Lucas 22
Saniyo-Hiyewe NT (SNY_TBL) vs AAI
1 Sosu a'i pe Juda lo ta'uwe hereiyei iyape Pasova, atahe a'i heneraiyei. Nowe ape se Juda lo lu taune werese nau ta'ase a'i ene aye.
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 Au heseyei lu owane tutawe, sosu Owane Sitewi lo peri lese siye lu werese, lowe Jisas aine tera'eyei ne toteye. Lowe marepi erasi a'i Jisas aine tera'eyei ne totenamiteye. Lowe yo ta siyerowata. Lowe lu taune werese ne atoweiyenamiteye.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 Sosu a'i pe sepei luwaru a'i tutawe, Satan, meni Judas papu wiye. Meni ape lo iyape tere'e Iskariot. Le Jisas meni lu disaipel aiwawe a'i iroteye. [Jo 13:2,27]
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 Le au heseyei lu owane tamo, sosu ai lu tamo, Owane Sitewi lo wesi au noweinoweiteye ape, le lowe ma'e au te'eyei ne fi. Le lowe ma'e apou ei toweriye, “Fene meni Jisas aine tera'eyei ne totesiya awere? Ane meni ape fene ma'e henetaiyei su, fene ma'aru eiwerou a'i ane ma'e auwei awere?”
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 Au heseyei lu owane werese Judas lo peri wanuwe su, lowe marepi wisereye nine'iteye. “Wiyeme a'i ne! Nomo ne ma'e ma'aru tomu ne'ese auwei.”
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 Sosu Judas lowe ma'e itiya'u eiye, “Ei, ane Jisas fene ma'e henetaiyei.” Sosu le lowe arunatiyewe fi. Le Jisas aine tera'eyei lo yo ape ne ani nehiti. Le apou toteye, “Jisas woto a'i iroteyei su, ane fara'u lowe ma'e henetiyei. Lu taune tomu ne'ese Jisas siyeowata.”
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Sosu a'i pe ta'uwe hereiyei, iyape Pasova, henerai tepa'asiye. Juda lo lu taune werese nau ta'ase a'i ene aye. Nowe ape se Juda lo meni owane fe sipsip ta'i aine tera'eyewe, Owane Sitewi ma'e au heseye. [Kis 12:1-27]
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 Sosu Jisas lu hesi Pita, Jon ei aniye. Le lowesi ma'e te'eye, “Fenesi wesi ta Pasova lo ene ayei ape ta'uweyei ne ire! Sosu nomo Pasova lo ta'uwe hereiyei ene arowa.”
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 Lowesi le ma'e itiya'u te'e toweriye, “Eiwerou ma'e nomo ta'uwe hereiyei ta'uweyei awere?”
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 Sosu le lowesi ma'e itiya'u eiye, “Wanure! Fenesi omo Jerusalem ma'e wiyei su, fenesi meni ta sa'i pa'are suteyei ape siyerowa. Fenesi meni ape mo'o umasire. Meni ape wesi lo wiyei su, wesi ape sahe nomo ta'uwe hereiyei ene ayei.
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 Fenesi wesi ape papu wiyei su, fenesi wesi ape lo meni owane ape ma'e apou eire, ‘Meni Owane notosi lo, ne ma'e ei towerisiya, wesi eite tewi wesi ta irosiya awere? Serai ane lu disaipel ano mase ta'uwe hereiyei Pasova ene ayei. Wesi tewi ta irosiya awere?’
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 Meni ape fenesi ma'e wesi tewi ta erasi a'i hire ma'e au atuatuwei. Wesi yaru tewi ape etiri werese saro iroteyei, metei, me tuto'u saro iroteyei. Fenesi ayei etiri werese au ta'uwere.”
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 Sosu lowesi Jisas arunati fiyewe, omo Jerusalem ma'e heneri. Etiri werese, Jisas lowesi ma'e au te'eye ape, wiyeme a'i henerai. Lowesi meni ta'i sa'i pa'are suteti siyesawi. Lowesi meni ape mo'o umasiti. Lowesi wesi tewi ape ma'e wiye su, lowesi ayei werese ene ayei ne ani ta'uwe naneiye.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 Nowe ape henerai su, Jisas lu disaipel lo mase wesi tewi ape sahe aiwawe ta'uwerai. Lowe werese metei sahe onuri.
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 Sosu Jisas lu feni ma'e eiye, “Ane a'i lai marepi erasi a'i se ta'uwe hereiyei ape fene aiwawe ene ayei ne totesiya. Nomo Pasova ape ene a tepa'asiyei su, ane fofowei erasi a'i teriteyei.
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 Wanure! Ane ta'uwe hereiyei ape ene a tepa'asiyei su, ane Pasova tere'e si tame arowata. Ahowa, ane si tame itoraiyei su, ane fara'u tame arowa. Nowe ape se Owane Sitewi lu taune au noweinoweirowa ape ta'uwe hereiyei Pasova lo eti wiyeme a'i henerairowa.”
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 Sosu le peri te'e tepa'asiye su, le siye auwe wain sa'i mase ereti se aniye. Le Owane Sitewi ma'e hire ma'e au te'e wisereyeye. Sosu le lowe ma'e eiye, “Siya auwe eite anitere! Fene werese tewi are!
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 Wanure! Ane wain sa'i tere'e tame arowata. Nowe ape se Owane Sitewi lai lu taune au noweinoweirowa ape, henerairowa su, ane fara'u wain sa'i tame arowa. Nowe ape se ane Meni Owane Pefine a'i henerairowa. Ane lu taune werese au noweinoweirowa.”
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 Lu feni werese wain sa'i a tepa'asiye su, le nau ta'ase ereti se aniye. Le Owane Sitewi ma'e nau ta'ase ape au te'e wisereyeye su, le nau ta'ase tewi pa tewi ani topoto lotowe. Le lowe ma'e eiye, “Nau ta'ase tahe pa'are ano wou a'i ne. {Ane tahe pa'are ano fene ma'e auwei. Fene nau ta'ase ene anamiteyei su, fene ane ne tote etire.”
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 Sosu lowe nau ta'ase ene a tepa'asiye su, le aiwawe a'i siye auwe ereti aniye. Le Owane Sitewi hire ma'e au ei te'e wisereyeye su, le lowe ma'e eiye, “Wain sa'i ape lai fisa'i ano wou a'i ne. Nowe me'iye su, ane fisa'i ano fene ne ani teroso arowei. Serai ane fene ma'e peri te'e naneiyei he'i auwei. Apou a'i au te'eyei. Fisa'i ano ani teroso arowei su, ane yo seni luwaru werese a'i fene lo au sasari po'utesawirowa.”}
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 Ahowa, weiya! Meni ta, ane ai lu ma'e areare henetiyei ape, le metei sato nomo aiwawe onusiya. [Sng 41:9; Jo 13:21-22]
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 Peri ano wiyeme a'i ne! Wanure! Ei, ane, meni hire ma'e itorai ne. Nowe me'iye su ane temeniyerowa. Owane Sitewi lai wiyawi ano ape ariariyeye. Ahowa, meni ape ne weiyai! Meni ape ane ai lu ma'e henetirowa su, le marepi orese erasi a'i teritenamirowa.”
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 Lu feni werese Jisas lo peri wanuwe su, lowe a'i lai te'e tiyatiteye. “Eiwerai meni ape ai lu ma'e henetirowa awere? Ane lai awere? Ahowa, ane lai ta'ama.”
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 Lowe a'i lai te'e tepa'asiye su, lowe ai peri ta au te'eye. Lowe apou te'e toweriye, “Nomo lo meni tutawe eiwerai henerairowa awere?” [Lu 9:46]
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 Sosu Jisas peri lowe lo wanuwe su, le lowe ma'e itiya'u te'eye, “Lu tewi tere'e lowe meni owane tutawe irosiya. Meni owane tutawe, le lu taune topo lo ma'e wiyawi erasi au none ereisiya. Lu taune topo lo lowe ma'e apou eisiya, ‘Meni Owane lowe kaiyemo mo nomo lo ne.’” [Mt 20:25-27; Mk 10:42-45]
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 Ahowa, fene aiwawe a'i ta'ama. Meni ta meni owane heneraiyei ne totesiya ape, le meni yo'orei aiwawe a'i heneraiyei. Meni ta meni owane tutawe heneraiyei ne totesiya ape, le wiyawi yahowa'i a'i ani siye meni wou heneraiyei. [Mt 23:11; Mk 9:35]
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 Ane fene ma'e ei toweriyei, eiwerai meni owane irosiya awere? Meni ta metei sahe onusiya awere? Meni yahowa'i a'i ta ayei ene a nonetisiya awere? Eiwerai meni iyape se irosiya awere? Meni ta metei sahe onusiya awere? Le a'i lai iyape se irosiya awere? Weiya, siyere! Ane a'i lai fene ma'e ayei au nonetisiya. [Jo 13:12-15]
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 Lu tamo ane ma'e au luwaruweye su, fene ane mase ironamiteye. Ahowa, fene ane mase teinamiteye.
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 Tai ano kairefi he'i a'i ane ma'e au noweinoweiyei ne auwe. Serai ane fene ma'e kairefiyeyei ape aurowa. Fene ane mase lu taune au noweinoweirowa.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 Nowe ye'ewi se, ane lu tewi he'i a'i ape mo au noweinoweiyei ne itorairowa su, fene ane mase ironamitorowa. Fene ane mase ene arowa. Sosu wain sa'i ane mase aiwawe arowa. Fene lu taune werese au noweinoweisiya. Fene Juda lo lu tewi werese ape mo peri lowe lo wanu au hese eti ereirowa.” [Mt 19:28]
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 Sosu a'i pe Jisas Pita ma'e eiye, “Saimon, Saimon, ne weiyai! Sepei Satan Owane Sitewi ma'e tote tawesiyei no ape ne ei toweriye. Le apou ei toweriye, ‘Ane Saimon Pita lo tote tawesiyei au hese siye etiyei. Tote tawesiyei lo meremereye a'i awere? Apou wou a'i menitani ta oro'oru kewi so ma'e au sasarisiya.’
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 Ahowa, ane lai Owane Sitewi ma'e ne ne au ei toweriye. Serai tote tawesiyei no kairefi a'i teinamiteyei. Aiwawe a'i tote tawesiyei no ani fu aro luwaruwerowata. Sosu sepei Satan lai tote tawesiyei no au siye hese eti tepa'asiyei su, ne tame tei kairefiyerowa. Ne tame tei kairefiyeyei su, ne lu feni ano au pati tei kairefiyete.” [Jo 17:15]
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 Sosu Saimon Jisas ma'e itiya'u eiye, “Meni Owane, peri ano wanure! Ane ne mase kalabus wesi ma'e aiwawe iyei. Lu tamo ne aine tera'eyei ne toteyei su, ane ne mase temeniyeyei.”
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 Jisas le ma'e itiya'u eiye, “Pita, ane ne ma'e eisiya. Wanure! Nowe mitaiyeyei su, irowe Kakaruk aite peri uteyei ta'ama su, ne ane ne me'iyeni ma'e atati aruwei. Nowe hesi heta ne ane ne me'iyeni ma'e atati aruwei.”
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 Sosu a'i pe Jisas lu disaipel lo ma'e te'eye, “Tu naifa ane fene Owane Sitewi lo peri au te'eyei ne eimawesawi su, fene ma'aru ipi, lowe tahe, niye fene lo aiti ta'ama. Ahowa, fene lau mase iroteye awere? Fene wesi sahe nihe howeiteye awere?” Lowe le ma'e itiya'u eiye, “Ahowa, nomo wisere a'i teinamiteye. Etiri werese po'ute se ta'ame.” [Lu 9:3; 10:4]
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 Sosu le lowe ma'e eiye, “Ahowa, weiya! Ane fene Owane Sitewi lo peri tame au te'e fiyariyei ne eimawesawiyei. Fene iyei su, fene ma'aru niye irosiya ape, fene fara'u aitire. Aiwawe a'i fene niye irosiya ape, fene fara'u aitire. Fene ipari mene'e pite a'i ariye su, fene ipari tahe fene lo meni ta fa etere. Sosu ma'aru aniyei su, fene ipari mene'e pite a'i etere.
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 Ane fene ma'e eisiya. Wanure! Tu naifa Owane Sitewi lo au te'e siye meni ta, le ane ne apou leseye,Aisaia ane ne apou leseye. Peri ape le leseye ape wiyeme a'i heneraiyei.”
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 Sosu Jisas lo lu feni le ma'e itiya'u eiye, “Meni Owane ne siyere! Nomo ipari mene'e pite hesi a'i sato irosiya.” Sosu Jisas itiya'u eiye, “Fara'u papa. Nomo iyei ne.”
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 Sosu a'i pe Jisas wesi nowe ma'e fi. Le Omo Oliv ma'e yaneye. Lu disaipel lo mo'o umasiye. Le pasi pasi werese omo ape ma'e yaneteye.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 Le omo hire ma'e yaneye su, le lowe ma'e te'eye, “Fene Owane Sitewi ma'e au te'ere. Serai fene yo seni luwaru a'i lo marepi owe ape umasite.”
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 Jisas peri tepa'asiye su, le lowe arunatiyewe, eyeri oso a'i ma'e fi. Le awei sahe lowe uporo ape'i onuwewe, Owane Sitewi ma'e au te'e tiyatiteye.
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 Le Owane Sitewi ma'e apou au te'eteye, “Tai ano, ane temeniyeyei wou ta'ama. Ne aiwawe totesiya su, ane fara'u temeniyeyei awera'iyenatiyei. Ahowa, ane marepi ano umasiyei ta'ama. Ane marepi no fu umasiyei.”
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 {Jisas peri lo au te'e tepa'asiye su, Owane Sitewi lo ipari wisere a'i ta hi ma'e Jisas lo marepi au kairefiyeyei ne itorai.
43 — ausente —
44 Le marepi orese a'i teriteteye, le tahe lu'awi erasi henerai, fisa'i wou a'i awei sahe teroso itowe.}
44 — ausente —
45 Jisas Owane Sitewi ma'e au te'e tepa'asiye su, le sineyewe, lu disaipel lo ma'e si tame fi. Lowe werese marepi orese a'i teriteye. Serai lowe werese nihe howeiteye.
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 Sosu Jisas lowe ma'e eiye, “Fene piyene nihe teisiya awere? Sinere! Fene Owane Sitewi ma'e tame au te'ere! Serai fene yo seni luwaru a'i lo marepi owe ape fa umasire.”
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 Sosu a'i pe Jisas lu disaipel lo ma'e au te'eteye su, lu tomu ne'ese Jisas ma'e henerai. Meni ape Judas, lu werese tu henerai. Le Jisas ma'e henerai su, le Jisas lo ahi tahe weniwe sahe eriteyei ne ani teineye.
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 Ahowa, Jisas le ma'e eiye, “Judas, ne ane meni hire ma'e itorai ape, ahi tahe weniwe ano sahe ariariyeyei ne ani teineye awere? Serai lu werese notosi siyeyei su, lowe ane kalabus wesi ma'e heneti.”
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 Sosu lu disaipel lo etiri ape siyeye su, lowe Jisas ma'e te'e toweriye, “Meni Owane, nomo fara'u ipari mene'e se lowe ma'e ani tewiyei awere?”
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 Ahowa, meni ta ipari mene'e ereti se aniye su, le meni ta apaniye ai feni se aine la'eye. Meni ape au heseyei meni owane lo wiyawi yahowa'i a'i ta'ane siye meni.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 Ahowa, Jisas itiya'u eiye, “Aru, fara'u papa.” Sosu le meni ape lo apaniye ereti se aniyewe, si tame fuwe. Apaniye ape au ta'ane fara'uweye.
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 Sosu Jisas au heseyei lu owane tutawe mo owane tere'e aiwawe, le lowe ma'e ei toweriye, “Fene me au, ipari mene'e se ane ma'e anite tawesiyei ne aitai awere? Ta'arei siye meni wou a'i ne. Ahowa, ane ta'arei siye meni ta'ama.
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Mi mi werese ane Owane Sitewi lo wesi tutawe sahe peri au te'enamiteye. Nowe ape se fene ane anite tawesiye ta'ama. Ahowa, nowe ano henerai tepa'asiye. Fene sepei Satan lo marepi fa umasire.”
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 Sosu a'i pe ai lu werese Jisas lo ereti wafei se anite ti tawesiye. Lowe Jisas omo Jerusalem ma'e heneti. Lowe au heseyei meni owane tutawe lo wesi ma'e heneti. Lowe Jisas heneti su, Pita lowe mo'o eyeri oso a'i umasiti. [Sng 31:11]
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 Ai lu tamo Jisas wesi ma'e hene wiye su, lu tere'e nepawe amerame sahe yehe ani lei etineteye. Pita lowe mase aiwawe a'i onuteye.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 Lowe yehe sahe onuteye su, wiyawi yahowa'i a'i ta'ane siye menitani lai Pita siye etiye. Sosu le lowe ma'e apou te'eye, “Meni ape Jisas mase iroteye.”
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 Ahowa, Pita itiya'u eiye, “Wawero a'i ne! Menitani, ane meni ape so'oru ta'ama.”
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 Nowe oso a'i su, meni tere'e Pita siyeye. Le Pita ma'e eiye, “Ne lai Jisas lo meni disaipel tene!” Ahowa, Pita le ma'e itiya'u eiye, “Ahowa, wanure! Ane ta'ama.”
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 Nowe tewi i tepa'asiye su, meni tere'e Pita ne au te'eye, le apou eiye, “Ane so'oruwesiya tene! Meni eite Jisas mase ironamiteye. Peri te'eyei lo ape wanure! Le Jisas lo omo pani Galili aiwawe ma'e fai.”
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 Ahowa Pita apou itiya'u eiye, “Meni peri ano wanure! Ane peri no ne so'oru ta'ama.” Sosu Pita peri au te'e tepa'asiye su, irowe kakaruk aite peri erasi uteye.
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 Sosu Jisas Pita ma'e atati siye etiye. Sosu Pita Jisas lo peri tu au te'eye ape marepi tote tawesiye. Apou a'i toteye, “Ne irowe kakaruk peri uteyei wanuwei su, ne nowe hesi heta ane ne me'iyeni ma'e atati aruwei.”
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 Sosu Pita Jisas lo peri tote tawesiye su, le nowe ma'e heneye. Le marepi orese a'i luwei erasi irowe.
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 Sosu a'i pe ai lu tamo Jisas ereti lowe wafei se anite ti tawesiye ape, lowe Jisas ne peri te'e naruwe. Lowe le ma'e me au se aineye. Lowe Jisas ne pa'eyei erasi irowe.
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 Lowe ipari tahe se nihe lo ti tawesiye. Lowe nihe lo ti tawesiye su, lowe le ma'e te'e toweriteye, “Ne Owane Sitewi lo peri au te'e siye meni lai su, ne peri nomo ma'e au te'e areiyere. Eiwerai ne ma'e aineye awere?” Sosu lowe niyeyei erasi a'i irowe.
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 Lowe werese peri wawero tomu ne'ese le ma'e te'e etiye. Aiwawe a'i lowe le se peri te'e naruwe.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Nowe esi mitaiyeye su, Owane Sitewi lo wesi ya'ariyei lu ta'uwerai. Au heseyei lu owane tutawe, Owane Sitewi lo peri lese siye lu tamo, lowe Jisas ta'uweyei wesi ma'e te'e toweriyei ne heneti.
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 Lowe Jisas ma'e apou te'e toweriye, “Ne peri nomo lo itiya'u au te'ere! Ne meni ape Owane Sitewi lai hi awei ma'e eimawe arosai awere?” Ahowa, Jisas itiya'u eiye, “Ane peri apou eiyei su, ‘Ei, ane meni ape tene!’ Fene peri ano tote tawesiyei ta'ama. [Jo 3:12]
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 Sosu aiwawe ane fene ma'e peri ta ei toweriyei su, fene peri ano itiya'u au te'eyei ta'ama.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 Nowe pereye eite se, sosu mi mi pasi pasi weriyei se ane, meni hire ma'e itorai ape, ane Owane Sitewi, Meni Owane kairefiyeyei pefine a'i lo ereti eyate feni ma'e onunamitorowa.” [Ap 7:56]
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 Sosu lowe werese le ma'e te'e toweriye, “Wanure! Ne Owane Sitewi lo meni eime awere?” Sosu Jisas lowe ma'e itiya'u eiye, “Ei, ane lai tene! Fene peri wiyeme a'i ape te'eye.”
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 Lowe Jisas lo peri wanuwe su, lowe itiya'u eiye, “Wanure! Nomo peri tere'e tamo le ne wanu ta'ame. Nomo peri topo lo wanu tepa'asiye. Le apou eiye, ‘Ane lai Owane Sitewi lo meni eime!’ Nomo le fa etire.”
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.