Atos 13

Kitab Injil (SLM) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 Na, ma katipunan manga jamaa si Isa ma Antiyuk, niya' manga aa magpalatun lapal min Tuhan, maka niya' isab magpandu' manga lapal na, iya na si Barnabas, si Simiyun iya diyanglay si Itōm, si Lukiyus min Kirini, si Saul, maka si Manaen iya bayi dasuwigan maka Gubnul Herod ma kariki'-diki' sigam le'.
1 Na igreja de Antioquia havia profetas e mestres: Barnabé, Simeão, chamado Níger, Lúcio de Cirene, Manaém, que fora criado com Herodes, o tetrarca, e Saulo.
2 Manjari itu, ma sabu peen sigam mudji Tuhan maka magpuwasa, missala Nyawa Sutsi ni sigam, uk na, “Pasaddihun bi ma aku si Barnabas maka si Saul iyu, bo' tahinang iya hinang pamahinang ku sigam.”
2 Enquanto adoravam ao Senhor e jejuavam, disse o Espírito Santo: "Separem-me Barnabé e Saulo para a obra a que os tenho chamado".
3 Ubus peen uk sigam nambahayang maka magpuwasa, pibōtang uk sigam tangan sigam ma duwangan itu bo' iyampa pilanjal.
3 Assim, depois de jejuar e orar, impuseram-lhes as mãos e os enviaram.
4 Manjari, pagka si Barnabas maka si Saul itu siyoho' mangngan uk Nyawa Sutsi, palud sigam tudju ni Siluki bo' iyampa sigam tulak minnihi' tudju ni pu' Kiprus.
4 Enviados pelo Espírito Santo, desceram a Selêucia e dali navegaram para Chipre.
5 Takka peen sigam ni pu' ian, ni kalumaan Salamis, niyasihat uk sigam lapal Tuhan ma diyōm manga kalanggalan Yahudi. Si Yahiya Markus iya nehean sigam nabang.
5 Chegando em Salamina, proclamaram a palavra de Deus nas sinagogas judaicas. João estava com eles como auxiliar.
6 Latag uk sigam kalohahan pu' ian sampay taabut kalumaan iyōnan Papos. Jari niya' talanggal uk sigam may'an aa maghihikmat, ōn na si Bal-isa, bangsa Yahudi. Magnahu'-nahu' iya malatun lapal min Tuhan.
6 Viajaram por toda a ilha, até que chegaram a Pafos. Ali encontraram um judeu, chamado Barjesus, que praticava magia e era falso profeta.
7 Magbagay asal si Bal-isa maka si Sirgus Paulus, iya gubnul ma pu' ian. Gubnul itu asal lōm tau na. Na, linganan si Barnabas maka si Saul uk gubnul sabab baya' iya pake lapal Tuhan.
7 Ele era assessor do procônsul Sérgio Paulo. O procônsul, sendo homem culto, mandou chamar Barnabé e Saulo, porque queria ouvir a palavra de Deus.
8 Suga' siyagga' duwangan itu uk aa maghihikmat ian. (Si Elimas ōn na bang ma bahasa Girik, Bal-isa ma bahasa Hibrani.) Iya poon nagga' si Elimas, sabab 'nsa' iya baya' bang gubnul ian ganta' magkahagad ma lapal Tuhan.
8 Mas Elimas, o mágico ( esse é o significado do seu nome ) opôs-se a eles e tentava desviar da fé o procônsul.
9 Suga' pagbayaan si Saul uk Nyawa Sutsi. (Si Saul itu, duwa ōn na. Ōn na dakayo' si Paul.) Manjari piyatong aa maghihikmat ian uk si Paul.
9 Então Saulo, também chamado Paulo, cheio do Espírito Santo, olhou firmemente para Elimas e disse:
10 Uk si Paul ma iya, “Anak sayitan! Pangangakkal! Jahulaka'! Ayi-ayi makahap sagga' nu sadja. 'Nsa' kau parōhōng mabengkok kalangnganan bannal iya min Tuhan!
10 "Filho do diabo e inimigo de tudo o que é justo! Você está cheio de toda espécie de engano e maldade. Quando é que vai parar de perverter os retos caminhos do Senhor?
11 'Ndaun,” uk si Paul, “takkahan kau bala' min Tuhan buttihi'. Buta du kau, taggōl-taggōl iya 'nsa' kanda' nu sawa 'llaw.”
11 Saiba agora que a mão do Senhor está contra você, e você ficará cego e incapaz de ver a luz do sol durante algum tempo". Imediatamente vieram sobre ele névoa e escuridão, e ele, tateando, procurava quem o guiasse pela mão.
12 Pag'nda' ian hi' uk gubnul, magkahagad na iya sabab inu-inu iya bidda' ma pamandu' si Paul pasal si Panghu' Isa.
12 O procônsul, vendo o que havia acontecido, creu, profundamente impressionado com o ensino do Senhor.
13 Na, tulak di si Paul min Papos tudju ni Perga, dakayo' daira ma lahat Pampiliya. Takka peen sigam pay'an, pakallo' si Yahiya Markus min sigam bo' mowe' pahi' ni Awrusalam.
13 De Pafos, Paulo e seus companheiros navegaram para Perge, na Panfília. João os deixou ali e voltou para Jerusalém.
14 Palanjal si Paul maka si Barnabas min Perga sampay takka na ni Antiyuk, iya Antiyuk mahi' ma lahat Pisidiya. Pag'llaw Sabtu', 'llaw mulliya ma bangsa Yahudi, pasōd sigam ni diyōm langgal Yahudi ningko' may'an.
14 De Perge prosseguiram até Antioquia da Pisídia. No sábado, entraram na sinagoga e se assentaram.
15 Niya' biyassa ian min sara' si Musa maka min kitab kanabi-nabihan. Puwas na hi' killo' uk manga nakura' langgal di si Paul, uk na, “Manga danakan, bang niya' bissala bi pamatōtōg iman manga aa itu, baya' du kami.”
15 Depois da leitura da Lei e dos Profetas, os chefes da sinagoga lhes mandaram dizer: "Irmãos, se vocês têm uma mensagem de encorajamento para o povo, falem".
16 Nangge si Paul maka uk na ninyal bo' iyampa iya missala ni manga aa hi'. Uk na, “Kaam pagkahi ku bangsa Israil, sampay kaam iya mudji Tuhan min bangsa saddi, kehun bi aku.
16 Pondo-se de pé, Paulo fez sinal com a mão e disse: "Israelitas e gentios que temem a Deus, ouçam-me!
17 Manga ka'mbo'-mboan kami bayi tapene' uk Tuhan, iya asal pagtuhanan kami bangsa Israil. Pimehe uk na bangsa Israil ma masa kamahi' sigam ma lahat Misil, iya 'nsa' lahat sigam. Manjari piluwas sigam uk Tuhan min diyōm lahat Misil ian sabab min kawasa na mehe.
17 O Deus do povo de Israel escolheu nossos antepassados, e exaltou o povo durante a sua permanência no Egito; com grande poder os fez sair daquele país
18 'Mpatpu' tahun sigam siyandalan uk Tuhan ma lahat 'nsa' agōn kalluman ayi-ayi ian.
18 e os aturou no deserto durante cerca de quarenta anos.
19 Pitu' bangsa bayi pikaat uk Tuhan ma lahat Kanaan, bo' pamasuku' uk na lahat ian ma manga aa suku' na.
19 Ele destruiu sete nações em Canaã e deu a terra delas como herança ao seu povo.
20 Ian hi' manga 'mpat hatus maka limampu' tahun taggōl na.
20 Tudo isso levou cerca de quatrocentos e cinqüenta anos. "Depois disso, ele lhes deu juízes até o tempo do profeta Samuel.
21 Puwas na hi', iyamu' uk sigam sultan magbaya' ma sigam, hangkan pene' uk Tuhan si Saul anak si Kis, tubu' si Benjamin. Bo' si Saul iya pibōtang pagsultanan sigam ma diyōm 'mpatpu' tahun.
21 Então o povo pediu um rei, e Deus lhes deu Saul, filho de Quis, da tribo de Benjamim, que reinou quarenta anos.
22 Manjari si Saul hi' bayi pikalloan uk Tuhan min 'ntan na. Jari si Daud iya piganti' magsultan ma sigam. Iya na itu bayi pamalatun Tuhan ma pasal si Daud hi', uk na, ‘Si Daud, anak si Jesse itu, aa makasulut atay ku. Hinang du uk na kamemon kabayaan ku.’
22 Depois de rejeitar Saul, levantou-lhes Davi como rei, sobre quem testemunhou: ‘Encontrei Davi, filho de Jessé, homem segundo o meu coração; ele fará tudo o que for da minha vontade’.
23 Na,” uk si Paul, “min tubu' si Daud asal si Isa, iya pibōtang itu uk Tuhan ngalappas ma bangsa Israil, sali' bayi janji' na ma masa awwal hi'.
23 "Da descendência desse homem Deus trouxe a Israel o Salvador Jesus, como prometera.
24 Ma 'nsa' le' si Isa bayi nagnaan hinang na, si Yahiya bayi magnasihat ma bangsa Israil kamemon. Siyoho' sigam uk si Yahiya itu subay ngalabba min dusa sigam, maka subay piyandi tawubat tanda' in sigam magsusunan bayi dusa sigam.
24 Antes da vinda de Jesus, João pregou um batismo de arrependimento para todo o povo de Israel.
25 Na, ma song peen ubus uk si Yahiya ayi-ayi bayi pamahinang iya uk Tuhan, missala iya ma bangsa Israil, uk na, ‘Bang ma pamikil bi, sayi baha' aku itu? 'Nsa' aku iya agaran bi. Suga' niya' aa dangan pasunu' ni aku. 'Nsa' aku tōp minsan laa ngahubaran ingkōt tawumpa' na.’
25 Quando estava completando sua carreira, João disse: ‘Quem vocês pensam que eu sou? Não sou quem vocês pensam. Mas eis que vem depois de mim aquele cujas sandálias não sou digno nem de desamarrar’.
26 “Na, manga danakan ku bangsa Israil,” uk si Paul, “sasuku kaam panubu' si Ibrahim, sampay kaam min kabangsahan saddi iya mudji ma Tuhan iyu, kitabi ko' iya piniyaan kahapan itu, manjari lappasan du kitabi min hukuman dusa.
26 "Irmãos, filhos de Abraão, e gentios que temem a Deus, a nós foi enviada esta mensagem de salvação.
27 Manga aa Awrusalam maka manga nakura' sigam, 'nsa' takila uk sigam si Isa, in iya makalappas. 'Nsa' isab tahati uk sigam manga kabtangan iya pigbassa ma diyōm manga langgal Yahudi kahaba'-haba' Sabtu', kabtangan bayi tasulat ma diyōm kitab uk manga kanabi-nabihan. Suga', minsan 'nsa' tahati uk manga aa Awrusalam, tatuman du uk sigam ayi-ayi bayi tapalatun uk manga nabi hi', pagka si Isa pibōtangan uk sigam hukuman ni kamatay.
27 O povo de Jerusalém e seus governantes não reconheceram Jesus, mas, ao condená-lo, cumpriram as palavras dos profetas, que são lidas todos os sábados.
28 Minsan 'nsa' niya' tatawwa' uk sigam sababan pamapatay iya, bayi sigam ngamu' ni si Gubnul Pilatu subay iya piyatay.
28 Mesmo não achando motivo legal para uma sentença de morte, pediram a Pilatos que o mandasse executar.
29 Manjari itu, ubus peen pimattan uk manga aa Awrusalam kamemon bayi tasulat ma diyōm kitab pasal si Isa, pireyo' patay na min hag bayi pamapatayan iya bo' iyampa kiyubul.
29 Tendo cumprido tudo o que estava escrito a respeito dele, tiraram-no do madeiro e o colocaram num sepulcro.
30 Suga' pikallum iya uk Tuhan pabayik min kamatay na.
30 Mas Deus o ressuscitou dos mortos,
31 Jari 'llum peen iya pabing ma pila-pilam bahangi na, daran iya tanda' uk manga aa bayi sehe' na magbe' maka iya, min lahat Jalil le' sampay ni Awrusalam. Jari ma buttihi' manga aa bayi sehe' na hi' makasaksi' na ma pasal na ni manga bangsa Israil.
31 e, por muitos dias, foi visto por aqueles que tinham ido com ele da Galiléia para Jerusalém. Eles agora são testemunhas dele para o povo.
32 “Na,” uk si Paul, “tiya' kami ma itu masampayan kaam lapal hap. Hati na iya bayi panganjanji' Tuhan ma ka'mbo'-mboan tabi
32 "Nós lhes anunciamos as boas novas: o que Deus prometeu a nossos antepassados
33 tatuman na ma kitabi iya panubu' sigam. Sabab tapakallum uk na si Isa min kamatay na. Magmattan tōōd iya bayi tasulat ma diyōm kitab Jabul, ma kalangan karuwa na. Uk Tuhan hi',
33 ele cumpriu para nós, seus filhos, ressuscitando Jesus, como está escrito no Salmo segundo: ‘Tu és meu filho; eu hoje te gerei’.
34 Maka iya na itu isab pigpalatun uk Tuhan ma pasal pamakallum na ma si Isa pabayik min kamatay na, 'nsa' pihalu' ma diyōm gumi. Uk na,
34 O fato de que Deus o ressuscitou dos mortos, para que nunca entrasse em decomposição, é declarado nestas palavras: ‘Eu lhes dou as santas e fiéis bênçãos prometidas a Davi’.
35 Uk na isab ma ayat saddi, ma kitab Jabul,
35 Assim ele diz noutra passagem: ‘Não permitirás que o teu Santo sofra decomposição’.
36 Si Daud hi', ma waktu bayi kallum na, bayi makahinang kamaksuran Tuhan. Puwas na hi' matay iya. Takubul iya ma tōngōd bayi pangubulan manga kamaasan na bo' ngahalu' na baran na.
36 "Tendo, pois, Davi servido ao propósito de Deus em sua geração, adormeceu, foi sepultado com os seus antepassados e seu corpo se decompôs.
37 Suga' iya aa bayi pikallum uk Tuhan min kamatay na itu, 'nsa' tōōd iya bayi salaihi' baran na.
37 Mas aquele a quem Deus ressuscitou não sofreu decomposição.
38 — ausente —
38 "Portanto, meus irmãos, quero que saibam que mediante Jesus lhes é proclamado o perdão dos pecados.
39 — ausente —
39 Por meio dele, todo aquele que crê é justificado de todas as coisas das quais não podiam ser justificados pela lei de Moisés.
40 Na, kamaya'-maya' kaam bo' 'nsa' patakka ni kaam iya bayi tasulat uk kanabi-nabihan, iya uk na,
40 Cuidem para que não lhes aconteça o que disseram os profetas:
41 ‘Kaam mangudju' iyu, 'ndaun bi ba!
41 ‘Olhem, escarnecedores, admirem-se e pereçam; pois nos dias de vocês farei algo que vocês jamais creriam se alguém lhes contasse! ’"
42 Jari itu, paluwas peen si Paul maka si Barnabas min langgal hi', siyoho' sigam uk manga aa ian pabing pahi' ma Sabtu' bayik missala le' ma pasal ian hi'.
42 Quando Paulo e Barnabé estavam saindo da sinagoga, o povo os convidou a falar mais a respeito dessas coisas no sábado seguinte.
43 Pakallo' peen isab manga aa bayi min langgal hi', heka manga aa bayi paturul ma si Paul maka si Barnabas, manga bangsa Yahudi maka manga aa bangsa saddi me' na ma agama Yahudi. Bissalahan manga aa ian uk di si Paul, siyoho' sigam patōtōg ma tatabangan Tuhan.
43 Despedida a congregação, muitos dos judeus e estrangeiros piedosos convertidos ao judaísmo seguiram Paulo e Barnabé. Estes conversavam com eles, recomendando-lhes que continuassem na graça de Deus.
44 Pagsabtu' bayik peen, agōn kamemon manga aa min daira Antiyuk ian magtipun pay'an pake ma lapal Tuhan.
44 No sábado seguinte, quase toda a cidade se reuniu para ouvir a palavra do Senhor.
45 Suga', pag'nda' manga Yahudi kasehean ma baanan aa katipunan ian, magtuwi sigam ngimbu ma si Paul, hangkan jiyawab bissala uk sigam. Pihallingan isab iya laat.
45 Quando os judeus viram a multidão, ficaram cheios de inveja e, blasfemando, contradiziam o que Paulo estava dizendo.
46 Suga' paisōg gam peen si Paul maka si Barnabas missala. Uk na ma manga aa maghalling laat hi', “Kaam manga Yahudi wajib liyapalan palman Tuhan dahu. Suga', pagka sulak bi palman itu bo' 'nsa' kaam mista di bi manga in kaam tōp du piniyaan kallum taptap ni kasaumulan, hangkan kami ngalabba du min kaam bo' pinda magnasihat ni manga kabangsahan saddi.
46 Então Paulo e Barnabé lhes responderam corajosamente: "Era necessário anunciar primeiro a vocês a palavra de Deus; uma vez que a rejeitam e não se julgam dignos da vida eterna, agora nos voltamos para os gentios.
47 Sabab iya du itu isab panohoan Tuhan ma kami, uk na,
47 Pois assim o Senhor nos ordenou: ‘Eu fiz de você luz para os gentios, para que você leve a salvação até aos confins da terra’ ".
48 Take peen bissala itu uk manga aa bangsa saddi, magtuwi sigam kiyōgan bo' siyanglitan uk sigam lapal Tuhan. Manjari magkahagad na ma si Isa sasuku tapene' uk Tuhan piniyaan kallum taptap ni kasaumulan.
48 Ouvindo isso, os gentios alegraram-se e bendisseram a palavra do Senhor; e creram todos os que haviam sido designados para a vida eterna.
49 Patanyag na peen lapal Tuhan ma kalohahan lahat ian.
49 A palavra do Senhor se espalhava por toda a região.
50 Suga' manga pagnakuraan ma daira Antiyuk ian maka manga danda bangsahan 'nsa' Yahudi, iya magtaat ni Tuhan, bayi pilingōg uk manga Yahudi. Siyoho' sigam nagga' si Paul maka si Barnabas, hangkan sigam duwangan bayi pikallo' uk manga aa ian min jadjahan hi'.
50 Mas os judeus incitaram as mulheres piedosas de elevada posição e os principais da cidade. E, provocando perseguição contra Paulo e Barnabé, os expulsaram do seu território.
51 Sakali piyaspasan uk di si Paul bagunbun min nayi' sigam, saksi' in sigam papuwas na min manga aa ma lahat hi'. Puwas na hi' palanjal sigam tudju ni lahat Ikuni.
51 Estes sacudiram o pó dos seus pés em protesto contra eles e foram para Icônio.
52 Suga' manga kamuliran si Isa ma daira Antiyuk hi' kiyōgan makalandu', maka kahōpan isab uk Nyawa Sutsi.
52 Os discípulos continuavam cheios de alegria e do Espírito Santo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.