Mateus 26

Tachi ak'õre pedee (SJANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ma jõma jara aupak'ãri, Jesupa mãgaji chi k'õp'ãyoorãmaa:
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 —Parãpa k'awa p'anɨ k'ãima omeemaa Pascua fiesta pait'ee. Maapaita mɨ, chi Eperã Ak'õre Truadepema, jita atapidait'ee mãik'aapa kurusode baijira bɨpidait'ee piumerã.
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Jesupa mãga jaradadeepa p'aareerã poroorã judiorã poro waibɨarã ome chip'ejida p'aareerã poro waibɨara bɨ, Caifás palaciode.
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 Mama p'anɨde pedeeteejida Jesús mera jita atapidait'ee mãik'aapa peepit'aadait'ee.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Mamĩda mãgajida:
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Jesús Betania p'uurude bak'ãri, Simón, chi leprapa k'ayaa bada apatap'edaa tede baji.
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 Mãga nɨde wẽra Jesús k'ait'a cheji chok'o chak'ek'a mãu pi-ia alabastrodee ooda ome. Ma chok'o chak'e ipuru baji k'era ɨ̃pɨapa. Jesús mesade su-ak'ɨ bɨde mãgɨ́ wẽrapa ma k'era weet'aaji iru poro ɨ̃rɨ.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Chi k'õp'ãyoorãpa mãga unudak'ãri, k'ĩraudachida mãik'aapa pedee para beeji:
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 ¿Ɨ̃pɨa netot'aak'aji-ek'ã ajida, mãik'aapa ma p'arat'a chupɨria beerãmaa teek'aji-ek'ã? ajida.
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Jesupa ma pedee ũrik'ãri, mãgaji:
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Chupɨria beerã ichita paraait'ee parã t'ãide. Mamĩda mɨ parã ome ichita ba-e pait'ee.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Na wẽrapa mɨ ɨ̃rɨ k'era weeji, mak'ɨara taarã-e mɨ peedap'eda, ɨadait'ee perã.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Mɨa wãarata jararu. Na p'ek'au eujãde jarateepata chaa mɨa ooda eperãarã k'aripait'ee, ichiaba nepɨrɨpataadait'ee na wẽrapa ooda mɨ-it'ee. Mãgá iru ichita k'irãpadait'eeda aji.
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Maap'eda Jesús k'õp'ãyoorã docedepema aba, Judas Iscariote, wãji p'aareerã poroorãmaa.
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 Iidiji:
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Maadak'ãriipa Judapa jɨrɨ bapachi sãga Jesús ãchimaa jitapiit'ee.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Naapema ewaride fiesta pan levadura wẽe k'opatade Jesús k'õp'ãyoorãpa irumaa iidi chejida:
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Jesupa p'anauji:
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Chi k'õp'ãyoorãpa oojida Jesupa jaradak'a mãik'aapa mama ne-inaa jõma oojida Pascua chik'o k'odait'ee.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 P'ãriupodopa Jesús mesade nek'omaa baji chi k'õp'ãyoorã ome.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Nek'omaa p'anɨde Jesupa mãgaji:
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Mãga ũridak'ãri, chi k'õp'ãyoorã k'ĩra pia-ee para beeji mãik'aapa aba-abaa iidijida:
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Jesupa p'anauji:
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Mɨ, chi Eperã Ak'õre Truadepema, ichita piut'ee Tachi Ak'õre Ũraa p'ãdade jara bɨk'a. Mamĩda ¡aai, Tachi Ak'õrepa k'achiadee pëit'ee chi mɨ traicionaait'ee bɨ! Piara bak'ajida aji, mãgɨ́ t'o-e pada paara.
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Mãpai Judas, chi traicionaait'ee badapa, iidiji:
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Nek'omaa p'anɨde Jesupa pan ataji mãik'aapa ɨt'aa t'ɨ̃ji gracias jarait'ee Tachi Ak'õremaa. Ma pan k'õrat'aaji mãik'aapa chi k'õp'ãyoorãmaa teeji. Mãpai mãgaji:
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Nek'odap'edaa t'ẽepai ichiaba mãgá ooji ma vino ome. Ɨt'aa t'ɨ̃p'eda, gracias jaraji Tachi Ak'õremaa mãik'aapa chi k'õp'ãyoorãmaa teeji. Mãpai mãgaji:
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 Tachi Ak'õrepa nãgɨ́ ũraa chiwidi jara bɨ. Mɨ piuk'ãri, mɨchi waa bat'ait'ee k'aurepa irua wẽpapiit'ee eperãarã chok'araarãpa p'ek'au k'achia oopata mãik'aapa mɨchideerã papiit'ee.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Mamĩda mɨa jara bɨ: Parã ome vino waa to-e pait'eeda aji, ɨt'aripema vino torumaa mɨ Ak'õre truade.
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Tachi Ak'õre Ũraa p'ãdadepema k'ari k'aridap'eda, Olivo Eedee wãjida.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Mama Jesupa mãgaji:
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Mamĩda mɨ chok'ai p'irabaik'ãri, Galilea eujãdee wãit'ee parã naa.
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Mãpai Pedropa mãgaji:
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Jesupa p'anauji:
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Waapɨara Pedropa mãgaji:
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Maap'eda Jesús wãji chi k'õp'ãyoorã ome Getsemaní ne-uu eujã apatap'edaamaa. Mama panadak'ãri, mãgaji:
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Ichi ome ateeji Pedro mãik'aapa Zebedeo warrarã omé. Mãga nɨde Jesús k'ĩsia paraa nɨ̃beeji t'ãri p'uapa.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Mapa mãgaji ãchimaa:
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Mãpai Jesús waawipai wãp'eda, bedabaiji tau bɨɨrɨ eujãde t'õbairumaa mãik'aapa ɨt'aa iidiji:
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Maap'eda, ak'ɨ chek'ãri, chi k'õp'ãyoorã k'ãi jõnɨta unu cheji. Mãpai Pedromaa mãgaji:
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Chok'ai p'anátɨ mãik'aapa ɨt'aa t'ɨ̃́tɨ p'ek'au k'achiade baaipiamaapa. Tachi Ak'õrepa oopi k'inia bɨk'a t'ãripa oo k'inia p'anɨ. Mamĩda pãchi k'ap'ɨapa chooda-e p'anɨ.
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Waya wãji nãga ɨt'aa iidide:
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Waya chek'ãri, naa unu chedak'a unu cheji; k'ãi jõnɨ tap'ok'eepa.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Mãpai ichiak'au bɨji mãik'aapa wãda õpee ɨt'aa t'ɨ̃naji. Wãru chaa ichi aɨ pedeeta jarapachi.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Maap'eda waya chek'ãri chi k'õp'ãyoorã p'anadap'edaamaa, mãgaji:
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Eperã mɨ traicionaait'ee bɨ k'ait'a cheru. ¡P'irabáitɨ mãik'aapa wãdáma apemaarãmaa!
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Jesús at'ãri pedeemaa bɨde, ichi k'õp'ãyo Judas pacheji eperãarã chok'ara ome. Espada pak'uru ome anipajida. P'aareerã poroorãpa mãik'aapa judiorã poro waibɨarãpa ma eperãarã pëijida ãchi pari.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Panadai naaweda, Judapa mãɨrãmaa jaraji:
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Mapa pachedak'ãri Jesumãi, Judas pedee cheji:
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Jesupa p'anauji:
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Mãga nɨde Jesús ik'aawa badapa ichi espada ẽt'a atap'eda, p'aareerã poro waibɨa mimiapari k'ɨɨrɨ orp'et'aaji.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Mãpai Jesupa mãgaji:
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 ¿K'awa-e bɨk'ã aji, mɨ Ak'õremaa k'aripa iidiru pɨrã, irua angeleerã setenta y dos mil ɨ̃raweda pëik'aji?
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Mamĩda mãga ooru pɨrã, uchia-e pai Tachi Ak'õre Ũraa p'ã jẽra bɨde nãga p'asait'ee jara bɨk'a.
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Mãpai Jesupa iidiji ichi jita ata chedap'edaarãmaa:
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Na jõma p'asaruda aji, Tachi Ak'õre pedee jarapataarãpa jaradap'edaak'a iru Ũraa p'ãdade.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Jesús jita atadap'edaarãpa ateejida Caifás temaa. Caifás p'aareerã poro waibɨa paji. Mama Junta Supremadepemaarã see nɨ̃baji.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Pedro t'ɨmɨɨpapai t'ẽe wãk'ãtɨ wãji. Mãgá wãpa panaji Caifás temãi. Ma te t'ɨak'au badamãi edú t'ĩup'eda, Tachi Ak'õre te waibɨa jɨ̃apataarã ome su-ak'ɨ banaji ak'ɨit'ee sãga oodai Jesús ome.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 P'aareerã poroorãpa jõmaweda Junta Supremadepemaarã ome testigo jɨrɨ p'anapachida. Mãgá Jesús peepit'aadait'ee.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Eperãarã chok'ara seewa jarade chejida mĩda, maarepida unuda-e paji ɨmɨateedait'ee. Mamĩda seewa-idaa beerã omé pachejida.
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 Mãɨrãpa mãgajida:
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Mãga ũrik'ãri, p'aareerã poro waibɨa bainɨ̃ beeji mãik'aapa iidiji Jesumaa:
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Mamĩda Jesupa maarepida p'anau-e paji; k'ĩup'ee beeji. Mãpai p'aareerã poro waibɨapa mãgaji:
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Jesupa p'anauji:
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Mãpai Caifapa ichi p'aru jẽt'aaji t'ãri k'achiapa mãik'aapa mãgaji:
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 ¿K'ãata k'ĩsia p'anɨma? aji.
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Mãpai Jesús k'ĩramaa idujida mãik'aapa p'ua oo wãjida. Awaraarãpa k'ĩramaa sĩjida.
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 Mãga oo jõnɨde mãgajida:
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Mãɨmisa Pedro taawa su-ak'ɨ baji te ãuk'idaa. Mãga nɨde awẽra mama mimiapari cheji mãik'aapa mãgaji Pedromaa:
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Mamĩda Pedropa meraji jõmaarã taide:
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Maap'eda Pedro wãji puerta edú t'ĩupatamãi. Mama awaraa awẽra mimiaparipa iru unuk'ãri, arii p'anadap'edaarãmaa mãgaji:
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Waya Pedropa meraji:
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Taarã-e nɨde arii see nɨ̃badaarã Pedro k'ait'a chejida mãik'aapa mãgajida:
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Mãpai Pedropa juraaji Tachi Ak'õre k'ĩrapite:
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Mãpai Pedropa k'irãpaji Jesupa jarada: “Et'erre k'arii naaweda, pɨa jarada õpee jarait'ee mɨ k'awa-e bɨ.” Mãpai Pedro taawaa uchiap'eda, jẽe nɨ̃beeji audú k'ĩsia p'ua bada perã.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.