɑ́pi líkɑ mɛlukɛ nɛ́ɛ mɛnírɛ́ mɑ́. Pi pimɛcirɛ picɑ́pinɛ mɑ́ɑ́lɛnlɛ, tipɔ́nɔ́ɔ ŋmɑnɛ kɑpi nkpéni mɛ̃́.
21 Imih hai tur men inanowar, anayabin orot etei 40 tafanamaim auman boro efamaim hinawa’ir hinama hinakaif. Iti oro’orot i omatanen fokarin hio baifaro bay harew hairi boro men hinaa, hinama’am Paul hina’asabunibo bay hinaa harew hinatom. Etei i sinafumih hiyabuna sawar o anot abisa inao’o i hima tekakaif.”
22 Usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ uu pɛɛ uŋmɑ́nɛ uyɛ̃ mɑɑ rɛ: Kɑpɛ tíyɛ unyinɛ ukɛ́ kṍ tɛ pɔ mmú nɛ́ símisi. Uu pɛɛ rɛ ukɛ́ nkpéni n ŋme ukɛ́ tɔ́mpɔ.
22 Baiyowayan ukwarin eo, “Men yait ta ana tur ina’owen abisa io anonowar.” Naatu orot iyafar tit in.
23 Usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ uu pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ pisɔ́ɔ́cɑ kpéẽ pitɛ́ séi uu pi mɑɑ rɛ: Ani pisɔ́ɔ́cɑ pílɛ pílɛ mɛtɛ́ nɛ pisɑntonɛ kuwóó nɛ ɑfɛɛrɛ́ nɛ pipɑ́ŋ́kɔɔ́ pílɛ pílɛ mɛtɛ́ cɑ́pinɛ pikɛ́ n nyu rɛ pi yɛ́ fe ɑpi kɛsinɛ mɛsɛ ɑ́mɛ we kɛfi kumúŋɛ́ Sesɑree tɔ́mpɔ.
23 Baiyowayah hai orot gagamih rou’ab eafih hina iuwih eo, “Baiyowayah 200 kwanabow, horse ana orot etei 70, naatu 200 ahay bowayah, kwanabobuna boun gugumin nine korok iti tafaram kwanihamiy kwanan Caesarea kwanatit.
24 Ani kɔ isɑ̃ nyɔ́ɔnsɛ yɛɛ yɛ́ nɛ uyɔ́ɔpi píimɑ Felikisi kɛ́mɛɛ Pɔɔli n tu líkɑ ɑ́i yɛ́ u n wɑ.
24 Horse ta Paul kwanitin afe’en namare naatu kwanatafafar gewas kwanab kwanan Gawan Felix biyan kwanatit kwanitubar.”
25 Usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ uu kɔ rítɛlɛ́ wɔ́lu uu pi múísɛ rɛ pikɛ́ hɑ Felikisi pɑ. Lɛ̃ kuu n wɔ́i yɛ nní.
25 Imaibo baiyowayah hai ukwarin mare fef kirum eo.
26 Nɛ pɔ́ yɑ́ɑsi, Upíimɑ Felikisi. Nɛ́ɛ Kulooti Lisiyɑɑsi. Nɛ́ɛ rítɛlɛ́ ntí pɔ́ wɔ́lu.
26 “Ayu Claudius Lysias, O Felix gawan orot gewas
27 Pisuifi yɛ usoi nkó kɑm nní pɔ́ m pɑ́pɔlɛ̃ tinlɛ rɛ pikɛ́ u kpu. Kei kɑm pɛɛ kṍ tɛ u Rɔm kɛtẽ ukɔ́ lɛ, ɑm pɛɛ́ nɛ pinɛ́sɔ́ɔ́cɑ hɑpɔ ɑm u comɛ.
27 Iti orot i Jew sabuw hibai kafa’imo
28 Am pɛɛ rɛ kɛ́ kṍ tɛ ń-ye kɛcirɛ kɛ Pisuifi ɑpí nɛ u cɛ́si, ɑm pɛɛ u kpísi ɑḿ nɛ pikɛtúhɑɑnɛ píimɑ sĩ.
28 Ayu akok i ataso’ob yabin
29 Kei kɑm pɛɛ céri rɛ piisé kɛcɑ́ɑ́ kɑpi nsímɛ́ pɑ́sɑinɛ. Ám unkópɛ ńkɑ yɛ̃ kɑpi yɛ́ nɛ usoi ń kpu nɛ́ɛ kɑpi yɛ́ nɛ ɑkpɑnii u n wɑ.
29 Anunuwet men abisa kakafin iwa’an
30 Am kɔ limɛmɑ́ɑ́ kóm tɛ Pisuifi yɛ ŋmúlɑɑnkɛɛ rɛ pi yɛ́ u kpu. Lɛ̃ nnyɑ kɑm mɛsɛ nɛ mɛsɛ pɔ́ u pɑpɔlɛ̃, ɑm kɔ upiteecɔ símisi rɛ pikɛ́ hɑ kɛpɔ́mɛɛ kɛtɑhɑi u sée.
30 Naatu
31 Pisɔ́ɔ́cɑ ɑpi usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ rinɔɔ kuu n hɛ tiki, ɑpi Pɔɔli kpísi ɑpi kɛsinɛ nɛ Antipɑtiriisi u tɔ́mpɔ.
31 Baiyowayah hai bowabow hibitih na’atube hisinaf, Paul hibai gugumin wanawanan hinawiy hin kakafih hai wawa’ir ana sou Antipatris imaim hitubar.
32 Kɑi kóso n weesi, pisɔ́ɔ́cɑ pɛɛ ɑ́nɑ n sɔ́nɛ ɑpi pikɛkɑlɛ-i pɛɛsɛ, pisɑntonɛ ŋmɑnɛ ɑpí nɛ Pɔɔli tɔ́mpɔ.
32 Naatu marto baiyowayah ahiwat himatabir maiye hina yarir bar hitit, baise horse hai orot i Paul hinawiy bairi hin.
33 Kɑpi Sesɑree n tuipɔ, pisɑntonɛ ɑpi rítɛlɛ́ uyɔ́ɔpi píimɑ Felikisi pɑ, ɑpi kɔ Pɔɔli u nyísɛ.
33 Hinawiy hina Caesarea hitit fef gawan hitin naatu Paul auman hibai hirun umanamaim hiyai.
34 Kɛ uyɔ́ɔpi píimɑ uu rítɛlɛ́ pikɛ́ɛ̃ ḿ mɑsí, uu Pɔɔli pisɛ rɛ u kuwɛ́lɛ́ kúye ukɔ́ lɛ? Kuu n kṍ tɛ Silisii ukɔ́ lo,
34 Gawan fef iyab naatu Paul ibatiy ana tafaram menane na, naatu Paul ana tafaram Silisia’ane rouw eo nonowar ana maramaim
35 uu u mɑɑ rɛ: Pipɔ́teecɔ pin n kɑ, nɛ́ pɛɛ pɔ́ písɛisɛ ɑm kóm. Uu pɛɛ rinɔ́ɔ hɛ rɛ pikɛ́ Pɔɔli kpísi pikɛ́ hɑ Erooti kɛyɔ-pɔ hɑ́nɛsi.
35 eo, “Ayu boro a kamabiy sabuw hinanabo inao anowar.” Imaibo iuwih hibai hin gawan ana bar gagaminamaim dibur bar hiyari’y.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.