Atos 16

Tachi ak'õre pedee (SJANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Mamãik'aapa Pablo Silas ome panajida Derbe p'uurude mãik'aapa Listra p'uurude. Mama unujida ijãapari t'ɨ̃jarapatap'edaa Timoteo. Chi nawe judío wẽra Cristode ijãapari paji. Jõdee chi ak'õre Greciadepema paji.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Ijãapataarã Listradepemaarã mãik'aapa Iconiodepemaarãpa Timoteo pia t'o p'anadap'edaa perã,
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Pablopa ichi ome ateeji mamãik'aapa. Mamĩda uchiadai naaweda, iru k'ap'ɨade tauchaa bɨji mãpemaarã judiorã k'aurepa. Ma eujãdepema jõmaarãpa k'awajida Timoteo ak'õre Greciadepema paji mãik'aapa ãrapa tauchaa bɨdak'aa paji ãchi warrarã k'ap'ɨade.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 P'uuru bee chaa wãyaa wãdak'ãri, jara bëi wãpachida Cristopa jɨrɨt'eradaarãpa mãik'aapa ijãapataarã ak'ɨpataarãpa jara pëidap'edaa Jerusalendeepa.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Mãgá ijãapataarãpa pipɨara k'awaajida Cristopa oopi k'inia bɨ ãchimaa mãik'aapa waapɨara ijãajida irude. Ma awara ewari chaa ijãapataarã chok'araara ĩwa wãjida.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Ma wãrutade wãyaajida Frigia eujãde mãik'aapa Galacia eujãde, Tachi Ak'õre Jaurepa jarateepi-e pada perã Ásia eujãde.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Misia eujãde panadak'ãri, wãdait'ee paji Bitinia eujãdee. Mamĩda Jesús Jaurepa wãpi-e paji.
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Mapa Misia eujãde wãyaajida Troas p'uurude parutamaa.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Panadap'edaa ewate p'ãrik'ua, Pablo k'ãimok'araa pɨk'a bɨde unuji Macedonia eujãdepema ɨmɨk'ĩra bainɨ̃ bɨ. Mãgɨpa chupɨria iidiji Pablo wãmerã ichi eujãdee. Mãgaji:
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Pablo mãgá k'ãimok'araa pɨk'a bap'eda, aramata net'aa p'e atajida wãdait'ee Macedoniadee, k'ĩsia p'anadap'edaa perã Tachi Ak'õrepa jarateepi k'inia bɨ Cristopa ooda eperãarã k'aripait'ee ma eujãde. Ma wãdap'edaade mɨ jida auk'a wãji.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Troas p'uurudeepa tai barcode bataujida. Mata Samotracia islade panajida. Mamãik'aapa aɨ norema Neápolis p'uurude panajida.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Neapolideepa wãjida Filipodee. Mãgɨ́ p'uuru waibɨa Macedonia eujãde bɨ. Ma p'uurude Romadepemaarã chok'ara p'anapachida. Mama k'ãima chok'ara-ee p'anajida.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Ɨ̃ipata ewate tai wãjida p'uurudeepa to idee, ma p'uurudepema judiorã ɨt'aa t'ɨ̃patamãi unudai jĩak'aapa. Unu atadak'ãri, su-ak'ɨ p'aneejida mãik'aapa jarateemaa p'aneejida wẽraarã cheepurudap'edaarãmaa.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Ma wẽraarã t'ãide baji aba t'ɨ̃jarapatap'edaa Lidia. Ma wẽra Tiatira p'uurudepema paji. Mãgɨpa netopachi p'aru pia t'ɨda p'up'uchia. Mãgɨ́ wẽrapa Tachi Ak'õremaa ɨt'aa t'ɨ̃pachi. Maperã Ak'õrepa irumaa ũripiji Pablopa jaratee bɨ. Pia ũrik'ãri, Cristode ijãa beeji.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Iru poro choopip'eda ichi te pidaarã ome, taimaa mãgaji:
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Ewari aba tai waya ɨt'aa t'ɨ̃de wãdak'ãri ɨt'aa t'ɨ̃patap'edaamaa, unujida awẽra. Mãgɨ́ awẽra esclava paji. Mãgɨpa ne-inaa p'asait'ee bɨ jarapachi, ichi k'ap'ɨade netuara merãtɨa bada perã. Mapa ma awẽra chiparipa p'arat'ara jitapachi ichi k'aurepa.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Mãgɨ́ awẽra tai t'ẽe bia wãpachi:
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Ewari chok'ara mãga oopachi tai wãrutamaa. Mata ewari aba Pablopa ũriamaadaik'ãri, ãpɨtee ak'ɨji mãik'aapa mãgaji ma netuara k'ap'ɨade merãtɨa badamaa:
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Ma awẽra chipariirãpa mãga unudak'ãri, k'awaajida ãchi p'arat'a waa p'oyaa jitada-e iru k'ap'ɨa. Mapa Pablo Silas ome jita atadap'eda, ateejida ãchi p'uurudepema poroorãmaa, mãgɨɨrã chip'edaipatap'edaamãi.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Ma Romadepema poroorãmaa ateedap'eda, mãgajida:
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 mãik'aapa ne-inaa jarateemaa p'anɨ tachi Romadepemaarãpa oopata awara. Taipa mãga ũri k'iniada-e p'anɨda ajida.
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Mãpai p'uuru pidaarã chok'ara seedachida. Ãchi poroorãpa Pablo Silas ome p'aru ẽrapijida mãik'aapa wɨpijida pak'urupa.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Pia wɨpit'aadap'eda, carcelde t'ɨt'aajida mãik'aapa carceldepema jɨ̃aparimaa jarajida pia jɨ̃amerã, carceldeepa uchiapiamaapa.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Chi jɨ̃aparipa mãga ũrik'ãri, calabozo edupɨara badade t'ɨ nɨ̃bɨji mãik'aapa ãchi bɨɨrɨ t'ɨk'ooji cepode.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Mãgá iru p'anajida mĩda, Pablo Silas ome ɨt'aa t'ɨ̃maa mãik'aapa k'arimaa p'anajida Tachi Ak'õremaa. Jõdee chi apemaarã carcel pidaarãpa ũrii p'anajida.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Esapɨte pak'ãri, awẽrachai golpe wëre nɨ̃beeji. Ma carcel perá t'eedachi. Aramata chi puerta jõmaweda ewak'oodachida. Presoorã juade nɨ̃bada cadena mãik'aapa cepo ichiaba jõma ẽt'ak'oodachida.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Ma carceldepema jɨ̃aparipa unuk'ãri chi puerta jõma ewa jẽra bɨ, ichi espada ẽt'a ataji ichi juadoopa piudariit'ee, carcel pidaarã jõma uchiadai p'anɨ jĩak'aapa.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Mamĩda Pablopa biaji ichi badamãiipa mãgɨ́ jɨ̃aparimaa:
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Mãpai carceldepema jɨ̃aparipa lámpara aneepip'eda, t'ĩudachi Pablo mãik'aapa Silas p'anadap'edaamãi. Ãchi k'ĩrapite wɨrrɨwɨrrɨa bedabai nɨ̃banaji p'era nɨ̃bɨpa.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Uchia p'e atap'eda calabozo edupɨara bɨdeepa, mãgaji:
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Mãpai p'anaujida:
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Mãpai Tachi Ak'õrepa jara pëida Cristode jarateejida ma jɨ̃aparimaa mãik'aapa ichi tede p'anadap'edaarãmaa.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Aramata ma carceldepema jɨ̃aparipa Pablo Silas ome ateeji sɨɨk'ooit'ee ãchi k'ap'ɨade t'udak'a jẽra bada. Maap'eda iru ichi tedepemaarã ome poro choopijida.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Mãpai teedaa p'e ateep'eda, nek'opiji. Ma carcel jɨ̃apari ichi tedepemaarã ome o-ĩa p'anajida Tachi Ak'õrede ijãadap'edaa perã.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Aɨ norema tap'eda Romadepema poroorãpa ãchi jɨ̃apataarã pëijida ma carceldepema jɨ̃aparimaa, Pablo Silas ome uchia pëimerã.
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Maperã carceldepema jɨ̃aparipa mãgaji Pablomaa:
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Mamĩda Pablopa mãgaji Romadepema poroorãpa pëidap'edaarãmaa:
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Pablopa jarada ãchi poroorãmaa jaranadak'ãri mãik'aapa jã eperãarã auk'a Romadepemaarãda adak'ãri, mãɨrã poroorã p'eradachida, ãchia wɨpidap'edaa perã mãik'aapa carcelde t'ɨ nɨ̃bɨdap'edaa perã.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Mapa chedap'eda, chupɨria iidijida Pablomaa Silas ome perdonaadamerã ãchia oodap'edaa. Mãpai uchiapijida carceldeepa mãik'aapa p'uurudeepa.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Pablo Silas ome ma carceldeepa uchiadap'eda, wãjida Lidia temaa. Mama ijãapataarã jõmaarãmaa ũraajida t'ãri o-ĩa p'aneedamerã. Maap'eda wãjida ma p'uurudeepa.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.