Hebreus 11
Tachi ak'õre pedee (SJANT) vs AAI
1 ¿K'ãata jara k'inia bɨma Tachi Ak'õrede ijãapari? Ijãapata perã k'awa p'anɨ wãarata uchiait'ee Tachi Ak'õrepa jara bɨk'a, waide mãga unuda-e p'anɨ mĩda.
1 Baitumatum ana itinin i sawar ta anababatun taso’ob ema’ama boro nuhi nafot tanama’am nati sawar tanab. Naatu sawar ta men ta’i’itin, baise taso’ob nati sawar i ema’am boro tanab, nati i boun baitumatum tao’o.
2 Tachi chonaarãpa mãgá ijãa p'anapatap'edaa perã, Tachi Ak'õrepa ãra pia ak'ɨji.
2 Imih ata a’agir marasika hima’ama hai baitumatumamaim God itin, ana baibasit itih.
3 Ijãapata perã tachia k'awa p'anɨ Tachi Ak'õrepa na p'ek'au eujã mãik'aapa pajã ooji ichi pedeepapai. Mapa ɨ̃rá tachia jõmaweda unu p'anɨ irua ooda ne-inaa wẽ-e padadeepa.
3 Baitumatumamaim taso’ob tafaramamaim sawar etei i God awanamaim eo himatar, naatu iti sawar himamatar i men ta’i’itahimaim eo himataramih, baise buriburihimaim.
4 Abelpa ijãa bada perã, Tachi Ak'õremaa ne-inaa pipɨara teeji Caínpa teeda k'ãyaara. Mapa Tachi Ak'õrepa pia ak'ɨji Abelpa teeda mãik'aapa irumaa jaraji: “Pɨ pia bapari mɨ k'ĩrapite.” Abel piuji mĩda, at'ãri tachimaa k'awaapipari Tachi Ak'õrede ijãadaipia bɨ mãik'aapa oodaipia bɨ irua k'inia bɨk'a.
4 Baitumatumamaim Abel siwar gewasinamak bai na God bitin i men Cain ana siwar na’atube’emih. Ana baitumatumamaim God iyasisir ana ef mutufurin rouw eo, anayabin ana siwar gewasin. Abel i marasik morob, baise ana baitumatumamaim fanan i ema’ama.
5 Enocpa ijãa bada perã, Tachi Ak'õrepa ateeji na p'ek'au eujãdeepa, piu-ee. Maperã iru ik'aawa p'anapatap'edaarãpa waa unuda-e paji. Ma ateei naaweda Ak'õrepa jaraji: “Enocpa mɨ t'ãri o-ĩapiparida aji, mɨ k'ĩrapite pia bapari perã.”
5 Baitumatumamaim Enoch morobo’e, yawasin au mar yen, sabuw hinuwih men hitita’ur, anayabin God bora’ah. Baise au mar yena’e ana veya abisa sisinaf God itin eo, “O isa ayu abiyasisir.”
6 Mamĩda eperãpa Tachi Ak'õrede ijãa-e bɨ pɨrã, Tachi Ak'õre p'oyaa t'ãri o-ĩapi-e. Mapa eperã ɨt'aa t'ɨ̃maa bak'ãri, Tachi Ak'õremaa k'ait'aara wã k'inia bɨ pɨrã, ijãaipia bɨ Tachi Ak'õre ichita bapari. Ichiaba ijãaipia bɨ Tachi Ak'õrepa k'aripapari ichide pipɨara ijãarutaarã.
6 Orot babin yait aurin baitumatum en God nati orot babin isan men ebiyasisir, anayabin orot babin yait God nanamaim titamih i nitumatum God i ema’am, naatu orot babin yait turobe’emaim enunuwih ana baiyan boro nitih.
7 Noépa ijãaji Tachi Ak'õrepa jarak'ãri na p'ek'au eujã jõma paniapa ũut'aait'ee, mãga waide unuda-e paji mĩda. Tachi Ak'õre waawee bada perã, ooji barco choma ichi ëreerã ome bataudait'ee, mãgá piuda-e pait'ee. Ma barco mãgá ook'ãri, apemaarãmaa ak'ɨpiji ichia ijãa bɨ. Mãga unujida mĩda ijãada-e paji. Maperãpɨ k'iniijida. Mamĩda Noépa ijãa bada perã, Ak'õrepa jaraji: “Noé pia bapari mɨ k'ĩrapite.”
7 Baitumatumamaim sawar abisa boro hitamatar isan God Noah bimatanuw ana veya, bir kakafiyinamaim God fanan bai wa wowab aawan natunatun bairi hiyawasih. Ana baitumatumamaim tafaram ana kakafinane kusib tabaratait tit nabin bat, naatu God biyanane yawas mutufurin bain ana baibasit ma’ama ana baitumatumamaim bai.
8 Abrahampa ijãa bada perã, Tachi Ak'õrepa jarak'ãri wãmerã ichia teeit'ee pada eujãdee, Abraham uchiaji ichi eujãdeepa. Mamĩda k'awa-e paji sãmaa wãru.
8 Baitumatumamaim Abraham tafaram ta boro uf i nowanamih tamamatar isan God eo’omatan ana veya’amaim, God fanan bai ana tafaram itumar misir asir remor kwaneyan in.
9 Abrahampa ijãa bada perã, banaji ma eujã jaradade. Bapachi te ne-edee oodade awaraa eujãdepemaarãpa oopatap'edaak'a. Ichiaba mãgá p'anapachida Isaac mãik'aapa Jacob, ijãadap'edaa perã Tachi Ak'õrepa jarada; ma eujã teeit'ee ãchi ëreerãmaa.
9 Baitumatumamaim Abraham na omatanen me’emaim tit, touman orot na’atube menah tatabirih hai tafaramamaim sis ya ma remor. Isaac naatu Jacob hairi auman na’atube hisinaf, anayabin i auman me nati isan God eomatanih.
10 Abraham mãgá bapachi ijãa bada perã Tachi Ak'õrepa ichi ateeit'ee ichia p'uuru oodamaa; ma p'uuru jõ-e pait'ee.
10 Abraham sisimaim ma reremor anayabin i bitumatum bar merar gewasin anababatun God taiyuwin yakitifuw wowowab imaim boro narun wanatowan nitutut nama.
11 Abraham audú chonaa baji warra ooit'ee. Ichiaba Sara warra t'ok'aa paji. Mamĩda Tachi Ak'õrepa warra oopiji Abrahammaa, ijãa bada perã Tachi Ak'õrepa ooit'ee ichia jaradak'a.
11 Iban maiye kwana’itin, Abraham i iregah naatu Sarah i a’arin, baise baitumatumamaim Abraham, kek tamah matar, anayabin i so’ob God ana omatanen isah i mar etei ebobosunusunub.
12 Mãpai Abraham eperã piudak'a baji mĩda, warrarã chok'ara irudeepa uchiajida, lucero pajãde nɨ̃bɨk'a mãik'aapa p'usa ide ipu tau nãusaa nɨ̃bɨk'a.
12 Imih bebeyan tana’itin, Abraham biyan etei i morob, baise iti orot ta’imon biyanane ana ub ra’at tafaram awan karatan, daman naatu dones na’atube baiyabin en.
13 Ma eperãarã jõmaarãpa ijãa p'anapachida ãchi piurutamaa, at'ãri jõma Tachi Ak'õrepa jarada teeit'ee ãramaa unuda-e paji mĩda. Mamĩda ijãa p'anadap'edaa perã, k'awa p'anajida Tachi Ak'õrepa ooit'ee ichia jaradak'a. Mapa o-ĩa k'ĩsiadak'ãri ãchia ne-inaa iru p'anadait'ee Ak'õre juadeepa, apemaarãmaa jarajida ma eujã ãchi p'anadap'edaamãi wãara ãchide-e paji.
13 Iti sabuw erebaitumatum hima’am himorob, sawar God eo’omatanih men hibai, baise hinuwamo ef yok na’in hi’itin, naatu yasisiramaim nati sawar hai merar hiyi. Imih taiyuwih isah iti tafaramamaim i nah toumanih naatu ef rimurih na’atube hima.
14 Mãga jarajida ɨt'aripema eujãde k'ĩsia p'anadap'edaa perã.
14 Anayabin sabuw sawar iti na’atube isah teo i tafaram ta bain nowah matar, imaim wanatowan ma’amih tinunuwet.
15 Ãchi uchiadap'edaa eujãde k'ĩsia p'anadap'edaa paara, waya ãpɨtee wãk'ajida.
15 Naatu hai tafaram atamanin hibihamiy isan hitanotanot na’at, marasika boro ef hitanuwet hitamatabir maiye.
16 Mamĩda wã k'inia p'anajida p'anapataade ɨt'aripema eujãde, mãgɨ́ na p'ek'au eujã k'ãyaara pipɨara bairã. Mãga k'ĩsia p'anadap'edaa perã, Tachi Ak'õre k'ĩra nejasia-e ãchi Ak'õre Waibɨa pait'ee. Irua ãra-it'ee p'uuru oo iru bɨ ichi truade.
16 Baise nati efanin i tafaram ta gewasin anababatun hinunuwih, tafaram no maramaim. Isan imih God isan hai God hirouw hio i men biyah eo’ohow. Anayabin hai bar merar gewasin imaim wanatowan ma isan yabuna’ika.
17 Tachi Ak'õrepa k'awaa k'inia baji Abrahampa irude wãara ijãa bɨ wa mãga-e. Maperã jaraji Abrahammaa chi warra Isaac peemerã mãik'aapa paamerã ichi-it'ee.
17 God routobon Abraham bitin ana veya, baitumatumamaim natun ta’imonamo Isaac bai siboromih yai. God ana omatanen Abraham isan i iti na’atube eo,
18 Abrahampa ijãa bada perã, mãgá peeit'ee paji chi warra apai Sara ome iru bada, Tachi Ak'õrepa aɨ naaweda Abrahammaa jaraji mĩda:
18 “O natu Isaac wanawananamaim boro a ub nara’at.” Baise God Abraham rurutubun ana veya Abraham nowarasit.
19 Abrahampa ijãaji Tachi Ak'õrepa eperã piuda chok'ai p'irabaipii. Wãara mãga pɨk'a baji Isaac ome. Piuda p'irabaidak'a baji, chi ak'õrepa peei naaweda, Tachi Ak'õrepa peenaapáde ada perã.
19 Abraham so’ob Isaac namomorob God karam boro niyawas maiye, naatu ana itinin boro iti na’atube tatao, Abraham natun easabunibo uman botan.
20 Isaacpa ijãa bada perã, Tachi Ak'õrepa jarapidak'a jaraji Jacobmaa mãik'aapa Esaumaa. Ɨt'aa iidiji Tachi Ak'õrepa Jacob Esaú ome pia ak'ɨ bapariimerã.
20 Baitumatumamaim Isaac natunatun rou’ab, Jacob, Esau hairi baigegewasin itih, mar boro hai ma gewas isan.
21 Jacobpa Ak'õrede ijãa bada perã, ichi piut'ee pak'ãri, ɨt'aa iidiji Tachi Ak'õrepa José warrarã bendiciamerã. Chonaa bada perã, ichi bordonde t'ɨdɨk'aji mãga ook'ãri.
21 Jacob baitumatumamaim ma’am iregah morobomih ana veya na kakabom auman Joseph natunatun rou’ab igegewasinih. Naatu ana tu’umaim ibais kuso bat God ana merar yi.
22 Josepa Tachi Ak'õrepa jarada ijãada perã, ichi piut'ee pak'ãri, chi arii p'anadap'edaarãmaa jaraji Israel pidaarã Egipto eujãdeepa uchiadait'ee. Ichiaba jaraji mãga p'asak'ãri, ãrapa ichi bɨɨrɨ auk'a ateedamerã.
22 Baitumatumamaim Joseph morobomih ana veya na kakabom auman, Israel sabuw Egypt baihamiyin maiye tit isan hai tur eowen, naatu ana rarik auman bai tit isan hai tur eowen.
23 Moisés ak'õreerãpa ijãa p'anadap'edaa perã, Moisés t'ok'ãri mãik'aapa k'ĩra wãree unudak'ãri, atane õpee mera bɨjida. Rey pedee waaweeda-e paji, irua jaraji mĩda ɨmɨk'ĩra warra chak'eerã jõmaweda peepiit'ee.
23 Baitumatumamaim Moses tutufuw ana veya hinah tamah sumar tounu hibun hima, aiwob orot ana ofafar fokarin eo isan men hibirumih. Anayabin kek tufuw hi’i’itin i men kek afa na’atube’emih.
24 Moisepa ijãa bada perã, chonaa pak'ãri, Faraón k'au warrak'a pa k'inia-e paji.
24 Baitumatumamaim Moses ra’at yen orot mamatar ana veya’amaim, i men kok boro Pharaoh natun babitai natun hitarouw hitao.
25 Ma k'ãyaara apemaarã Israel pidaarã chupɨria chitoonɨ ome auk'a ba k'inia baji mimia chaaree oomaa, p'ek'au k'achia ode o-ĩa nipai k'ãyaara.
25 Imih iti yasisir kakafin mar kafai baiyasisir isan i kwahir, naatu God ana sabuw bairi bai’akir isan rubin.
26 K'ĩsiaji pipɨara bai chupɨria nɨ̃bait'ee Tachi Ak'õredeerã ome, nɨ p'anɨ misa Tachi Ak'õrepa pëiit'ee bɨ ãchi k'aripamerã, Egiptodepema ne-inaa pia iru bai k'ãyaara. Mãga k'ĩsiaji k'awa bada perã Tachi Ak'õrepa teeit'eeda ada pipɨara bɨ.
26 I ana not Keriso wabinamaim sabuw biya’ohow hinitin nabi’akir ana gewasin i ra’at kwanekwan men Egypt wanawan toto buyoy gewasin yomanin en na’atube’emih. Anayabin i ana not etei i ana baiyan boro nan isan yayabuna.
27 Moisepa ijãa bada perã wãji Egipto eujãdeepa, rey k'ĩrau bɨ waawee-ee. K'awa baji Tachi Ak'õre ichi ome bɨ, ichi taupa unu-e paji mĩda.
27 Baitumatumamaim Moses misir Egypt ihamiy tit, aiwob orot yan soso’ar isan men bir, baise itafofor tit. Anayabin God wa’iwa’irinamaim ma’am Moses itin.
28 Moisepa ijãa bada perã Tachi Ak'õrepa Israel pidaarã k'aripai, ãramaa Pascua fiesta oopiji. Mãgɨde oveja peepiji, maap'eda ãra te t'ĩupata i chaa waa jĩap'epiji hisopo jua chak'eerãpa. Mãga oojida ãchi warrarã naapemaarã peepiamaapa, Tachi Ak'õrepa jarada perã ichi ángel pëiit'ee Egipto pidaarã warrarã naapemaarã peede.
28 Baitumatumamaim Moses Tar Nowaten ana bowabow imatar bobaituw hai rara etawan hidadawiren. Saise Gurusenayan kek ai’in rouwamih nanan Israel hai kek ai’in men narouw hinamorob.
29 Israel pidaarãpa ijãa p'anadap'edaa perã, Mar Rojo p'oo bɨde wãyaajida eujã pania wẽe bɨk'a. Mamĩda Egipto pidaarã auk'a wãyaadait'ee pak'ãri, jõma toida k'iniijida.
29 Baitumatumamaim Israel sabuw riy gagamin wabin Red Sea mamah me yanabe hirabon rewan roun hiyen. Baise Egypt baiyowayah hi’ufnunih hirarabon riy matabir maiye re etei himorob.
30 Israel pidaarãpa ijãa p'anadap'edaa perã, ewari siete parumaa ewari chaa p'ɨrrabaijida Jericó p'uuru ik'aawa, Tachi Ak'õrepa jaradak'a oodamerã. Mãgá oodap'eda, Tachi Ak'õrepa muralla choma ma p'uuru t'ɨak'au bada baaipiji.
30 Baitumatumamaim Israel sabuw veya etei umat roun rou’ab tafaram Jericho bar merar gagamin fur ufun hibiwaibibib ufunamaim fur tafofor re sabuw etei himorob.
31 Prostituta Rahabpa Tachi Ak'õrede ijãa bada perã, ichi temãi o-ĩa t'ĩupiji Josuépa eperãarã omé pëida; ma p'uuru ak'ɨde chedap'edaarã. Maperã piu-e paji apemaarã ma p'uurude ijãadak'aa beerãk'a, Israel pidaarãpa ma p'uuru jõt'aa chedak'ãri.
31 Baitumatumamaim babin ef remorayan wabin Rahab sabuw baifanasairayah hi’a’asbunubunuwen i men hi’asabunimih, anayabin Israel orot rafot rouwayah hinan hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
32 ¿K'ãata waa jaraima? P'oyaa jõma jara-e jua araa-e perã jarait'ee Gedeónpa ooda, Baracpa, Sansonpa, Jeftepa, Davidpa mãik'aapa Samuelpa oodap'edaa, Tachi Ak'õre pedee jarapataarãpa oodap'edaa paara.
32 Tur i moumurih na’in tema’am baise veya men ema’am boro Gideon, Barak, Samson, Jephthah, David, Samuel naatu dinab oro’orot isah anao kwananowar.
33 Mãgɨɨrãpa ijãa p'anadap'edaa perã, Tachi Ak'õrepa ãchi k'aripaji nãga oodamerã. Ũk'uru jura chõo p'oyaajida; awaraarãpa pia ak'ɨjida ãchi jua ek'ari p'anadap'edaarã; awaraarãpa unujida Tachi Ak'õrepa ooit'eeda ada ãchi chonaarã k'aripait'ee; awaraarãpa león it'ai jɨ̃apijida, Tachi Ak'õrepa k'aripap'eda;
33 Baitumatumamaim tafaram afa hai aiwob hirouw hinunih, ma gewas ana efamaim sabuw hikaifih bairi hima. Naatu God abisa eomatanih itih, hisinaf lion awah hibit anihimih men hi’anih.
34 Awaraarã t'ɨpɨtaudeepa paa-ee uchiajida; awaraarã chok'ai uchiajida espadapa pee k'inia p'anadap'edaarã juadeepa; ũk'uru juatau t'ũmaa p'anadak'ãri, Tachi Ak'õrepa juataura papiji; awaraarã Tachi Ak'õrepa sõcharra papip'eda, chõojida ãchi k'ĩra unuamaa iru p'anapataarã ome; ũk'uruurãpa ãchi eujãdeepa jërek'oojida awaraa eujãdepema chõode chedap'edaarãpa.
34 Sabuw ata wairaf in bitakir wan hirouw hiyey men e’arahih, afa kaiy wanane hibihir, afa hiririm hi’inu’in hai fair hibai maiye, afa ahay waf wanawanan hirun nah hi’aiseyasey hibat rakit hi’abargiyigiyih.
35 Ichiaba wẽraarã ũk'uruurãpa Tachi Ak'õrede ijãa p'anadap'edaa perã, unujida ãchia k'inia iru p'anadap'edaa piudap'edaarã chok'ai p'irabairuta.
35 Baibin afa taih tuwah morobone God iyawasih itih, afa morob hirubin God hibitumitum isan rakit himisir hibow hirouw biyah hibeyat, biyababan bai’akir gagamin maiyow hibai. Anayabin i hiso’ob morobone misir maiye isan i boro gewasinamaim hinamisir maiye.
36 Ichiaba ijãadak'aa beerãpa ũk'uru ɨmɨk'ĩraarãmaa ik'achia jarajida mãik'aapa wɨjida. Ma awara cadenapa jɨ̃dap'eda, carcelde t'ɨ nɨ̃bɨjida.
36 Afa hi’iyabih hi’uwih kwanikwaniyih naatu hibow hirouw biyah hikwimih, afa hibow hifatumih hin dibur hiya.
37 Awaraarã mãupa bat'a peejida maa-e pɨrã serruchopa esajĩak'a t'oop'e peejida. Ũk'uru peejida espadapa. Ũk'uru chupɨria oveja e maa-e pɨrã cabra e jɨ̃ nipapachida; jarra oopachida mãik'aapa chĩarapa ãra k'achia ooruta choopachida.
37 Afa kabayamaim hirouw himorob, afa naiwah so’omaim hiboro’omen, afa kaiyomaim hiyow himorob, afa bai’akir gagamin maiyow hibai, sheep, goat, bunibunihimaim ar faifuw hisakir hiyon, yababan hibai aurih sawar i’en, aa murumurubih hi’a’akir naatu hirukoukuwih hima hiremor.
38 Na p'ek'au eujãde ichita p'anadaik'araa baji, ãchi ik'aawa p'anadap'edaarã k'ãyaara pipɨara p'anadap'edaa perã. Mãga p'anajida Tachi Ak'õrede ijãa p'anadap'edaa perã. Nipapachida eujã pania wẽe bɨde mãik'aapa mẽe, eera jẽra bɨmãi. Maapai p'anapachida yooro te uriade mãik'aapa mãu te uriade.
38 Iti tafaramamaim hai ma isan i men igewasin, sabuw toumanih na’atube arar yan, oyaw an, watu wanawanan, sou wanawanan imaim hi’in hima hiremor.
39 Ma jõmaarãpa Tachi Ak'õrede ijãa p'anadap'edaa perã, irua ãra k'aripaji mãik'aapa pia ak'ɨji. Mamĩda piudai naaweda, Tachi Ak'õrepa ãramaa teeit'eeda ada maarepida unuda-e paji.
39 Sabuw iti etei i hai baitumatumamaim wabih iti tema’am, baise sawar abisa God eo’omatanih men yait ta bai.
40 Irua k'inia baji ãrapa ne-inaa pipɨara iru p'anadamerã tachi ome auk'a. Iru ũraa chiwidi k'aurepa wẽpapiji ãrapa p'ek'au k'achia oopatap'edaa tachide ome auk'a, jõmaweda p'ek'au k'achia wẽe p'anadamerã ichi k'ĩrapite.
40 Anayabin God ana kok nati sabuw i boro hinama hinakaif saise it bairit auta’imon nati sawar gewasin nafaramit youn.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.