João 5
Tachi ak'õre pedee (SJANT) vs AAI
1 Ma t'ẽepai Jesús cheji Jerusalendee judiorã fiesta oode.
1 Veya bai’ab sawar ufunamaim, Jew hai hiyuw aa isan Jesu yen in Jerusalem.
2 Jerusalén p'uuru murallade t'ĩupata aba Ovejaarã T'ĩupata apachida. Mãgɨ́ k'ait'a baji eperãarã k'uipatamãi, hebreo pedeede t'ɨ̃jarapata Betzatá. Mãgɨ́ pozo wap'ɨra baji joisomaa tarimbak'a bɨpa. Mãgɨ́ wãk'a beeji te k'irupa.
2 Jerusalem wanawanan efan wabin For Hirahir sisibinamaim i harew kukuf, naatu ana seboseb etei umatroun hiwowaben Aramek fanahimaim tisusu’ub Betsaida,
3 Mama eujãde k'ayaa beerã chok'ara p'aneepachida: tau p'ãriu beerã, nɨk'anɨk'aa t'ɨa beerã mãik'aapa chiwa beerã. [Nɨpachida pania p'ërebai jira beerumaa.
3 nati sebosebomaim sabuw sawusawuwih moumurin maiyow hiya hi’inu’in, matah fim, ah umah kafikafirih, naatu ah umah ririmih hima hikakaif harew tabi’etaw isan.
4 Mãga oopachida edaare angelpa pania p'ërebai jira beepik'ãri, chi naa t'ĩuru aɨde jɨpa beepachi perã.]
4 Anayabin veya ta ta Regah ana tounamatar boro nara’iy harew kukuf nabenei niyabat rarouw nayen. Naatu sabuw sawow ana yumat ta ta hibow hina ti’inu’in, yait wan nara’iy nakifukif i boro nayawas.
5 Mama baji eperã treinta y ocho años k'ayaa bada.
5 Orot ta sawow bai ma kwamur etei 38 i nati wanawanahimaim.
6 Jesupa iru mama jẽra bɨ unuk'ãri mãik'aapa k'awaa atak'ãri taarã weda ichi mãgá che bapachi, irumaa iidiji:
6 Jesu nuw orot nati’imaim inu’in itin, naatu so’ob orot sawow nati bai virurumin maiyow, imih orot ibatiy, “O kukokok inayawas?”
7 Chi k'ayaa bɨpa p'anauji:
7 Orot iya’afut eo, “Regah, anamaramaim harew iyabat rarouw eyey, men yait ta boro nibaisu nabuwu anara’iy harew kukuf yan. Ayu misir ra’iyemih abiwa’an, sabuw afa i wan hira’iyeka.”
8 Mãpai Jesupa mãgaji:
8 Naatu Jesu orot isan eo, “Kumisir! A ir kunu naatu kuremor kwen.”
9 Aramata ma eperã jɨpa beeji. Bainɨ̃ beep'eda mãik'aapa ichi p'aru atap'eda, t'ɨa wãji. Mamĩda ɨ̃ipata ewate pada perã,
9 Mar ta’imon orot yawas; misir ana ir nu bat remor.
10 arii p'anadap'edaa judiorã poro waibɨarãpa chi jɨpa beedamaa mãgajida:
10 Naatu Jew sabuw orot yayawas isan hi’o, “Iti boun i Baiyarir ana veya, ata ofafar men ebibasit o a ir ina’abar.”
11 Mãpai mãgɨ́ eperãpa p'anauji:
11 Baise iya’afutih eo, “Orot yait ayu biyawasu iuwu, ‘Kumisir a ir kunu naatu kubat kuremor.’”
12 Ãchia iidijida:
12 Imih hibatiy, “Nati orot i yait uwi a ir inu i’abar ibat kureremor?”
13 Mamĩda ma k'ayaa badapa k'awa-e paji k'aipata ichi jɨpat'aada, Jesús tau atuat'aada perã t'ĩuk'ãri eperãarã chok'ara see nɨ̃bɨde.
13 Orot nati yayawas i men kafa’imo so’ob orot i yait, anayabin sabuw moumurin maiyow nati’imaim hibatabat Jesu sorabon in kasiy.
14 Ma t'ẽepai, Tachi Ak'õre te waibɨade Jesupa ma eperã unuk'ãri, irumaa mãgaji:
14 Nati ufunamaim Jesu Tafaror Bar wanawanan tita’ur naatu iu, “Kwi’itin, o iyawas. Bowabow kakafih inihamiyen o sawar kakafin anababatun boro biyamaim namatar.”
15 Maap'eda mãgɨ́ eperãpa judiorã poroorãmaa nepɨrɨnaji Jesupa ichi jɨpada.
15 Orot nati’imaim tit in, Jew sabuw hai tur eowen i Jesu iyawas.
16 Ɨ̃ipata ewate Jesupa mãgá jɨpapachi perã, judiorã poro waibɨarãpa iru jɨrɨpachida peedait'ee.
16 Imih hibusuruf Jesu isan turamaim hi’u hi’a’a’afiy, anayabin i Baiyarir ana veya sawar iti na’atube sinaf isan.
17 Mamĩda Jesupa p'anaupachi ichi ɨmɨatee p'anadap'edaarãmaa:
17 Jesu isah eo, “Ayu Tamai i mar etei ebowabow, imih ayu auman boro anabow.”
18 Mãga ũridak'ãri, ma judiorãpa audupɨara peet'aa k'inia p'anapachida, ɨ̃ipata ewate mimiapachi perã mãik'aapa Tachi Ak'õre ome auk'a bɨda ada perã. Mãga jaraji Tachi Ak'õre ichi Ak'õreda ak'ãri.
18 Ana’an iti isan Jew hisinaftobon ef hinuwet Jesu asabunin isan; men Baiyarir ana ofafar ea’eastu’ub akisin, baise God isan Tamah rouw eo’omaim, iwa’an taiyuwin bai yen in God hairi anafofonin matar.
19 Ãchia ɨmɨateeda ũrik'ãri, Jesupa mãgaji:
19 Jesu iyafutih eo. “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun akisin ana kok men karam nasinaf; baise Tamah abistan sinaf i i’itinimaim boro nasinaf, anayabin Tamah abistan isisinaf na’atube Natun isisinaf.
20 Mãga bɨ chi Ak'õrepa ichi Warra k'inia iru bapari perã. Mapa jõma ichia oo bɨ ak'ɨpipari chi Warramaa. Wãara na ewari ne-inaa pi-iara ak'ɨpiit'ee chi warramaa. Mãga unudak'ãri, parã p'era pɨk'a para beeit'ee.
20 Anayabin Tamah i Natun iyabuw sawar etei esisinaf na’atube Natun i’obaiy imaim esisinaf. Turobe, kwa a baifofofor isan, i boro sawar gagamihika ni’obaiy nasinaf men boun iti na’atube.
21 Chi Ak'õrepa piu beerã p'irabaipiparik'a ichita chok'ai p'anapataadamerã, chi Warrapa auk'a ichia k'inia bɨɨrã p'irabaipiparida aji, ichita chok'ai p'anapataadamerã.
21 Tamah murumurubih imisiruwih yawas ebitih na’atube, nati ef ta’imon Natun ekok yait yawas baitinamih boro nitin.
22 Chi Ak'õrepa jara-e chisãgɨ́ na p'ek'au eujãdepemaarã ichita chok'ai p'anapataadait'ee mãik'aapa chisãgɨ́ atuadait'ee. Ma-it'ee chi Warra pëiji.
22 I na’atube Tamah men yait ta ebibatiy, baise baibabatiyen ana fair tutufin etei Natun itin.
23 K'inia baji jõmaarãpa ichi Warra waaweedamerã iru waaweepatak'a. Eperã iru Warra waawee-ee bɨpa ichiaba waawee-e Tachi Ak'õre, chi Warra pëida.
23 Saise sabuw etei Tamah tirurusagiy na’atube, Natun boro hinarusagiy. Imih o yait Natun men kururusagiy, Tamah, i ana baiyonenayan auman men kururusagiy.
24 ’Mɨa wãarata jararu. Tachi Ak'õre Waibɨapa mɨ pëiji. Mɨ pedee ũri bɨpa mãik'aapa irude ijãa bɨpa ɨt'aa wãit'eeda aji. Mãgɨ́ eperã atua-e pait'ee. Irua ijãadak'ãriipa ichita bapariit'ee Tachi Ak'õre ome.
24 “Turobe a tur ao’owen, o yait ayu au tur inowar naatu menatan ayu iyafaru anan kubitumitum, o i yawas ma’ama wanatowan ibaika, naatu o boro men baibatebat inab, anayabin morobone irabon yawas wanawanan irun.
25 Mɨa wãarata jararu. Ewari pait'ee mãik'aapa ɨ̃raweda paru piu pɨk'a beerãpa ũridait'ee Tachi Ak'õre Warra pedee. Chi ma pedee ijãarutaarã ichita p'anapataadait'ee Tachi Ak'õre ome.
25 Turobe a tur ao’owen, veya i enan naatu i na titaka, nati ana veya murumurubih boro God Natun fanan hinanowar naatu iyab fanan hinanonowar boro yawas hinab hinama.
26 Tachi Ak'õrepa eperãarã ichita chok'ai p'anapiparik'a, ichi Warra bɨji auk'a oomerã.
26 Anayabin Tamah taiyuwin i yawas an, imih nati yawas ta’imon Natun itin yawas an matar.
27 Ma awara ichi Warra bɨji ichik'a jõmaarã k'ãyaara waibɨara bamerã. Mãgá irua jarai chisãgɨ́ eperãarã ichita chok'ai p'anapataadait'ee mãik'aapa chisãgɨ́ atuadait'ee. Tachi Ak'õrepa iru mãga bɨji iru Eperã Ak'õre Truadepema perã.
27 Naatu i baibabatiyen ana fair Natun itin, anayabin i, i Orot Natun.
28 P'era pɨk'a p'ananáatɨ mɨa jararu ũridak'ãri. Ewari cherude jõmaweda jãɨrade p'anɨɨrãpa mɨ pedee ũridait'ee.
28 “Tur iti ao isan men kwana’ororsa’ir; veya i nati namamataramaim enan, murumurubih etei boro fanan hinanowar,
29 Chok'ai p'irabaidait'ee mãik'aapa jãɨradeepa uchiadait'ee. Ne-inaa pia oopatap'edaarã ichita p'anapataadait'ee Tachi Ak'õre ome. Mamĩda chi ne-inaa k'achia oopatap'edaarã atuadait'ee.
29 hai rahane hinatit, naatu iyab gewasin hisisinaf boro hinamisir yawas hinab, iyab kakafih hinasisinaf boro hinakusairih.”
30 —Mɨa ne-inaa p'oyaa oo-eda aji, mɨchi k'ĩradoopa. Mɨa ũripari mɨ Ak'õrepa jara bɨ mãik'aapa irua jara bɨk'a oopari. Mapa mɨa eperãarãpa oopata ak'ɨpari jarait'ee pia wa k'achia. Mɨa mãga jarak'ãri, wãarata jarapari, mɨchia oo k'iniata oo k'iniak'aa perã. Jĩp'a oo k'inia bɨ mɨ pëidapa k'inia bɨk'a.
30 “Ayu men karam akisu au kok ana sinaf, baise abisa God iu’uwu’umaim sabuw abibabatiyih, imih ayu au baibatiyen i mutufor, anayabin men ayu au kokomaim asisinaf, baise orot yait ayu iyunu anan i anakok asisinaf.
31 Mɨchi k'ĩsiadoopapai na pedee jarada paara, mãgara eperãarãpa wãarata jara-e bɨda ak'ajida.
31 Ayu taiyuwu au sinaf isan ana’o’orereb na’at, au tur i men turobe’emih.
32 Mamĩda awaraapa jara bɨ mɨ ichi Warra. Mɨa k'awa bɨ irua ichita wãarata jarapari.
32 Baise orot ta ayu isou eo’orereb, i a tur ao’owen i ana orereb ayu isou i turobe.
33 Parãpa eperãarã pëidak'ãri Juan Bautistamaa iidide, irua p'anauda wãarata paji.
33 Kwaso’ob gewasomih kob abarayah John isan kwaiyafarih hinan John i turobe kwa a tur eowen.
34 Mɨa p'ua-e bɨda aji, eperãpa jarada. Mamĩda mãga jaraji parãpa k'irãpadamerã Juanpa jarada mãik'aapa mɨde ijãadamerã. Mãgá mɨa parã o k'achiadeepa k'aripa atai.
34 Iti i men kwa orot maiyow isou kwataorereb, baise iti ao saise mi’itube kwa yawas kwatab isan.
35 Juan urua pɨk'a bapachi lamparak'a na p'ek'au eujã p'ãriu pɨk'a bɨde. Maapai parã o-ĩa p'anapachida iru ome ma urua pɨk'a bɨde.
35 John i hinow na’atube to’ab marakaw kwa it, naatu mar kikimin kwa ana marakaw isan kwaiyasisir.
36 Mamĩda ne-inaa piara paraa Juanpa jarada k'ãyaara. Mɨa ne-inaa jõma oopari mɨ Ak'õrepa k'ĩsia iru bɨk'a. Mãga ook'ãri, ak'ɨpipari wãara irua mɨ pëiji.
36 Baise ayu au orererebayan orot i gagamin, men iti John eo’orereb na’atube. Ayu au orererebayan i abisa Tamai iyunu ana asisinaf i eo’orereb, naatu nati ebi’obaiyi ayu i Tamai iyafaru anasinaf isan, orot ta eo’orereb i John eo’orereb natabir, anayabin iti bowabow ayu Tamai bitu i anisawar, naatu iti bowabowamaim eo’orereb Ayu Tamai iyunu ana i ana bowabow anabow.
37 Irua pida ak'ɨpidoo mɨ pëiji, parãpa jara p'anɨ mĩda waide iru pedee ũridak'aa mãik'aapa iru k'ĩra unudak'aa.
37 Naatu Tamai iyunu anan i taiyuwin ayu isou eo’orereb. Kwa men kafa’imo fanan kwanowar naatu yumatan kwa’itin.
38 Ma awara parãpa ak'ɨpipata iru pedee jara pëida wãara ijãadak'aa, irua pëidade ijãada-e p'anadairã.
38 Kwa ana tur men dogor wanawanan run, anayabin menatan ayu iyunu anan i men kwabitumitum.
39 Parãpa Tachi Ak'õre Ũraa p'ãda pi-ia ak'ɨpata, ijãapata perã ma k'aurepa ɨt'aa wãdait'ee. Mãgɨ́ ũraade mɨdeta jara bɨ.
39 Kwa Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwabinotanot anayabin boro imaim yawas wanatowan kwanab. Nati tur i ayu isou eo,
40 Mamĩda parãpa mɨde ijãa k'iniada-e p'anɨ, mɨa parã ɨt'aa wãpimerã.
40 baise men kwakokok kwanan ayu biyau yawas kwanab.
41 ’Mɨa mãga jara-e paji k'inia bairã eperãarãpa mɨ ak'ɨdamerã eperã t'ãri piak'a.
41 “Ayu men orot babin bora’ara’ahu isan ao’omih.
42 Ma awara mɨa parã k'awa bɨda aji. Wãara Tachi Ak'õre k'inia iru p'anada-e.
42 baise kwa orot babin a yawas ayu aso’ob, kwa a yabow God isan dogoromaim i men ema’am.
43 Mɨ chejida aji, mɨ Ak'õre pari. Mamĩda parãpa mɨ auteebaida-e paji. Jõdee awaraa eperã ichi k'inia cheru pɨrã, mata parãpa auteebaipata.
43 Ayu Tamai wabinamaim anan kwa men kwabuwu au merar kwayi, baise orot babin ta i taiyuwin wabinamaim nanan boro kwanab ana merar kwanay.
44 ¿Sãga mɨde ijãadayama? aji. Jɨrɨpata eperãarãpa parã ak'ɨdamerã judiorã pia beerãk'a, jɨrɨdai k'ãyaara Tachi Ak'õrepa parã ak'ɨmerã ichideerãk'a. ¡Iru aupaita Ak'õre Waibɨa!
44 Kwa taiyuw baifa’i isan a kok gagamin, baise God ta’imonamo ana baifa’en i men kwakokok, imih ayu abisa ao boro kwanitutumu?
45 K'ĩsianáatɨ mɨa parã ɨmɨateeit'ee mɨ Ak'õre k'ĩrapite. Ma k'ãyaara Moisepa p'ãdapa parã ɨmɨateepari, ma ũraade ijãa p'anɨ mĩda.
45 Men kwananot ayu boro Tamai nanamaim ubar kwa bait kwanarouw en, baise Moses kwa a not tutufin imaim kwayai kwama’am boro ubar nabit kwana’itin.
46 Parãpa wãara Moisepa p'ãda ijãadap'edaa paara, ichiaba mɨde ijãak'ajida, irua mɨde p'ãda perã.
46 Moses kwatabitumitum na’at, ayu boro kwatitutumu, anayabin i ayu isou kirum.
47 Mamĩda wãara irua p'ãda ijãada-e p'anadairã, audupɨara mɨ pedee ijãada-e pai.
47 Baise Moses abistan kikirum kwa men kwanabitumatum na’at, boro mi’itube ayu ao kwanitumatum?”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.