Marcos 9
Tachi ak'õre pedee (SJANT) vs AAI
1 Jesupa ichiaba mãgaji:
1 Jesu sabuw iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen kwa afa iti kwama’am boro morobo’e yawas kwanama’am maramaim God ana aiwob fairin boro nanan kwana’itin.”
2 K'ãima seismaa Jesús wãji ee ɨt'ɨa bɨ nok'ode. Ichi ome ateeji Pedro, Santiago mãik'aapa Juan. Mama ãra taide Jesús k'ĩra awaradachi.
2 Veya etei six sasawar ufunamaim Peter, James naatu John, Jesu buwih bairi akisihimo hiyen hin oyaw tafantoro’ot hitit. Nati’imaim matah yan hi’itin Jesu ana yumat botabir.
3 Ichi p'aru t'o-t'oo ɨ̃daadachi pi-ia t'õdak'a.
3 Naatu ana faifuw hina hikwes anababatun, men karam tafaramamaim orot babin ta na’atube tasouwen hitikwes.
4 Mãga nɨde chi k'õp'ãyoorãpa unujida chonaarãweda p'anapatap'edaarã Elías mãik'aapa Moisés pedeemaa p'anɨ Jesús ome.
4 Nati’imaim Elijah, Moses hairi hirerereb Jesu bairi hibat hio’o bai’ufununayah nah tounu hi’itih.
5 Mãpai Pedropa mãgaji Jesumaa:
5 Peter Jesu isan eo, “Regah aki bairi tanan i gewasin maiyow, aki boro sis tounu ana wowab, ta o isa, ta Moses isan, naatu ta Elijah isan.”
6 Pedropa k'ĩsia-ee mãga jaraji, p'era ak'ɨ nɨ̃bada perã apemaarã ome.
6 Nah tounu hai bir ra’at Peter tur erekasiy auman eo kwanekwan.
7 Mãga nɨde jɨ̃ararapa ãra aneu cheji. Madeepa Tachi Ak'õrepa pedeeji:
7 Naatu sakuk earuw na ana youninamaim tarsumih naatu sakuk wanawanan orot fanan hinowar eo, “Iti i ayu Natu au yabow, tain kwanarub nao kwananowar!”
8 Aramata ak'ɨdak'ãri, ãchi ik'aawa apida unuda-e paji; Jesús aupaita ãchi ome baji.
8 Naatu matah doda iwa’an hibat hibinuwanuw men yait ta hi’itin, baise Jesu akisinamo bairi hibatabat hi’itin.
9 Eedeepa cherutade Jesupa jaraji ãchia unudap'edaa nepɨrɨnaadamerã, ichi jai-idaap'eda waya chok'ai p'irabai naaweda.
9 Oyawane hire hinan auman abisa hi’itin isan Jesu tur fokarin maiyow eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen kwanama’am Orot Natun morobone namisiribo.”
10 Maperã nepɨrɨda-e paji ãchia unudap'edaa. Mamĩda ãchi pitapai pedee p'anapachida k'asaa jara k'inia bɨ “jai-idaap'eda waya chok'ai p'irabaiit'ee”.
10 Jesu abistan eo i fanan hibai, baise morobone misir maiye eo anayabin hikasiy taiyuwih hima hibabatiyih.
11 Maap'eda Jesumaa iidijida:
11 Imaibo Jesu hibatiy, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah hio Elijah i boro wan nan?”
12 Irua p'anauji:
12 Jesu iyafutih eo, “Kwanaso’ob Elijah i wan Roubininenayan orot aunan i’iyon na sawar etei yabuna, baise aisimamih Bukamaim hikikirum hio, ‘Orot Natun nanan i boro hinakwahir naatu bai’akir gagamin na’in nab.’
13 Mamĩda eperã Elías jĩak'aa chejipɨ. Mãgɨ́ t'ɨ̃jarapachida Juan Bautista. Ãchia oo k'iniata oojida iru ome Ak'õre Ũraa p'ãdade jara bɨk'a.
13 Baise a tur ao’owen, Elijah i marasika na naatu sabuw hai kokomaim yawas kakafin maiyow isan hisinaf mi’itube Bukamaim eo na’atube.”
14 Jesús, Pedro, Santiago mãik'aapa Juan pachedak'ãri apemaarã k'õp'ãyoorã p'anadap'edaamãi, unu chejida eperãarã chok'araarãpa wap'ɨra iru p'anɨ mãik'aapa Moisepa p'ãda jarateepataarã ũk'uru aupedee jõnɨ ma k'õp'ãyoorã ome.
14 Hire hinan ana bai’ufununayah afa bairi hibita’imon ana veya sabuw hiru’ay hi’a’ar bebera’uh hi’itih. Naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa auman hina hibusuruf bairi higam.
15 Jesús unudak'ãri, ak'ɨtrua para beeji mãik'aapa p'ira wãjida irumaa auteebaide.
15 Sabuw hiru’ay Jesu hi’i’itin ana veya hifofofor men kafaita naatu hinunuw hin hibai ana merar hiyi.
16 Mãpai Jesupa iidiji ãchimaa:
16 Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Abistan isan bairi kwagamigam?”
17 Eperãpa p'anauji:
17 Orot ta kou’ay wanawanan iya’afut eo, “Bai’obaiyenayan ayu au kek abai ana o isa, anayabin afiy kakafin iwanasum awan bofafaren tur men eo’omih.
18 Ma netuarapa wawat'ɨ bat'at'aapari eujãde. Maap'eda it'aidee k'õp'ep'ee che nɨ̃beepari, k'ida kierrkierree nɨ̃beepari, ichiaba k'ap'ɨa ɨbɨa nɨ̃beepari. Mɨa chupɨria iidiji pɨ k'õp'ãyoorãmaa ma netuara uchiapit'aadamerã. Mamĩda p'oyaada-e paji.
18 Naatu afiy kakafin kaun eyey ana veya ebai erouw me yan ere awan fusifusin ekubar naatu wan eyob takitak tebiwa’an naatu an uman etei’imak tewowofaf. Ayu a bai’ufununayah afiy kakafin nuninamih auwih, baise men karam hitasinaf.”
19 Mãpai Jesupa mãgaji arii p'anadap'edaarãmaa:
19 Jesu iuwih eo “Kwa iti boun ana sabuw ayu men kwabitutumu, mar boro bai’ab bairi tanama? Ayu boro men manin kwa bairit tanama tanabow? Kek kwabai kwana aitin.”
20 Mãpai aneejida Jesumaa. Mamĩda netuarapa Jesús unuk'ãri, warra wawat'aaji mãik'aapa bat'at'aaji eujãde. It'aideepa k'õp'ep'ee eujãde pɨrabai nɨ̃beeji.
20 Kek hibai hina Jesu biyan hitit, afiy kakafin nuw Jesu i’itin ana veya kek busuruf an uman duduwar rab naatu me yan re rab firur awan fusifusin kubar.
21 Jesupa iidiji ma warra ak'õremaa:
21 Jesu kek tamah ibatiy, “Iti kek sawow maninaka bai ma?” Tamah iya’afut eo, “Tasiyar ana mareika sawow bai,
22 At'apai netuarapa bat'at'aapari t'ɨpɨtau urua nɨ̃bɨde maa-e pɨrã toida peet'aait'ee. Mapa p'oyaa ooita bɨ pɨrã, tai chupɨria k'awáaji mãik'aapa k'aripapáde aji.
22 matan fufur asabuninamih ebai en wairaf wan eyey naatu harew yan ere’er, baise o baiyawasin isan isa nakakaram na’at basit kwiwanbabanu baibais kwiti.”
23 Jesupa p'anauji:
23 Jesu iya’afut eo, “Karam, o inabitumatum na’at sawar etei o isa boro hamehameh maiyow hinamatar.”
24 Mãpai chi warra ak'õrepa golpe pedeeji:
24 Kek tamah mar ta’imonamo iya’afut eo, “Ayu abitumatum baise kwibaisu au baitumatum tafan kuya’abar era’at.”
25 Jesupa unuk'ãri eperãarã seedaruta, mãgaji netuaramaa:
25 Jesu sabuw i’itih i hina yaten hiyey, imih Jesu afiy kakafin isan tur fokarin maiyow eaf iu, “O afiy tain gugurin awa gugin au’uwi kek biyanamaim kwihamiy kutit naatu men ina’intabir inarun maiye!”
26 Mãpai netuara biadachi mãik'aapa warra golpe wawat'aaji. Maap'eda uchiadachi warra k'ap'ɨadeepa. Ma warra piudak'a atabaibeeji. Mãpai arii see nɨ̃badaarãpa mãgajida:
26 Afiy kakafin iwow itarakouw kek busuruf an uman duduwar rab, naatu afiy kakafin rauwatait bihir kek re imamayay in, naatu sabuw hinot i morob hirouw.
27 Mamĩda Jesupa juade jita atap'eda, p'irabai ataji. Mãpai ma warra k'ap'ɨa pia beeji.
27 Baise Jesu na ofere kek uman bai ibais imisiruw misir.
28 Maap'eda Jesús wãji teedaa chi k'õp'ãyoorã ome. Ituaba bak'ãri, chi k'õp'ãyoorãpa iidijida Jesumaa:
28 Nati ufunamaim Jesu bar wanawanan run naatu ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hibatiy, “Aisim aki afiy kakafin men anun titamih?”
29 Jesupa p'anauji:
29 Jesu iyafutih eo, “Men abistanamaim boro sawar iti na’atube hinamataramih, baise yoyoban akisinamo.”
30 Mamãik'aapa wãdak'ãri, Galilea eujãde wãyaajida. Mamĩda eperãarãmaa k'awapi k'inia-e bada perã,
30 Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan hihamiy, i hibusuruf Galilee wanawanan hiremor hin. Jesu men kok sabuw etei hitaso’ob i menamaim hinan.
31 Jesupa ne-inaa oo-e paji mama, chi k'õp'ãyoorãmaa jarateemaa bada perã. Mãgapachi:
31 Anayabin i ana bai’ufnunenayah bi’obaibiyih. Naatu ana bai’obaiyenamaim iuwih eo, “Orot Natun boro hinabonawiy gawan umahimaim hinayai naatu hina’asabun namorob, veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Chi k'õp'ãyoorãpa k'awada-e paji sãap'eda irua mãga jaraji. Mamĩda waawee p'anajida iididait'ee.
32 Bai’ufnunenayah iti tur bi’obaiyih naniyan men hibai naatu baibatiyin isan hibir.
33 Pachejida Capernaum p'uurude. Teeda p'anɨde, Jesupa iidiji:
33 Imaibo hina Capernaum hitit, naatu hirun bar wanawanan hima’am Jesu ibatiyih, “Efamaim tanan kwa abisa isan kwagamigam?”
34 Mamĩda k'ĩra nejasiapa k'ĩup'ee para beeji, ode aupedee che wãdap'edaa perã, ãchidepema k'aita waibɨara bɨ.
34 Baise fanan men hiya’afutimih, anayabin efamaim hinan i taiyuwih higam yait i orot gagamintoro’ot.
35 Jesús su-ak'ɨ beeji mãik'aapa chi k'õp'ãyoorã doce t'ɨ̃ p'e atap'eda, maaji:
35 Jesu mare ana bai’ufnunenayah nah 12 eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait wan bai’iyonamih, i taiyuwin boro nan uftoro’ot nabat, sabuw etei’imak isah ni’akir nabow.”
36 Mãpai Jesupa warra chai jua jita atap'eda, ak'ɨ nɨ̃bɨji ãchi esajĩak'a. Jira atap'eda, wëre ataji jarateeit'ee mãik'aapa jaraji:
36 Naatu kek bai na nahimaim iu bat, uman kek tuwabunamaim rauwabon naatu eo,
37 —Eperãpa mɨde ijãa bɨ k'aurepa nãgɨ́ warra chaik'a auteebairu pɨrã, mɨ jida auk'a auteebaipari. Ma awara mɨ aupai auteebai-e; ichiaba Tachi Ak'õre auteebai bɨ, iruata mɨ pëida perã.
37 “O yait ayu wabu’umaim kek gidigidih inabuwih hai merar inayiy, ayu au merar kuyiy, naatu o yait ayu au merar kuyiy, men ayu akisu au merar kuyiy baise yait ayu iyunu anan auman ana merar kuyiy.”
38 Mãpai Juanpa maaji:
38 John eo, “Bai’obaiyenayan aki orot ta o wabimaim wagabur kakafih nununih ai’itin naatu a’otan, anayabin i men it ata kou’ay orot ta’amih.”
39 Jesupa p'anauji:
39 Jesu iya’afut eo, “Orot men kwana’otanimih! Orot yait ayu wabu’umaim ina’inan nati na’atube esisinaf boro men karam nati bowabow ufunamaim ayu isau tur kakafih na’omih,
40 Tachi ome nipak'aa pɨjida, tachi eere bɨda aji.
40 anayabin orot babin yait men it isat ibiwosai, nati it nowat.
41 Mɨa wãarata jararu. Eperãpa parãmaa pania vaso aba pida teeru pɨrã todamerã, parãpa mɨ, Cristode ijãapata perã, Tachi Ak'õrepa ma eperãmaa ne-inaa pi-ia teeit'eeda aji.
41 Anababatun a tur o’owen, orot babin yait ayu wabu’umaim o harew it kutomatom anayabin o i ayu nowau, i turobe ana baiyan boro nab.
42 —Mamĩda eperãpa mɨde ewaa ijãa p'anɨɨrãmaa acha bɨ warra chaik'a, ijãapiamaa bɨ pɨrã, piara bak'aji k'ũruma iru otaude jɨ̃ atadap'eda, p'usa jãde bat'at'aadait'ee.
42 Naatu ayu au bai’ufununayah hai baitumatum kikimin, orot yait nan hai not nabi’afiy, gewasin nati orot i boro sikan aumor hita’utan taiyan hititaiy tare.
43 — ausente —
43 O uma nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! Uma rounawat ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit uma rou’abaka itan efan kakafin wairaf wanatowan wan itayen,
44 — ausente —
44 motamot hita’ani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab ta’arahi.
45 — ausente —
45 Naatu a nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! A dubon ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit a rou’abaka inan efan kakafin,
46 — ausente —
46 motamot hina’aani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab na’arahi.
47 Ichiaba pɨchi taupa ne-inaa unuda k'aurepa pɨ k'achiade baairu pɨrã, ma k'achia oo amáaji pɨchi tau ẽt'ak'ajik'a. Piara bɨ Tachi Ak'õre ode nipait'ee tau abapai bɨk'a, tau omeeweda nipai k'ãyaara netuara ode tok'arradee.
47 Naatu mata nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, kukubai kwisaroun! Mata ta’imon God ana aiwobomaim inarur i gewasin, men basit mata rou’abaka hinisrouni efan kakafinamaim inare,
48 ‘Mama ichita miapiit'ee tachi chiara k'opari k'ipa piuk'aa mãik'aapa tachi k'ap'ɨa paapari t'ɨpɨtau k'ĩik'aa bɨde.’ (Is 66.24)
48 nati’imaim
49 —T'ã p'urupata chik'ode mik'iapiamaapa. Auk'a Tachi Ak'õrepa ichideerã pia ak'ɨ bapari atuapiamaapa netuara o k'achiade.
49 Sabuw etei’imak boro wairafamaim na’arahih narusouwih hinan riyabe hinamatar.
50 Ma awara chik'o warraara bɨ t'ã ome. Mamĩda t'ã k'ɨyaa-edaik'ãri, ma chik'o warraa-ee bɨ. ¿Sãga ma t'ã waya k'ɨyaapiima? Ichiaba tachi t'ãri pia p'anada-e pak'ãri, Tachi Ak'õre k'ĩrapite servi-e p'anɨ. Mapa óotɨ Ak'õre Ũraade jara bɨk'a. Mãgá k'ãiwee p'anadait'ee apemaarã ome.
50 Riy i gewasin baise naniyan nabi’en boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye, imih kwa i riy wanawanamaim nama, saise taituwa bairi boro tufuwamaim kwanama.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.