Atos 7

Tachi ak'õre pedee (SJANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Mãpai p'aareerã poro waibɨapa iidiji Estebanmaa:
1 Imaibo Firis Gagamin Stephen ibatiy, “Tur iti i anababatun o isa teo?”
2 Irua p'anauji:
2 Stephen iya’afut eo, “Taitu tuwai’inah naatu tamai’inah anao kwananowar! Ata agir Abraham ufibo na Haram imaim ma, baise wan Mesopotamia ma’am ana veya’amaim Marakaw ana God isan irerereb eo. Stephen Ebibinan|alt="Stephen preaching" src="cn01914B.tif" size="col" loc="Act 7.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.2"
3 Ak'õrepa jaraji:
3 ‘A tafaram naatu taituwa inihamiyih inan tafaram ayu ana bi’obaiyi imaim inama.’
4 Mãpai Abraham uchiaji Caldea eujãdeepa mãik'aapa banaji Harande. T'ẽepai chi ak'õre piuk'ãri, Tachi Ak'õrepa Abraham aneeji na eujãdee tachi ɨ̃rá p'anɨmãi.
4 Imih Kaldia tafaram ihamiy naatu na Haram imaim ma. Tamah momorob ufunamaim God nawiy na me tafaram iti bitin boun kwa iti kwama’am.
5 Mamĩda na eujã maarepida waide tee-e paji irumaa; bɨɨrɨ aba t'ɨait'ee pida. Jĩp'a jaraji teeit'ee irudeepa uchiadait'eerãmaa iru piuda t'ẽepai, Abraham waide warra wẽe baji mĩda.
5 God men abisa ta Abraham nowanamih itin naatu men kafa’imo me kikimin eafuw nowanamih itin. Baise God eomatan tafaram tutufin etei boro nowanamih nab naatu wawawan uf hinatutufuw boro hinab. Nati ana veya’amaim Abraham i aurin kek en ma’am God eomatan.
6 Ma awara Ak'õrepa jaraji:
6 Naatu God iti na’atube eo, ‘O wawaw i boro nah toumanih hai tafaramamaim hinama, nati’imaim boro nah toumanih hai fair babanamaim hinama bowabow fokarin maiyow hinabow, hinarouw hini’a’afiyih kwamur etei 400 na’atube nasawar.’
7 Mamĩda Ak'õrepa ichiaba jaraji:
7 Baise God iuwih eo, ‘Ayu nati tafaram hinabuwi babahimaim kwanama kwanabowabow boro baimakiy anitih. Nati ufunamaim boro tafaram kwanihamiy kwanatit efan iti’imaim ayu kwanakwafiru.
8 Mãgá pedee nɨ̃bɨde Abraham ome, Ak'õrepa jaraji Abrahampa tauchaa bɨmerã ichi warra k'ap'ɨade. Tachi Ak'õrepa k'inia baji mãga oodamerã ichi eperãarãpa ak'ɨpidait'ee ichide ijãa p'anɨ. Mapa Abraham warra Isaac t'ok'ãri, k'ãima ocho parumaa iru k'ap'ɨade tauchaa bɨji. Isaacpa mãga ooji ichi warra Jacob ome. Ichiaba Jacobpa mãga ooji chi warrarã doce ome. Mãɨrãdeepa Israel pidaarã ëreerã doce uchiajida.
8 Imaibo God ar afu’afuw ana obaibasit Abraham itin ina’inanen na’atube kaif. Imih Abraham natun Isaac tufuw fur ta’imon sasawar ufunamaim ana ar kanabin e’afuw. Nati ufunamaim Isaac natun Jacob ana ar kanabin e’afuw naatu Jacob natunatun 12 it uwatanah wabih gagamin auman hai ar kanabih e’afuw.
9 ’Mãgɨ́ Jacob warrarã pada, tachi chonaarãpa, ãchi ɨ̃pema José k'ĩra unuamaa iru p'anapachida. Maperã netot'aajida esclavok'a Egiptodee wãyaa wãdap'edaarãmaa. Mamĩda Tachi Ak'õre José ome baji.
9 Baise uwatanah wabih gagamin Joseph isan hibobowen akir wairafin na’atube hitih hitubun hibai hin Egypt imaim ma. Baise God i mar etei biyanamaim ma’am.
10 Maperã k'aripa ataji jõmaweda ne-inaa k'achiadeepa. Ma awara k'ĩsia k'awaapiji mãik'aapa k'inia iru bapiji rey Egiptodepema Faraonmaa. Mãgɨpa José Egiptodepemaarã poro waibɨa papiji ichi palaciode.
10 Naatu ana yababan ta ta wanawanamaim bibais. Veya ta Joseph Egypt hai aiwob nanamaim titit ana veya aiwob orot Joseph i’itin yan bai naatu ana kakaf isan ma, anayabin God ukwar rerekab Joseph itin. Imih aiwob orot Joseph bai ana gawanamih yai, naatu aiwob ana bar gagamin wanawanan auman kaifin isan ana fair itin.” Joseph Egypt sabuw ebobonawiyih|alt="Joseph as ruler" src="cn01917b.tif" size="col" loc="Act 7.10" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.10"
11 ’Ma t'ẽepai jarra oojida Egipto eujãde mãik'aapa Canaán eujãde. Maperã mak'ɨara nek'odait'ee wẽ-e paji.
11 “Nati ana veya’amaim baimar kakafin na, Egypt naatu Canaan tafaram wanawanan yababan gagamin na’in matar, naatu it uwatanah bayumih hi’akir.
12 Mamĩda Jacobpa k'awaak'ãri Egiptode ne-inaa k'oit'ee paraa, jãmaa pëiji ichi warrarã, ne-inaa netode. Mãgɨ́ paji tachi chonaarã naapɨara wãdap'edaa.
12 Egyptamaim bay ma’am ana tur Jacob nonowar ana veya uwatanah hai nanawan wantoro’ot imaim hin.
13 Aɨ t'ẽepai wãdak'ãri, Josepa ichi ɨ̃pemaarãmaa k'awaapiji. Madeepa Faraónpa José ëreerã k'awaji.
13 Hai nanawan bairou’abin ana veya Joseph taiyuwin botait irerereb tuwahinah hai tur eowen, naatu Pharaoh nati’imaim Joseph ana nibur isah so’ob.
14 T'ẽepai, Josepa jara pëiji chi ak'õre Jacob mãik'aapa chi ëreerã jõmaweda chedamerã Egiptodee. Ãchi setenta y cinco paji.
14 Nati ufunamaim Joseph tamah Jacob isan, naatu tamah ana nibur isah tur iyafar, nah etei 75 na’atube.
15 Mãgapɨ Jacob banaji Egiptode. Mama jai-idaaji. Ichiaba mama tachi chonaarã jai-idaajida.
15 Imaibo Jacob rena Egypt tit, nati’imaim i natunatun bairi himorob, it uwatanah.
16 Jacob bɨɨrɨ mãik'aapa chi warrarã bɨɨrɨ ateejida Siquem p'uurudee mãik'aapa mama ɨajida Abrahampa Hamor ëreerã juak'aawa netoda jãɨrade.
16 Naatu biyah i hibow himatabir maiye tafaram wabin Shekem rahamaim hiya, nati me i Abraham orot Hamor natunatun biyahine tubun.
17 ’Ewari k'ait'a pak'ãri Tachi Ak'õrepa uchiapiit'ee Abrahamdeepa uchiadap'edaarã Egiptodeepa ichia jaradak'a, ãchi chok'ara p'anajida, ĩwa p'anadap'edaa perã.
17 “God ana omatanen Abraham eo’omatan na baiturobe isan ana veya na kabom, naatu ata sabuw Egypt hima’am busuruf ra’at tafaram awan karatan.
18 Maapai Egiptodepema reypa José k'awa-e pada Faraón paji.
18 Imaibo aiwob orot ta Joseph men susu’ub i busuruf Egypt isan i’aiwob.
19 Mãgɨ́ reypa tachi chonaarã k'ũraji waa ĩwanaadamerã. Ãchi chupɨria ooji. Jaraji ãchi warrarã ewaa t'o k'edeerã ita-aria piupidamerã.
19 Ata a’agir ifufuwih, biyababan kakafin anababatun itih, eokikinih hai kek sosof hisrouwen hi’in himorob.
20 Maapai t'oji Moisés. Tachi Ak'õrepa mãgɨ́ warra chai pia ak'ɨji. Mapa chi ak'õreerãpa atane õpee warimaa iru p'anajida ãchi tede.
20 “Nati ana veya’amaim Moses tufuw, kek ana itinin gewasin maiyow. Baremaim hinah tamah hibunwa’ir ma sumar etei tounu na’atube sawar.
21 Mamĩda p'oyaa waa merada-e paji. Mapa ituaba atabëidak'ãri, Faraón k'aupa unu ataji mãik'aapa wari ataji ichi warrak'a.
21 Imaibo barene hibotait titit ana veya, Pharaoh natun babitai natunamih bai ituw ra’at yen orot matar.
22 Mãgapɨ Moisés wariji Egipto pidaarã t'ãide mãik'aapa k'awaa wãji ne-inaa k'ĩra t'ãdoo Egiptodepemaarãpa k'awa p'anadap'edaak'a. Mãpai jõmaarãpa iru k'awajida, irua pedeeda k'aurepa mãik'aapa ooda k'aurepa.
22 Egypt ana ukwar rerekab etei Moses hi’obaiy so’ob, naatu ana tur ana sinafumaim eo sisinaf etei i fairih.
23 ’‘Cuarenta años iru bak'ãri, k'ĩsiaji wãit'ee Israel pidaarã ak'ɨde, ichi auk'aarã pada perã.
23 “Moses ana kwamur etei 40 na’atube baib ana maramaim ana not bogaigiwas tit ana sabuw Israel inananawanih.
24 Mamĩda unuk'ãri Egiptodepemapa ichi auk'aa sĩmaa bɨ, Moisepa k'aripanaji mãik'aapa ma Egipto pida pee atapëiji.’ (Ex 2.11-12)
24 Tit inan Egypt orot ta Israel orot boborabirab itin, basit na ibais wasfafar naatu anasa bow Egypt orot rab morob.
25 Moisepa k'ĩsiaji ichi auk'aarãpa ijãadai Tachi Ak'õrepa ichi pëida ãchi k'aripamerã. Mamĩda ãchia mãga ooda-e paji.
25 Moses not eo, ‘God ana baibais ayu wanawana’umaim esisinaf au sabuw boro hina’itin hinaso’ob, baise men hi’itinimih.’
26 ‘Aɨ norema unuji Israel pidaarã omé chõomaa p'anɨ. Mãgá chõonaadamerã mãgaji: “¿Pãchi auk'aarã-ek'ã aji, jãgá chõo jõnadait'ee?”
26 Marto Israel orot rou’ab hairi hibiyow itih, basit na fafar naatu iuwih, ‘Kwa airi i ain uf, aisim taiyuw kwabiyow?’
27 Mãpai chi k'õp'ãyo sĩmaa badapa Moisés sĩat'aaji mãik'aapa mãgaji: “¿K'aipa pɨ tai porok'a bɨjima aji, taipa oopata ak'ɨmerã?
27 Baise orot ta biwa’an kakafene Moses rukouw eo, ‘O aki bainabatani naatu baibabatiyi isan yait rubini?’
28 ¿Mɨ peet'aa k'inia bɨk'ã aji, nuweda Egipto pida peet'aadak'a?” ’ (Ex 2.13-14)
28 ‘O kukokok ayu ina’asbunu fai Egypt orot ia’asabun na’atube?’
29 Mãga ũrik'ãri, Moisés mirudachi. Maap'eda t'ɨmɨ́ wãji Madián eujãdee. Mama banaji k'ĩra tewaraak'a. Ariipema wẽra atap'eda, warrarã omé paraaji.
29 Moses iti tur nonowar ana veya Egypt ihamiy bihir in tafaram wabin Midian imaim ma, nati’imaim touman orot na’atube ma’am natunatun orot rou’ab hitufuw.
30 ’Cuarenta años wãyaap'eda, ewari aba Moisés baji eujã pania wẽe bɨmãi Sinaí ee k'ait'a. Mama bɨde unuji pak'uru jep'eda t'ɨpɨtauk'a urua nɨ̃bɨ, angelpa aɨde ichi unupi bada perã.
30 Kwamur 40 sasawar ufunamaim oyaw Sinai sisibinamaim arar yan tounamatar Moses isan irerereb wairaf na’atube wa’ab wanawanan to’ab.
31 Mãgá urua unuk'ãri, Moisés k'ait'aara wãji pi-iara ak'ɨit'ee k'ãata mãga bɨ. Mãga nɨde ũriji Tachi Ak'õrepa mãgaru:
31 Moses iti wairaf to’ab i’itin ana veya ana kasiy ra’at, naatu itinbunai isan na biyubin auman Regah fanan nowar;
32 ‘Mɨ pɨ chonaarã Ak'õre Waibɨa; Abraham, Isaac, Jacob ijãadap'edaa Ak'õre Waibɨa.’ (Ex 3.6)
32 ‘Ayu i o uwatanah hai God, Abraham ana God, Isaac, naatu Jacob.’ Moses yan wanawanan birubir fafar an uman hioror naatu men karam boro tanuw ta’itin.
33 Mãpai Tachi Ak'õrepa mãgaji:
33 Imaibo Regah eo, ‘A ana sumasum kubosair anayabin iti kamar i kakafiyin yan kubatabat.
34 Mɨa k'awa bɨ mɨ eperãarã chupɨria chitoonɨ Egiptode. Ũri bɨ ãchi bia chitoonɨ. Mapa cheji k'aripait'ee. Pɨa auk'a k'aripanáji. Mɨa pɨ Egiptodee pëiit'eeda aji.’ (Ex 3.5-10)
34 Ayu au sabuw Egypt imaim bai’akir kakafin maiyow hibaib aitih, naatu hitef hirererey anowar, imih rufamih botaitih isan are ana. O kuna aiyafari kumatabir maiye au Egypt.’
35 ’Aɨ naaweda ãchia Moisés pedee ũri k'iniada-e paji nãga p'anauda perã:
35 “Moses i orot ta’imon Israel sabuw hikwahir hiu, ‘O yait rubini aki bainabatani naatu baibatiyi isan?’ Nati orot ta’imon sabuw bainabatanih naatu rufamih botaitih isan God taiyuwin ana tounamatar iyafar na wa’ab toto’abamaim irerereb Moses fair itin.
36 Mãgá Moisepa tachi chonaarã uchia p'e ataji Egiptodeepa. Ichia ne-inaa ooji eperãarãpa p'oyaa oodak'aa ãchi juadoopa mãgɨ́ eujãde, Mar Rojode mãik'aapa cuarenta años wãyaaruta misa eujã pania wẽe bɨde.
36 Sabuw nawiyih Egypt hihamiy hitit, naatu ina’inan men hi’i’itah efa’efanin Egyptamaim, Red Sea imaim, naatu kwamur 40 arar yanamaim iwa’an hi’itah.
37 Mãgɨ́ Moisepa jaraji Israel pidaarãmaa:
37 “Iti orot Moses i boun Israel sabuw hai tur eowen, ‘God boro dinab orot kwa wanawananamaim a orot ta niyafar nan, ayu biyafaru na’atube.’
38 P'anadak'ãri eujã pania wẽe bɨde, Israel pidaarã pari Moiseta pedeeji ángel ome Sinaí eede. Ichiata Ak'õrepa jarada naapɨara p'ãji, tachi chonaarãpa mãik'aapa tachia mãgɨ́ ũraa ijãadap'eda, ichita p'anapataadamerã.
38 Iti orot Moses Israel sabuw bairi kou’ay hibai arar yanamaim hibat naatu ata a’agir bairi Sinai oyawemaim tounamatar tur yawasin bai re itin naatu ya’abun it isat rena.
39 ’Mamĩda tachi chonaarãpa iru pedee ijãa k'iniada-e paji. Ma k'ãyaara waya Egiptodee wã k'iniadachida.
39 Baise it ata a’agir fanan men hibosiyasiyar, naatu fanan hikwahir hikokok i mi’itube hitamatabir maiye hitan Egypt hitatit.
40 Mapa Moisés wẽ-e pak'ãri, ichi ɨ̃pema Aaronmaa mãgajida:
40 Imih Aaron hiu, ‘Aki akokok god ta kusinaf au nai i’iyon ebonawiyi. Moses Egyptane nawiyi atitit men aso’ob abisa isan matar.’
41 Mãpai oojida p'ak'a chak'ek'a aɨ k'ĩrapite ɨt'aa t'ɨ̃dait'ee. Ne-animalaarã peejida aɨ k'ĩrapite paadait'ee mãik'aapa fiesta oojida o-ĩapa, ma p'ak'a chak'ek'a ooda-it'ee.
41 Nati ana veya’amaim aibat ta cow natun ana yumatabe hibu’ur. Naatu sibor hibow hina sawar i umahimaim hisinaf mamatar ana sibor hiyai naatu ana hiyuw hibow hiyasisir.
42 Maperãpɨ Tachi Ak'õre ãchi ik'aawaapa ãyaa wãji. Mapa pajãde nɨ̃bɨ ne-inaamaa ɨt'aa t'ɨ̃pachida, Tachi Ak'õremaa ɨt'aa t'ɨ̃dai k'ãyaara. Oojida Ak'õre pedee jarapataarãpa p'ãdap'edaade jara bɨk'a:
42 Baise God mafutih, naatu mar ana sawar kwafirih isan ibasit. Dinab orot hai Bukamaim hikikirum na iturobe,
43 Ma k'ãyaara parãpa ɨt'aa t'ɨ̃pachida Canaandepemaarã ak'õre waibɨa Molocmaa mãik'aapa Egiptodepemaarã ak'õre waibɨa Refanmaa. Mɨa mãga k'awa bɨ ne-inaa pãchi juapa oodap'edaa atee p'anadap'edaa perã pãchi wãrutamaa. Mapa mɨa parã ãyaa jërek'ooit'eeda aji, Babilónia p'uuru k'ãyaara t'ɨmɨara.’ (Am 5.25-27)
43 Kwa i god Moloch ana sis kwa’abar kwareremor,
44 ’Tachi chonaarã eujã pania wẽe bɨde p'anadak'ãri, ateepachida Tachi Ak'õre te ne-edee ooda, k'irãpadait'ee Tachi Ak'õre arii bɨ ãchi ome. Mãgɨ́ te oojida Tachi Ak'õrepa Moisemaa ak'ɨpidak'a. Oojida aɨde ɨt'aa t'ɨ̃pataadait'ee Tachi Ak'õremaa.
44 “Ata a’agir God ana sis arar yanamaim hiyai hima’am i God ana itinin nati’imaim bairi hima’am. Nati sis i God mi’itube Moses iu bi’obaiy na’atube naatu God yayakitifuw na’atube hiwowab.
45 Ma t'ẽepai tachi chonaarã mãgɨ́ tede ɨt'aa t'ɨ̃pachida ãchi chonaarãpa oodap'edaak'a. Mapa Tachi Ak'õrepa awaraa p'uuru ome jura chõo p'oyaapik'ãri, Josué ome chedap'edaarãpa ãchi ome aneejida mãgɨ́ te ne-edee ooda. Mãgá iru p'anapachida David rey parumaa.
45 Nati ufunamaim, ata a’agir sis tamahinah biyahine nan hibai hi’abar Joshua babanamaim bonawiyih bairi hirun sabuw afa hai tafaram God nunih hititit i hai tafaram hibai. Naatu nati sis i ma’am David ana veya’amaim tit.
46 Tachi Ak'õrepa Rey David k'inia iru bapachi. Mapa Davidpa iidiji Tachi Ak'õremaa te waibɨa oo teeit'ee, te pia oo k'inia bada perã Jacobpa ijãadap'edaa Ak'õre-it'ee.
46 David ana baibais gagamin na’in God biyanane bai, imih ifefeyan bar tawowab. Jacob ana God isan
47 Mamĩda David warra Salomonpa Tachi Ak'õre te waibɨa ooji.
47 baise iti bar i Solomon wowab.
48 Salomonpa mãgɨ́ te ooji mĩda, k'awa p'anɨ Tachi Ak'õre Waibɨa bak'aa te eperãarã juapa oodade. Mãga k'awa p'anɨ Ak'õre pedee jaraparipa jarada perã:
48 “Baise Auyomtoro’ot ana God i men orot bar tewowowabimaim ema’ama’amih, dinab orot eo kikirum na’atube.
49 ‘Mɨ, Jõmaarã Rey, ɨt'arita baparida aji, mãik'aapa eujã mɨ jua ek'ari bɨ. ¿Te k'ãaredeeta mɨmaa oo teedait'eema? ¿Sãmata mɨ ɨ̃inait'eema?
49 ‘Mar i ayu au urama’ama,
50 ¿Mɨchi juadoopa jõmaweda ooji-ek'ã? aji.’ (Is 66.1-2)
50 Sawar iti kwanotanot men ayu asinaf himatar?’
51 Mãpai Estebanpa mãgaji:
51 “Kwa i dogor fokarih naatu dogor wanawanan gugumin naatu tain gugurih God ana tur men kwanonowar! Kwa i a’a’agir ah kwabat, mar etei Anun Kakafiyin kwarurukouw!
52 Parã chonaarãpa ichita Tachi Ak'õre pedee jarapataarã jɨrɨjida peedait'ee. Peejida chi p'ek'au k'achia wẽe bɨ cheit'ee bɨda apatap'edaarã. Maap'eda chi p'ek'au k'achia wẽe bɨ chek'ãri Tachi Ak'õrepa oopi bɨk'a ooit'ee, iru ichiaba jita atapidap'eda, peepijida parãpa.
52 Kwa a’agir dinab orot marasika hima’am etei hirouw hi’a’akirih, nati dinab oro’orot i marasika iti orot gewasin nan isan hikurereb. Baise kwa uwatanah hirouw himorob, naatu boun kwa iti orot gewasin nan baban kwao kwarab morob.
53 Parã́pata Ak'õre Ũraa iru p'anapata angeleerã k'aurepa. Mamĩda at'ãri ooda-e p'anɨda aji, mãgɨ́ ũraa jara bɨk'a.
53 Kwa i God ana ofafar tounamatar hiyafar re’er kwabai, baise men kwabobosiyasiyar!”
54 Mãga ũridak'ãri, t'ãri k'achiapa Esteban peet'aa k'inia p'aneejida.
54 Kaniser hima Stephen eo hinonowar yah so’ar gagamat bufutih hikarmusiyan himisir
55 Mamĩda Ak'õre Jaure ichi ome bada perã, ɨt'aa ak'ɨji mãik'aapa unuji Ak'õre k'ĩra wãree mãik'aapa Ak'õre juaraare Jesús bainɨ̃ bɨ.
55 Baise Stephen God Anun Kakafiyin biyan etei karatan batabat au mar nuwra’at God ana marakaw itin naatu Jesu sisibin asukwafune batabat itin.
56 Mãpai mãgaji:
56 Basit eo, “Kwanuw ra’at! Ayu mar ana etawan botawiy Orot Natun God ana asukwafune bat ai’itin!”
57 Mamĩda ãchi k'ɨɨrɨ t'ap'ak'oodachida mãik'aapa golpe biadap'eda, jõmaweda iru ɨ̃rɨ wãjida.
57 Fanah aumetawat hiwow tainih higibud, imaibo etei au ta’imon hinunuw hibai
58 Jerusalén p'uurudeepa uchia atadap'eda, mãupa bat'amaa p'aneejida iru peet'aadait'ee. Auk'a k'aripajida Esteban ɨmɨateedap'edaarãpa. Ãchi ɨ̃rɨpema p'aru jɨ̃patap'edaa ata bɨjida eperã Saulo apatap'edaa bɨɨrɨ ik'aawa irua ak'ɨmerã, ãchia mãu bat'aruta misa.
58 hitain hitit bar merar gagamin ufunane hitaiy re kabayamaim hirab, orot iyab baifuwenamaim sif hirurubon, hai faifuw nati orot boubun wabin Saul anamaim hiya.
59 Mãupa bat'amaa p'anɨde Esteban ɨt'aa t'ɨ̃ji:
59 Kabayamaim hibat hirabirab auman Stephen Regah isan ifefeyan eo “Regah Jesu ayubu kubai!”
60 T'ẽepai bedabaiji mãik'aapa golpe ɨt'aa t'ɨ̃ji:
60 Sun yowen fanan aumetawat erererey auman i wow eo, “Regah abisa ayu isou tisisinaf hai

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.