Lucas 17

Nkomine Fal Ritɛlɛ́ (SOY) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Yeesu uu upipirɛtiki mɑɑ rɛ: Mɛwɑi mɛɛ yɛ́ n tíyɛsɛ pisoi pikɛ́ nɛ ɑkópɛ n wɑ yɛ́ mɛsɛ́rɛ n welɛ. Amɑ́ úye un n tíyɛsɛ unyinɛ uú nɛ ɑkópɛ kɛ́mɛɛ loni, íwɛ kuu topori.
1 Jesus disse aos seus discípulos:
2 Li kutɔsi we pikɛ́ rinɑ́ipɑrɛ mulɛ-mulɛ ńŋmɛ wɑ ɑpi ripɔ́ɔ u lɛsi ɑpi mínimɑɑ-i u sɑ́pɔ nɛ kuu yɛ́ siwɑ̃́ sɛ̃ kɛnyinɛ ɑkópɛ n wɑisɛ.
2 Seria melhor para essa pessoa que ela fosse jogada no mar com uma grande pedra de moinho amarrada no pescoço do que fazer com que um destes pequeninos peque.
3 Ani ńsɔnɛ nɔ́mɛnɛ́círɛ tĩ!
3 Tenham cuidado! Se o seu irmão pecar, repreenda-o; se ele se arrepender, perdoe.
4 Ḿpɑ́ un nɛ pɔ́ m púnnɛntɛ mɛpehẽ mɛsɛɛi kɛyɑ́ɑ kɛsɛ kɛ́mɛɛ, uu yɛ ḿpɑ́ mɛpúnnɛ mɛ́ye nɛ pɔ́ téni rɛ u cɑɑilɛ, ɑ uɑkópɛ u sɑ́rɛi.
4 Se pecar contra você sete vezes num dia e cada vez vier e disser: “Me arrependo”, então perdoe.
5 Pitumɛ ɑpi Upíimɑ mɑɑ rɛ: A nfɑtɛnɛ tɔ́ rikpɑ́sɛ.
5 Os apóstolos pediram ao Senhor: — Aumente a nossa fé.
6 Upíimɑ uu rinɔ́ɔ yɔ́su rɛ: Nɔn pɛɛ nfɑtɛnɛ m mɑ́ nkɛ́ m piyɛ yɑrɛ riléépipi síńsɑ́pi rinyinɛ, nɔ́ pɛɛ fe ɑni kuléé nkú mɑɑ rɛ: “A wɛhɛ ɑɑ́ hɑ mínimɑɑ-i nyɛrɛ” ɑku nɔ́rinɛ́nɔ́ɔ tiki.
6 E ele respondeu:
7 Tɔkɛ́ wɑisɛ rɛ nɔ́ unyinɛ yɛ ukɛikɔ́ mɑ́ un u cɑ́kɑripɔ nɛ́ɛ un uisɛɛ sémpɔ. Un píyei u n yɛmmɛ un kɛcɑrɛ n leeri, liute yɛ́ ukɛikɔ́ uyɛ̃ mɑɑ rɛ ɑ mɛkɛɛkɛɛ kɑm ɑ ilukɛ lii?
7 Jesus disse:
8 Aɑí, ɑ́i yɛ́ lɛ̃ wɑ. Amɑ́ u mɛníŋɛ u mɑɑnɛ rɛ: A ilukɛ nɛ́ wɑ ɑɑ ilũ consɛ ɑɑ nɛ́ i yekei kɛ́ li, pɔ́ pɛɛ lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ fe ɑɑ ipɔ́kɔ́ le.
8 Claro que não! Pelo contrário, você dirá: “Prepare o jantar para mim, ponha o avental e me sirva enquanto eu como e bebo. Depois você pode comer e beber.”
9 U yɛ́ fe uu uukɛikɔ́ yɑ́ɑ́si rɛ nɛ upikɛi kuú nɛ pikɛi pɛ̃ kɑí pɛɛ m pisɛ rɛ ukɛ́ wɑ n wɑɑ?
9 Por acaso o empregado merece agradecimento porque obedeceu às suas ordens?
10 Lɛ̃ cirɛ yɛ ni nɛ nɔ̃́ ticuruu. Nɔn píyei lɛ̃ kɑi m pisɛ rɛ nɔkɛ́ wɑ n wɑ, ɑni yɛ mɑɑ rɛ: Tɔ̃́ nɛ pikɛikɔ́ lɛ, ɑ́i pisɛ rɛ pikɛ́ rɔ́ pɔɔnɛsɛ. Lɛ̃ kɑi m pisɛ rɛ tɔkɛ́ wɑ kɑri wɑ.
10 Assim deve ser com vocês. Depois de fazerem tudo o que foi mandado, digam: “Somos empregados que não valem nada porque fizemos somente o nosso dever.”
11 Kɛ Yeesu uu Yerusɑlɛm-mɛ̃ n sĩ́, uu Sɑmɑrii nɛ Kɑlilee ɑyu kɛpɑ́ɑ́pɑ́ɑ́ n tikilɛ̃.
11 Jesus continuava viajando para Jerusalém e passou entre as regiões da Samaria e da Galileia.
12 Uu kuyu kunyinɛ-i lompɔ, piyɔ̃́ kɛfi pinyinɛ ɑpi u tɛ́pɛipɔ ɑpi kɛtɑɑ-pɔ nyɛrɛ
12 Quando estava entrando num povoado, dez leprosos foram se encontrar com ele. Eles pararam de longe
13 ɑpí m pupukɛɛ rɛ: Yeesu, Sɑ́ɑ, ɑ íwɛ rɔ́ tẽ́!
13 e gritaram: — Jesus, Mestre, tenha pena de nós!
14 Yeesu uu pi yɛnu uu rɛ: Ani hɑ nɔ́mɛnɛ́círɛ pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ nyísɛ. Kɑpi kei-pɔ n sĩ́, ɑpi pelu.
14 Jesus os viu e disse: Quando iam pelo caminho, eles foram curados.
15 Kɛ piusɛ uu n céri rɛ u peilɛ, uu uɑnɑ kɛpirɛ pɛlɛ un Uléécɑɑ mɛyɔɔpi yom lin cɑ́lɛ̃.
15 E, quando um deles, que era samaritano , viu que estava curado, voltou louvando a Deus em voz alta.
16 Uu Yeesu ɑnɑ mɛtene wulɑpɔ uu kɛ́yu kɛtẽ kɑm, uu u yɑ́ɑ́si rɛ nɛ upikɛi. Utisi uyɛɛ pɛɛ Sɑmɑrii ukɔ́ lɛ.
16 Ajoelhou-se aos pés de Jesus e lhe agradeceu.
17 Yeesu uu pi mɑɑ rɛ: Nɛ́ntɛ pikɛfi kɑm pɔisɛ? Yei yɛ pɛɛ usɛ úu we kɛfi tɔrɔɔ mpí?
17 Jesus disse:
18 Piukɑ úu nfɑsimɛ́ wɑ rɛ ukɛ́ pɛɛmɛ ukɛ́ Uléécɑɑ ríyu wɑisɛ rɛ nɛ upikɛi, insɑ́ usɑ́nɛ nkó mɛcirɛ.
18 Por que somente este estrangeiro voltou para louvar a Deus?
19 Yeesu uu lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ u mɑɑ rɛ ɑ yisi, ɑ n ŋme, mpɔ́fɑtɛnɛ yɛ pɔ́ yóriyɛlɛ.
19 E Jesus disse a ele:
20 Pifɑrisi ɑpi Yeesu pisɛ rɛ: Píyei kɛ Uléécɑɑ iyɔɔpi ii sɔ́nti? Uu rinɔ́ɔ pi yɔ́su rɛ: Uléécɑɑ iyɔɔpi íi we rɛ nɔ́ fe ɑni imɛkɑmɛ yɛnu.
20 Alguns fariseus perguntaram a Jesus quando ia chegar o Reino de Deus . Ele respondeu:
21 Ái rɛ pi yɛ́ nɔ́ mɑɑ rɛ: Ani ripɑí, nté kií we nɛ́ɛ nté-pɔ le. Ani ceri rɛ Uléécɑɑ iyɔɔpi yɛ nɔ́kɛnɛ́cɔpɛ welɛ.
21 Ninguém vai dizer: “Vejam! Está aqui” ou “Está ali”. Porque o Reino de Deus está dentro de vocês.
22 Uu pɛɛ pipirɛtiki mɑɑ rɛ: Kɛyɑ́ɑ yɛ sɔ́ntilɛ kɑni yɛ́ ń lɑ rɛ nɔkɛ́ ḿpɑ́ kɛyɑ́ɑ kɛsɛ Usoi Kɛpipi yɛ̃, ɑmɑ́ ɑ́ni yɛ́ kɔ kɛ yɛ̃.
22 Então ele disse aos discípulos:
23 Pi yɛ́ nɔ́ mɑɑ rɛ: Nté nní kuú we nɛ́ɛ nté-pɔ kuú we, ɑmɑ́ ɑ́ni kɑpɛ kei hɑ, ɑ́ni kɑpɛ kɔ mɛ̃ wurupɔ.
23 Alguns vão dizer a vocês: “Olhem aqui” ou “Olhem ali”; porém não saiam para procurá-lo.
24 Yɑrɛ kɛ kɛkónɛsɛípi ɑkɛ yɛ nní mɛyéne mɛsɛ riń-yɛɛ́ri kɛyómɛ kɛtɔ nɛ kɛ́tɔ, ɑi kpɑ̃́ii mɛcɔ kɛ Usoi Kɛpipi ɑkɛ sɔ́nti.
24 Porque, assim como o relâmpago brilha de uma ponta do céu até a outra, assim será no dia em que o Filho do Homem vier.
25 Amɑ́ li pisɛ rɛ kɛkɛ́ mɛyɑ̃́ íwɛ li, nfɑ́ɑni pisoi mpí pikɛ́ kɛ ŋmɛriyɛ.
25 Mas primeiro ele precisa sofrer e ser rejeitado pelo povo de hoje.
26 Lɛlɛɛ pɛɛ Nowee kumúŋɛ́ n wɑ licɔ lɛɛ Usoi Kɛpipi kumúŋɛ́ wɑinɛ.
26 Como foi no tempo de Noé, assim também será nos dias de antes da vinda do Filho do Homem.
27 Pisoi yɛ pɛɛ lelɛ pin níru pin sɔ́ɔnnɛ pin pilɑ nɛ pinɔ́si pɑsiinɛ hɑ́i nɛ kɛyɑ́ɑ kɛ̃ kɛ Nowee uu kutɑ́kɑi kɛ́mɛɛ n lompɔ, ikónɛ mɑɑ ií nɛ weri, míni ɑmɛ pisoi kpísi.
27 Todos comiam e bebiam, e os homens e as mulheres casavam, até o dia em que Noé entrou na barca. Depois veio o dilúvio e matou todos.
28 Li yɛ́ hɑ n we yɑrɛ Lɔti kumúŋɛ́: Pisoi yɛ pɛɛ lelɛ pin níru, pin lɛ́ɛ́ri pin kɔ yɑ́lisi, pin ɑléé tɑ́mɑɑnkɛɛ pin kɔ mɔ́mti.
28 A mesma coisa aconteceu no tempo de Ló. Todos comiam e bebiam, compravam e vendiam, plantavam e construíam.
29 Amɑ́ kɛyɑ́ɑ kɛ̃ kɛ Lɔti uu Sotɔm-i ń le kɛ nnɑ nɛ linyinɛ yɑrɛ nfúrɔ̃ toi ɑi kɛyómɛcɑɑ-pɔ leemɛ ɑi pisoi kóni.
29 No dia em que Ló saiu de Sodoma, choveu do céu fogo e enxofre e matou todos.
30 Mɛsɛ mɛ̃ kɑí hɑ kɛyɑ́ɑ kɛ̃ kɛ Usoi Kɛpipi ɑkɛ́ hɑ n léerinɛ pikɛ́ kɛ yɛ̃ wɑinɛ.
30 Assim será o dia em que o Filho do Homem aparecer.
31 Úye un kɛyɑ́ɑ kɛ̃ ukulee ipirɑɑ kɛcɑ́ɑ́ n we, úu kɑpɛ rɛ ukɛ́ mɛtene ricɛpi ukɛ́ uilũ iyɛɛ kei ń we kpísi nɛ́ɛ, úye un sicɑrɛ-mɛ̃ n we, úu kɑpɛ rɛ ukɛ́ kɛ́yɔ pɛlɛ.
31 Aí quem estiver em cima da sua casa, no terraço, desça, e fuja logo, e não perca tempo entrando na casa para pegar as suas coisas. E quem estiver no campo não volte para casa.
32 Ani Lɔti unɔsi nkɔ́ kɛcɑ́ɑ́ léisɛ.
32 Lembrem da mulher de Ló.
33 Úye un n lɑ ukɛ́ nfɑ́ɑ mɛsɛ́rɛ m mɑ́, u yɛ́ n fóm. Amɑ́ úye un unfɑɑ n fóm, u yɛ́ n yɛ̃.
33 A pessoa que procura os seus próprios interesses nunca terá a vida verdadeira; mas quem esquece a si mesmo terá a vida verdadeira.
34 Nɛ nɔ́ símisi rɛ kɛsinɛ kɛ̃, pisoi pitɛ́ yɛ́ kuhɑ̃́ kusɛ kɛcɑ́ɑ́ n finu, ɑí usɛ kpíípɔ ɑi ucɔ yɑ́.
34 Naquela noite duas pessoas estarão dormindo numa mesma cama. Eu afirmo a vocês que uma será levada, e a outra, deixada.
35 Pinɔ́si pitɛ́ yɛ́ n we pin nɑm ɑi usɛ kpíípɔ ɑi ucɔ yɑ́.
35 Duas mulheres estarão moendo trigo juntas: uma será levada, e a outra, deixada.
36 [Pitisi pitɛ́ yɛ́ likumúŋɛ́ kpɛ-i kɛcɑrɛ-i n we, ɑi usɛ kpíípɔ ɑi ucɔ yɑ́.]
36 [Naquele dia, dois homens estarão trabalhando na fazenda: um será levado, e o outro, deixado.]
37 Pipirɛtiki ɑpi u pisɛ rɛ: Upíimɑ, yei kɑí hɑ lɛ̃ wɑinɛ mɑ́? Uu rinɔ́ɔ yɔ́su rɛ: Kei kɛ isɑrɛ kópɛ ii ń we kɛ ɑ́yemeekú ɑɑ yɛ cɑ́pinɛ.
37 Então os discípulos perguntaram: — Senhor, onde vai ser isso? Ele respondeu:

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.