Mateus 27

Tachi ak'õre pedee (SJANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Tap'eda weda p'aareerã poroorã judiorã poro waibɨarã ome pedeeteejida Jesús peet'aadait'ee.
1 Maraumanika Firis ukwarih etei naatu regaregah ai’in bairi Jesu morob isan hio hiyabunai sawar.
2 Jɨ̃dap'eda, ateejida Romadepemaarã poro waibɨa Poncio Pilatomaa. Mãgɨ́ Romadepema paji. Judea eujã ak'ɨpari paji.
2 Basit uman hifatum hibai hitit Roman hai gawan Pilate umanamaim hiyai.
3 Judas, Jesús traicionaadapa unuk'ãri Jesús peet'aadait'ee p'anɨ, t'ãri p'uadachi ichia traicionaada perã. Mapa ma p'arat'a tau treinta ichimaa p'aadap'edaa teenaji p'aareerã poroorãmaa mãik'aapa judiorã poro waibɨarãmaa.
3 Judas, yanuwayan Jesu kakafinamaim hiya’iyai i’itin ana veya dogoron rusib, kabay 30 bai matabir na Firis ukwarih naatu regaregah ai’in nahimaim tit, eo
4 Mãgaji:
4 “Ayu asinaf kakaf orot gewasin baban ao emomorob.” Hiya’afut hio, “Nati o a yababan, o akisimo ina’itin inayabunai.”
5 Mãpai Judapa ma p'arat'a tau Ak'õre te waibɨade bat'ak'oop'eda, mamãik'aapa uchiaji. Maap'eda ichi juadoopa otau jɨ̃ atap'eda, ɨt'ɨ́ baijira beeji piurumaa.
5 Judas kabay nati Tafaror Bar kabay teya’aya’amaim itaiy re naatu ihamiyih tit in sikan warasa yai morob. Judas kabay bai na rouw ere’er|alt="Judas throwing money down" src="cn01832b.tif" size="col" loc="Mat 27.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.5"
6 Aɨ naaweda Judas Ak'õre te waibɨadeepa uchiak'ãri, p'aareerã poroorãpa ma p'arat'a tau p'e atajida mãik'aapa mãgajida:
6 Firis ukwarih kabay hibai hio, “Iti i rara ana kabay, ata ofafar men ebibasit boro Tafaror Bar ana kabay ya’aya’amaim tanayai na’in.”
7 Maperã ma p'arat'apa eujã neto atajida aɨde ɨadamerã ãchi eujãde k'ĩra tewaraarã piurutaarã. Aɨ naaweda ma eujã t'ɨ̃jarapachida Chok'o K'apataarã Eujã.
7 Etei’imak hio hibibasit ufunamaim, kabay hibai noukwat bu’urayan ana kamar hitubun, saise nah touman sabuw hai rah ana efan namatar.
8 Mamĩda mãgá netodap'eda eperã peeda pari p'arat'apa, eperãarãpa t'ɨ̃ bɨjida “Waa Eujã.”
8 Ana’an nati isan kamar wabin “Rara ana Kamar” hibiwab in na iti boun ana veya tit.
9 Mãga paji Ak'õre pedee jarapari, Jeremiapa chonaarãweda jaradak'a:
9 Naatu abistan dinab orot Jeremiah eo ina iturobe.
10 Ma p'arat'apa neto atajida Chok'o K'apataarã apata eujã Tachi Ak'õrepa mɨmaa jaradak'a.’ (Zac 11.12-13; Jer 18.1-7; 32.6)
10 Noukwat bu’urayan ana kamar hitubun Regah ayu iu’uwu na’atube.”
11 Jesús Pilato k'ĩrapite ateedak'ãri, Pilatopa iidiji:
11 Jesu Roman gawan nanamaim bat, naatu gawan Jesu ibatiy, “O Jews sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo. “Nati kuo, ayu boro abi tur anao.”
12 Mãpai p'aareerã poroorãpa judiorã poro waibɨarã ome Jesús ɨmɨatee jõnapachida. Mamĩda irua maarepida p'anauk'aa paji.
12 Firis ukwarih naatu regaregah ai’in Jesu ubar hitin tur kakafin isan hio men kafa’imo iyafutimih.
13 Mapa Pilatopa iidiji:
13 Basit Pilate Jesu iu, “Sabuw kakafih isan ubar hit teo’orereb kunonowar?”
14 Mamĩda Jesupa pedee apida p'anauk'aa paji. Mapa Pilatopa k'awa-e paji k'ãata ooit'ee.
14 Baise Jesu men kafa’imo awanamaim tur ta tit, naatu Gawan orot ana kasiy ra’at ifofofor men kafaita.
15 Ma fiestade Pilatopa preso aba k'ena pëipachi, eperãarãpa iidirutata.
15 Tar Nowaten hiyuw ana veya, gawan hai binanakwar eo na’atube, mar etei dibur barane sabuw hai kok orot menatan tirurubin i ebobotait.
16 Maapai eperã t'ɨ̃jarapatap'edaa Jesús Barrabás carcelde baji. Eperãarãpa ma eperã t'o p'anajida, irua ne-inaa k'achia ooda k'aurepa.
16 Nati ana veya orot wabin gagamin Jesu Barabas dibur ma’am.
17 Jesús at'ãri Pilato k'ĩrapite bɨde, Pilatopa see nɨ̃badaarãmaa iidiji:
17 Naatu sabuw hiru’ay sawar, basit Pilate ibatiyih, “Orot menatan kwakokok diburune anabotait, Jesu Barabas o Jesu Keriso?”
18 Pilatopa mãga iidiji ãchi k'ĩraupiit'ee, k'awa bada perã Jesús aneedap'edaarãpa iru k'ĩra unuamaa iru p'anadap'edaa.
18 Anayabin sabuw bobowenamaim Jesu hibai Pilate umanamaim hiya’iyai i so’ob.
19 Pilato at'ãri su-ak'ɨ bɨde poro waibɨa su-ak'ɨ beeparimãi, chi wẽrapa jara pëiji:
19 Pilate baibabatiyen ana efanamaim ma’am, aawan tur iyafar na eo, “Orot nati gewasin isan men abisa ta inasinaf, anayabin fai ayu mim fokarin maiyow isan amim au not ekakasiy”
20 Mamĩda p'aareerã poroorãpa judiorã poro waibɨarã ome eperãarãmaa jarajida iididamerã Pilatopa Barrabata k'ena pëimerã; jõdee Jesús peepit'aamerã.
20 Baise firis ukwarih naatu regaregah ai’in sabuw tafah fair hiyai, Barabas botaitin naatu Jesu asabunin isan Pilate hiokikin.
21 Mãpai waya Pilatopa iidiji:
21 Pilate sabuw ibatiyih, “Orot i rou’ab, imih orot menatan kwakokok ana botait?” Etei’imak hiya’afut hio, “Barabas!”
22 Mãpai Pilatopa iidiji:
22 Pilate sabuw ibatiyih, “Bo Jesu wabin Keriso isan boro mi’itube anasinaf?” Etei’imak hiya’afut hio, “Ku’onaf!”
23 Mãpai Pilatopa mãgaji:
23 Pilate ibatiyih, “Abisa kakafin sinaf?” Baise sabuw hitar koukuw hio, “Ku’onaf!” Sabuw rou’ay gagamin nahimaim Pilate Jesu ibatiy|alt="Jesus placed before crowd" src="CN01822b.tif" size="col" loc="Mat 27.23" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.23"
24 Pilatopa unuk'ãri eperãarã mãgá audupɨara biuk'a nɨ̃beeruta, k'awaji ãchi ome p'oyaa-e pai. Maperã pania atapiji mãik'aapa jõmaarã taide jua sɨɨji. Mãpai mãgaji:
24 Pilate naniyan bai men karam boro ef ta tasinaf, naatu sabuw auman kougeyagey hibusuruf, imih harew bai sabuw etei nahimaim uman sauwen eo, “Ayu iti orot namomorob isan men ana ubar anabaimih. Nati i kwa akis a ubar.”
25 Mãpai jõma see nɨ̃badaarãpa p'anaujida:
25 Sabuw etei hiya’afut hio, “I namomorob ana ubar i aki anab naatu natunatu auman ana ubar hinab.”
26 Mãpai Pilatopa Barrabás k'ena pëiji. Maap'eda Jesús soopa wɨpiji ichi soldaorãmaa mãik'aapa pëiji kurusode baijira bɨdamerã piurumaa.
26 Imaibo Pilate Barabas botait, naatu Jesu wabir ana baiyowayah iuwih, onafin isan hibai hin.
27 Pilato soldaorãpa Jesús ateejida ichi palaciode. Mama soldaorã chok'araara seedachida Jesús ik'aawa.
27 Imaibo Pilate ana baiyowayah Jesu hibai hin gawan ana bar hitit, nati’imaim baiyowayah etei hiru’ay hibebera’uh.
28 Iru p'aru ẽrat'aadap'eda, p'aru teesoo, p'oree jɨ̃ bɨjida.
28 Ana faifuw hi’oromen, faifuw namar hibai hi’us,
29 Mãpai poro jɨ̃ra pak'uru jua ne-ɨɨrɨ-idaa bɨdee ooda jɨ̃ bɨjida. Ichiaba pak'uru jitapijida reypa jita iru baparik'a. Maap'eda iru oo iru p'aneejida. Iru k'ĩrapite bedabaidap'eda, mãgapachida:
29 kokor hififin ukwarin ana raramamih hiyara’ah, uman ana asukwafune tu hitin, nanamaim suh hiyowen hi’i’iyab hio, “Jews hai aiwob tanabora’ara’ah.”
30 Ichiaba irumaa idupachida mãik'aapa juade iru bada pak'urupa wɨpachida poromaa.
30 Yumatan hikwaitututur, uman tu hibosair ukwarinamaim hiborabirab.
31 Mãgá oo iru p'anadap'eda, ma p'aru p'oree ẽrat'aajida mãik'aapa ichi p'aru waya jɨ̃ bɨjida. Mãpai ateejida kurusode baijira bɨdait'ee.
31 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw hi’us ma’am hibosair ana faifuw hibow hina hi’us, imaibo hibai hin onafin isan.
32 P'uurudeepa uchia wãdade unujida eperã, t'ɨ̃jarapatap'edaa Simón. Mãgɨ́ eperã Cirene p'uurudepema paji. Mãgɨmaa Jesús kuruso ateepijida.
32 Hitit hinan efamaim Sairini orot wabin Simon bairi hitar naatu baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf bai e’abar.
33 Panajida Gólgota apatap'edaamãi. (Gólgota jara k'inia bɨ “Tachi Poro Bɨɨrɨ.”)
33 Hina efan wabin Golgotha imaim hitit, nati efan hibiwab yabin efan ana itinin i orot ukwarin ana gifow na’atube.
34 Mama Jesumaa topijida vino hiel ome p'oiradap'edaa. Mamĩda Jesupa ma-ãri to chaap'eda, to-e paji.
34 Nati’imaim wine harew tenakuyakuy auman hisartabir Jesu tomanih hitin bai kakartubun ufunamaim kwahir.
35 Soldaorãpa Jesús jua mãik'aapa chi bɨɨrɨ kurusode merap'ejida mãik'aapa baijira bɨjida piumerã. Mãgɨɨrãpa suerte jemenejida k'awaadait'ee k'aipata iru p'aru atait'ee.
35 Naatu hi’o’onaf ana veya arowamaim ana faifuw hikusib hifaram hibow.
36 Maap'eda, su-ak'ɨ p'aneejida ak'ɨdait'ee.
36 Imaibo nati’imaim himarir Jesu hima’uh hima.
37 Soldaopa iru poro ɨt'aik'a eere kurusode letrero merap'eji jarait'ee k'ãare-it'ee kurusode baijira bɨjida piumerã. P'ã baji: Nãgɨ́ Jesús; Judiorã Rey.
37 Naatu tafanamaim ubar hibitin ana tur hikirum hikubar, “ITI I JESU, JEW SABUW HAI AIWOB.”
38 Ichiaba Jesús ik'aawa nechɨapataarã omé kurusode baijira bɨjida, aba ichi juaraare, chi apema juabi eere.
38 Naatu bainowan orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
39 Chi arii wãyaa wã nipadap'edaarãpa irumaa ik'achia jarapachida. Ãchi poro p'ɨrap'ɨraa
39 Sabuw nanane hinan ukwarih hita’asi’asiy ubar hitin tur kakafih maiyow Jesu hi’i’iyab hio,
40 mãgapachida:
40 “Tafaror bar tarabounin veya tounu wanawananamaim wowabin sawaramih io! Bo o God Natun na’at kwiyawasi cross afe’enane kure’eban a’it?”
41 Ichiaba mãgá oo iru p'anapachida p'aareerã poroorãpa Moisepa p'ãda jarateepataarã ome, judiorã poro waibɨarãpa paara. Mãgapachida:
41 Ef ta’imon firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in auman Jesu hi’i’iyab hio,
42 —Awaraarã k'aripajida ajida. Mamĩda ichi itu p'oyaa uchia-e nadeepa. Israel pidaarã Rey pɨrã, ¡ɨrabaidaríji! ¡Mãgara taipa ijãadaipɨ!
42 “Sabuw afa iyawasih, baise i taiyuwin men karam boro niyawas, Israel sabuw hai aiwob! Bo cross afe’enane boun nare tana itin boro tanitumitum.
43 ¡Tachi Ak'õrede ijãa bɨda apari perã, mãgara Tachi Ak'õrepa iru k'aripaipia bɨ, wãara k'inia iru bɨ pɨrã! ¿Jaraji-ek'ã ajida, ichi Tachi Ak'õre Warra?
43 God i bitumitum, bo God boun iyawasiban ta’itin, anayabin i taiyuwin i God Natun rouw eo.”
44 Iru ik'aawa baijira p'anadap'edaarãpa ichiaba irumaa ik'achia jarapachida.
44 Ef ta’imon bainowah orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih hi’inu’in ubar hitin tur kakafih hi’u.
45 Imat'ɨpa ak'õrejĩru k'iat'ɨdachi. Na eujã jõma p'ãriudachi las tres parumaa.
45 Veya yen tafat yan tafaram etei gugum inu’in veya botabir re 3 korok bai.
46 Ma hora Jesupa golpe biaji:
46 Veya 3 korok na’atube, Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Eloi, Eloi Lema Sabachthani?” Anayabin, “Au God, au God, aisim ihamiyu?”
47 Ũk'uru arii p'anadap'edaarãpa ũridak'ãri, mãgajida:
47 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Elijah isan eafa’af kwanowar.”
48 Aramata eperã p'ira wãji mãik'aapa esponjak'a p'ẽesap'ẽesaa bɨ topa ataji vino achuchuade. Sia k'ɨ̃de jõi bɨp'eda, sãji mãik'aapa Jesús it'aimãi t'ɨ atanaji sõmerã, opisia bɨ jĩak'aapa.
48 Naatu orot ta nunuw in sawar ta biyan sou’usau bai, wine tenakuyakuy butu’ub, eot ra’ah Jesu awanamaim yai tomamih.
49 Mamĩda apemaarãpa mãgajida:
49 Baise sabuw afa hio, “Kubat, Elijah nan nabiyawas tana’itin!”
50 Mãga nɨde Jesús waya golpe biaji mãik'aapa jai-idaaji.
50 Jesu iban maiye fanan aumetawat rerey, naatu ayubin tabaratait.
51 Mãɨmisa Jerusalende Tachi Ak'õre te waibɨade chi edupɨara bɨ cuarto t'ĩupatamãi p'aru teesoo eebai jira bada esajĩak'a jẽdachi ɨt'ɨɨpa edaa. Eujã wëre nɨ̃beeji mãik'aapa mãu tapɨa t'oop'ek'oodachida.
51 Faifuw Tafaror Bar wanawanan hita’iy re efan kakafiyin hirafut inu’in yate rusib re in uran tit rou’ab himatar, iriyoy tit kabay hitaseseb.
52 Mãu te piudap'edaarã ɨa jẽra bada ewat'ɨk'oodachida mãik'aapa chonaarãwedapema Ak'õrede ijãapatap'edaarã chok'ara chok'ai p'irabaijida.
52 Rah awah hiha’e, sabuw kakafiyih moumurih na’in marasika himorob hi’inu’in etei hiyawas himisir.
53 Ãchi ɨa jẽra badamãiipa uchiajida mãik'aapa Jesús chok'ai p'irabaip'eda, wãjida Tachi Ak'õrepa jɨrɨt'erada p'uuru Jerusalendee. Mama eperãarã chok'araarãpa mãɨrã unujida.
53 Hai rah hitumaren hitit, Jesu morobone mimisir ufunamaim, murumurubih etei hitit hin Jerusalem hitit, sabuw moumurih na’in hi’itih.
54 Jesús ik'aawa bada soldaorã poro ichi jua ek'ari p'anadap'edaarã ome unudak'ãri eujã wëre nɨ̃bɨ mãik'aapa awaraa ne-inaa p'asa nɨ̃bɨ, audú p'eradachida. Mãpai mãgajida:
54 Baiyowayah hai orot ukwarih naatu baiyowayah afa bairi nati’imaim Jesu hima’uh hima’am iriyoy hitatam, naatu abisa’awat himamatar hi’itah hai bir ra’at hio, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
55 Mama t'ɨmɨɨpapai ak'ɨ p'anajida wẽraarã chok'ara, Galilea eujãdeepa che p'anadap'edaa Jesús ome. Ãchia Jesús k'aripapachida.
55 Nati’imaim baibin moumurih na’in hina ef yokaika hibat abisa’awat himamatar hi’itah. Iti baibin i Galilee’ine Jesu hi’ufunun bairi hina hibibais.
56 Ãra ome baji María Magdalena. Ichiaba baji Santiago mãik'aapa José nawe t'ɨ̃jarapatap'edaa María. Ichiaba baji Zebedeo wẽra.
56 Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalene, Mary, James, Joseph hairi hinah naatu Zebedee aawan.
57 P'ãriupodopa pacheji eperã p'arat'ara bɨ, t'ɨ̃jarapatap'edaa José. Mãgɨ́ eperã Arimatea p'uurudepema paji. Ichiaba Jesude ijãapachi.
57 Birabirab auman orot sawar wairafin, wabin Joseph ana tafaram Arimathea’ane na tit. Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta, baise wa’iwa’iramaim bi’ufununun. Tafaror bar wanawanan faifuw taseb ro’ab himatar|alt="temple veil being torn down" src="CN01843B.TIF" size="col" loc="Mat 27.57" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.57"
58 José wãji Pilatomaa Jesús k'ap'ɨa piuda iidide ɨait'ee. Pilatopa teepiji.
58 Joseph na Pilate nanamaim tit, Jesu biyan bai na ya’in isan fefeyan, naatu Pilate ana baiyowayah uwih Jesu biyan hibai hitin.
59 Mãpai Josepa Jesús k'ap'ɨa lienzo chiwidide pɨraji
59 Joseph, Jesu biyan bai faifuw boubunamaim sum
60 mãik'aapa bɨji mãu te uria k'oropida ichi-it'ee iru badade. Made piuda apida waide ɨada-e p'anajida. Maap'eda ma mãu te uria t'ai jɨ̃a bëiji mãu choma bɨpa mãik'aapa wãji.
60 bai in hub boubun i isan iti boro’omo to naiwanamaim bai inu’in, imaim Jesu yai naatu kabay ifururuw na sou hir naatu ana ubar in.
61 Mamĩda María Magdalena apema María ome su-ak'ɨ p'aneejida ma mãu te uria t'ai k'ĩrapite.
61 Mary Magdalene naatu Mary, James, Joseph hairi hinah i rah rewan rounane himare hima hi’itin.
62 Aɨ norema ɨ̃ipata ewate paji. Ma ewate p'aareerã poroorã fariseorã ome wãjida Pilatomaa.
62 Mar natot i boro Sabbath ana veya, imih Firis ukwarih naatu Pharisee hina Pilate nanamaim hitit
63 Mãganajida:
63 hio, “Regah ni’i orot baifufuwenayan yawasin ma’am eo, ‘Ayu boro veya tounu ufunamaim morobone anamisir.’ Iti na’atube eo i aki anotanot.
64 Mapa soldaorã pë́iji jãgɨ́ ɨadap'edaamãi jɨ̃ade k'ãima õpee paru misa, maa-e pɨrã chi k'õp'ãyoorã p'ãrik'ua chedap'eda, atadaridai iru k'ap'ɨa piuda mãik'aapa eperãarãmaa jaradai iru waya chok'ai bɨ. Mãga ooruta pɨrã, eperãarãpa ma seewa audupɨara ijãadayada ajida, naawedapema k'ãyaara.
64 Isan imih akokok baiyowayah afa iniyafarih hinan rah hinama’uh hinama veya tounu, saise ana bai’ufununayah boro men hinan biyan hinabain hinabihir, naatu morobone misir maiye hinarouw hinao sabuw hinifuwihimih. Anayabin baifuwen iti boun natitit boro kakafin anababatun men wan anabifuwen na’atube’emih.”
65 Pilatopa p'anauji:
65 Pilate iyafutih eo, “Ma’utenayah orot kwa aso’obamaim kwanabuwih naatu kwana’uwih matah toniwa’an rah hinama’uh gewas hinama.”
66 Aramãgá mamaa wãdap'eda, ma mãu te uria t'aide mãu choma bɨpa t'ap'a bɨjida. Pi-ia sellaa ata bɨjida. Maap'eda soldaorã jɨ̃a paraa atabëijida mama.
66 Basit hitit hin rah ana etawan kabay tafanamaim kwah hiyai, naatu ma’utenayah orot nati’imaim rah hima’uh hima. Mautenayah rah awan hibat firis bairi teo|alt="soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="col" loc="Mat 27.66" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.66"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.