Atos 21

Tachi ak'õre pedee (SJANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Mãgá despediidap'eda, barcode tai bataujida mãik'aapa wãjida Cos isladee. Aɨ norema wãjida Rodas isladee. Mamãik'aapa panajida Pátara p'uurude.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Mama barco Fenicia eujãdee wã nipadade bataujida mãik'aapa wãjida.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Ma wãdade Chipre isla unujida tai juabi eere. Mata wãjida Siria eujãde Tiro p'uurude panarutamaa, mama net'aa barcode atee wãdap'edaa atabëidait'ee pada perã.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Mama ijãapataarã jɨrɨdak'ãri, unu atajida mãik'aapa ewari siete p'aneejida ãra ome. Mama bɨde Tachi Ak'õre Jaurepa ma ijãapataarãmaa k'awapiji Pablo Jerusalende p'asait'ee. Mapa irumaa jarajida wãnaamerã.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Mãga jarajida mĩda, tomiamaa tai mamãik'aapa uchiajida. Mãpai ijãapataarã ãchi wẽra mãik'aapa chi warrarã ome p'uurudeepa taawaa tai k'õp'ãya tee chejida p'usa ide. Ma ipude bedabaijida mãik'aapa jõmaweda Tachi Ak'õremaa ɨt'aa t'ɨ̃jida.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Maap'eda, despediidap'eda, tai wãjida barcode. Jõdee, ma ijãapataarã ãchi te chaa erreujida.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Tiro p'uurudeepa tai wãjida. Mata panajida Tolemaida p'uurude. Mama ijãapataarã ome ewari aba p'aneejida.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Aɨ norema uchiadak'ãri, panajida Cesarea p'uurude. Mama panadak'ãri, wãjida Tachi Ak'õre Ũraa jarateepari Felipe temaa. Mãgɨ́ Felipe Cristopa jɨrɨt'eradaarã k'aripapataarã sietedepema paji. Mama p'aneejida.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Felipepa k'au k'ĩmari iru baji, at'ãri ɨmɨk'ĩra wẽe. Mãɨrãpa jarapachida Tachi Ak'õre Jaurepa jarapidak'a.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Mama taarã p'anɨde Judea eujãdeepa cheji Tachi Ak'õre pedee jarapari, t'ɨ̃jarapatap'edaa Agabo.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Taimaa pachek'ãri, Pablo k'ɨrrɨde jɨ̃pari ẽra ataji. Mãpai Agabopa ichi jua bɨɨrɨ ome p'ãrajɨ̃ ak'ɨ beeji mãik'aapa mãgaji:
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Taipa mãik'aapa Cesareadepema ijãapataarãpa mãga ũridak'ãri, Pablomaa enenee jõneejida Jerusalendee wãnaamerã.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Mamĩda irua mãgaji:
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Tai pedee ũri-e pada perã, ichiak'au bɨjida. Jĩp'a Tachi Ak'õre juade bɨjida, Tachi Ak'õrepa ichiak'au oomerã ichia oo k'iniata.
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Maap'eda, net'aa p'e atadap'eda, wãjida Jerusalendee.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Cesareadepema ijãapataarã ũk'uru wãjida tai ome, ateedait'ee Chipre isladepema Mnasón apatap'edaa temaa, Jerusalende bɨ. Mãgɨ́ eperã taarã weda Cristode ijãa bapachi.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Jerusalende panadak'ãri, ijãapataarãpa o-ĩa tai auteebaijida.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Aɨ norema Pablo tai ome Santiagomaa wãji. Mama ichiaba ijãapataarã ak'ɨpataarã p'anajida.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Pablopa saludaap'eda, nepɨrɨji jõma Tachi Ak'õrepa ooda ichi k'ap'ɨa pari judio-eerã t'ãide.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Mãga ũridak'ãri, o-ĩa para beeji mãik'aapa ɨt'aa t'ɨ̃jida Tachi Ak'õremaa jaradait'ee iruta jõmaarã k'ãyaara waibɨara bɨ. Mãpai Pablomaa mãgajida:
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Mãgɨɨrãpa ũri p'anɨ pɨa judiorã awaraa eujãde p'anɨɨrãmaa jaratee ni Moisepa p'ãdade jara bɨk'a oonaadamerã, mãik'aapa warra k'ap'ɨade tauchaa bɨnaadamerã, ma awara ne-inaa chonaarãweda oopatap'edaa oonaadamerã.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 Maperã, ¿taipa sãga oodaima? Ãrapa pɨ nama che bɨ k'awaa atadait'ee.
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Mapa nãga oopáde aji: nama ijãapataarã k'ĩmariirãpa Tachi Ak'õremaa jaradap'edaak'a ewaa oodait'ee, waya iru tede t'ĩu pia p'aneedamerã.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Pɨchi ome p'e ateepáde aji, mãik'aapa p'aapáde aji, ãchimaa p'aapipataarãpa iidi p'anɨ. Oodapáde aji, Tachi Ak'õre Ũraade jara bɨk'a; puda t'ɨɨpidamerã mãik'aapa Tachi Ak'õre tede t'ĩu pia p'aneedamerã. Mãgá ooru pɨrã, jõmaarãpa k'awaadai pɨ ãpɨte seewa nepɨrɨ p'anɨ. Ma awara pɨa mãgá ãramaa ak'ɨpii Moisepa p'ãdade jara bɨk'a ichiaba oopari.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Jõdee mãga oopi k'iniada-e judio-eerãmaa, ichiaba Cristode ijãadak'ãri. Jĩp'a taipa ãramaa p'ã pëi p'anɨ: k'onaadamerã nechiara ata bɨdap'edaa ne-inaa eperãpa ooda k'ĩrapite, aɨ k'ĩrapite ɨt'aa t'ɨ̃pata; k'onaadamerã ne-inaa waa maa-e pɨrã ne-animal ɨ̃yapa jɨ̃a piuda chiara mãik'aapa pariatua p'ek'au oonaadamerã.
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Aɨ norema Pablopa ma eperãarã k'ĩmari ateeji Tachi Ak'õre temaa. Oojida Moisepa p'ãdade jara bɨk'a t'ĩu pia p'anadamerã Tachi Ak'õre te waibɨade. Maap'eda Pablo t'ĩuji Tachi Ak'õre tede jarait'ee sãapaita Tachi Ak'õremaa ãchia jaradap'edaa jõdait'ee mãik'aapa sãapaita ãchia ne-animalaarã ateedait'ee p'aareerãmaa peedap'eda, paadamerã Tachi Ak'õre-it'ee.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Ewari siete jõit'ee nɨ̃bɨde ma eperã k'ĩmari jõdait'ee paji ãchia oodait'ee bada t'ĩu pia p'aneedamerã Tachi Ak'õre te waibɨade. Mama p'anɨde Ásia eujãdepema judiorãpa Pablo unu atajida Tachi Ak'õre te waibɨade. Mapa ãchia arii p'anadap'edaarã k'ĩraupik'oojida. Pablo jita atadap'eda, biajida:
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 —Israel pidaarã, tai k'aripátɨ. Nãgɨ́ eperãpa p'uuru bee chaa ne-inaa k'achia jaratee ni tachi judiorã ãpɨte. Jaratee bɨ Moisepa p'ãdade jara bɨk'a oonaadamerã mãik'aapa pedee k'achia jara bɨ na te ãpɨte. Ma awara judio-eerã t'ĩupiji nama, mãgeerã Tachi Ak'õrepa t'ĩupiik'araa bɨda a bɨ mĩda. Mãgá Tachi Ak'õre te waibɨa k'achia oomaa bɨ.
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Mãga biapachida aɨ naaweda Pablo unudap'edaa perã p'uuru jãde ni Trófimo ome. Mãgɨ́ Éfeso p'uurudepema paji. Ma omé unudap'edaa perã mãgá, judiorãpa k'ĩsiajida Pablopa ma eperã auk'a t'ĩupiji Tachi Ak'õre tede.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Ma k'aurepata p'uuru pidaarã jõmaweda k'ĩrau para beeji. Mãpai eperãarã p'ĩsua cheepuru nɨ̃beeji. Pablo jita atajida mãik'aapa jidi babataa atadachida Tachi Ak'õre temãiipa. Aramata Tachi Ak'õre te jɨ̃apataarãpa chi t'ĩupata jõmaweda jɨ̃ajida.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Mãga nɨde taawa Pablo peet'aadait'ee pak'ãri, Romadepema soldaorã poro waibɨamaa jaranajida p'uuru pidaarã jõma k'ĩrau para nɨ̃bɨ.
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Aramata ichi soldaorã p'e atap'eda, awaraa poroorã ome p'ira chejida see nɨ̃badamaa. Ma soldaorã poro waibɨa chi soldaorã ome cheruta unudak'ãri, eperãarãpa Pablo ichiak'au bɨjida.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Mãpai ma soldaorã poro waibɨa chep'eda, Pablo jita ataji mãik'aapa cadena omeepa jɨ̃ nɨ̃bɨpiji. Maap'eda eperãarãmaa iidiji k'asaa t'ɨ̃jarapata jã eperã mãik'aapa k'ãare k'achiata ooji.
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Biuk'a nɨ̃beeji; abaapa ne-inaa jarapachi, awaraapa ne-inaa awara. Mapa chi soldaorã poro waibɨapa p'oyaa k'awa-e paji k'asaa jara para bɨ. Maperã jaraji soldaorãmaa ãchi temaa ateedamerã.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 Soldaorã temãi tomede panadak'ãri, Pablo ɨt'ɨ́ jira ateejida eperãarã waidoopa,
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 eperãarã t'ẽe bia wãdap'edaa perã:
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Mamĩda teeda panadai naaweda, griego pedeede Pablopa mãgaji ma soldaorã poro waibɨamaa:
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 ¿Mãgara pɨ-ek'ã aji, jã Egipto pidapa mẽepemaarã cuatro mil ateeda eujã pania wẽe bɨmaa?
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Pablopa p'anauji:
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Mãpai mãgɨ́ soldaorã poro waibɨapa pedeepiji. Pablo tomede bainɨ̃ beep'eda, juapa eperãarãmaa jaraji k'ĩup'ee p'aneedamerã. Eperãarã k'ĩup'ee para beek'ãri, Pablo hebreo pedeede pedeeji.
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.