Atos 13
Tachi ak'õre pedee (SJANT) vs AAI
1 Antioquiadepema Cristode ijãapataarã t'ãide paraaji Ak'õre pedee jarapataarã mãik'aapa jarateepataarã. Mãgɨɨrã paji Bernabé, Simón (ichiaba t'ɨ̃jarapata Nerro), Lucio Cirene p'uurudepema, Menahem (auk'a warida Galilea pidaarã poro Herodes ome) mãik'aapa Saulo.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Ewari aba mãɨrã ɨt'aa t'ɨ̃maa p'anɨde nek'oda-ee, Ak'õre Jaurepa mãgaji:
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Ɨt'aa t'ɨ̃dap'eda nek'oda-ee, mãgɨɨrã ɨ̃rɨ jua bɨjida, maap'eda pëijida.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Tachi Ak'õre Jaurepa mãgá pëida perã, Bernabé Saulo ome wãjida Seleucia p'uurudee. Mama barcode bataudap'eda, Chipre isladee wãjida.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Salamina p'uurude panadak'ãri, Tachi Ak'õrepa ooda Cristo piuda k'aurepa judiorãmaa jarateemaa p'aneejida, Tachi Ak'õre Ũraa jarateepata tede. Ichiaba Juan Marcos mama nipaji ãchi ome k'aripait'ee.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Chipre isla jõmaweda bɨɨrɨpa wãyaa wãdapa, jaratee wãjida Pafos p'uurude panarutamaa. Mama ununajida judío t'ɨ̃jarapatap'edaa Barjesús. Mãgɨpa petau tau k'awaa baji. Seewa-idaa bapachi, ichia Tachi Ak'õre pedee jaraparida apachi perã.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Mãgɨ́ Romadepema poro Sergio Paulo k'õp'ãyo paji. Sergio Paulo k'ĩsia k'awaa baji. Mapa t'ɨ̃ pëiji Bernabé mãik'aapa Saulo, ũri k'inia bada perã ãchia jarateepata Tachi Ak'õrepa ooda Cristo piuda k'aurepa.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Mamĩda ãchia jarateemaa p'anɨ misa, mãgɨ́ petau tau k'awaa bɨpa, (griego pedeede Elimas apatap'edaa) jarapachi Romadepema poromaa irua ijãanaamerã ãchia jaratee p'anɨ.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Mãpai Saulo, ichiaba Pablo apatap'edaapa, Ak'õre Jaure iru ome bapachi perã, mãgɨ́ petau tau k'awaa bɨ k'ĩra pia ak'ɨji mãik'aapa mãgaji:
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 —¡Seewa-idaa, netuara warra! ¡K'achia ooyaa bɨ! ¿Chĩara k'ũra k'inia bɨ-ek'ã seewa jara bɨpa? ¿Sãap'eda Ak'õrepa jarateepida pɨa seewada aparima?
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Ɨ̃raweda Ak'õrepa pɨ k'achia ooit'ee. Pɨ tau p'ãriu baibeeit'ee. Taarã mãgá nipait'eeda aji, ak'õrejĩru unu-ee.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Romadepema poropa mãga unuk'ãri mãik'aapa ãchia jaratee p'anɨ ũrik'ãri, k'awaaji wãarata pedee p'anɨ. Mapa Cristode ijãaji.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Pablo mãik'aapa ichi ome nipapatap'edaarã Pafos p'uurudeepa barcode wãjida Perge p'uurudee. Mãgɨ́ p'uuru Panfilia eujãde bɨ. Mama p'anɨde Juan Marcopa ãchi atabëiji mãik'aapa ãpɨtee wãji Jerusalendee.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Mamĩda ãchi Pergedeepa wãjida Antioquía p'uurudee. Mãgɨ́ p'uuru Pisidia eujãde bɨ. Mama p'anɨde ɨ̃ipata ewate t'ĩujida judiorã Tachi Ak'õre Ũraa jarateepata tede mãik'aapa su-ak'ɨ p'aneejida.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Mãgɨ́ tedepema judiorã poroorãpa Moisepa p'ãda mãik'aapa Ak'õre pedee jarapataarãpa p'ãdap'edaa pedeedap'eda, jara pëijida Pablomaa mãik'aapa Bernabemaa:
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Mãpai Pablo ɨt'a ak'ɨnɨ̃ beep'eda mãik'aapa juapa jarap'eda k'ĩup'ee p'aneedamerã, mãgaji:
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Tai Israel pidaarãpa ijãa p'anɨda aji, chonaarãweda Tachi Ak'õrepa tai chonaarã jɨrɨt'eraji ichi-it'ee. Ãchi ĩwapiji Egiptode, at'ãri awaraa eujãdepemaarãk'a p'anajida mĩda. Ichi juapa ãchi mamãik'aapa uchiapiji, ichi jõmaarã k'ãyaara waibɨara bairã.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 Ma awara ãchi ak'ɨpachi cuarenta años eujã pania wẽe bɨde wãyaadak'ãri.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Canaán eujãde panadak'ãri, ichia Canaandepema awara-awaraa to pidaarã siete k'iniipiji, ãra eujã tai judiorã chonaarãpa atadamerã.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Ak'õrepa tai judiorã jɨrɨt'eradak'ãriipa mãgɨ́ eujã Canaánde atarutamaa cuatrocientos cincuenta años paji.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Mãpai ãchia iidijida Samuelmaa rey bɨmerã ãchi ak'ɨpari. Mapa Tachi Ak'õrepa Saúl ãchi rey papiji cuarenta años. Mãgɨ́ Quis warra paji, Benjamín ëreerãdepema.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Aɨ t'ẽepai Saúl uchiapip'eda, Tachi Ak'õrepa Rey David bɨji iru pari. Mãgaji:
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 ’Rey David ëreerãdeepa uchiaji Tachi K'aripapari. Mãgɨ́ Jesús, Tachi Ak'õrepa pëida Israel pidaarã k'aripamerã, ichia naaweda jaradak'a ichi pedee jarapataarã it'aideepa.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Mãgɨ́ Jesús chei naaweda, Juan Bautistapa jarateepachi jõmaweda Israel pidaarãmaa ãchi p'ek'au k'achia oo amaadamerã mãik'aapa poro choopidamerã.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Mãpai Juanpa, ichi mimia aupa wãk'ãri, mãgaji:
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 ’Mɨchi auk'aarã, Abrahamdeepa uchiadap'edaarã, ichiaba parã judio-eerã, ¡ũrítɨ! Tachi Ak'õrepa tachi jõmaarãmaa jara pëi bɨ sãga ichia tachi o k'achiadeepa k'aripa ata k'inia bɨ.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Eperãarã Jerusalende p'anapatap'edaarãpa mãik'aapa ãchi poroorãpa k'awada-e p'anajida Jesús Tachi Ak'õrepa pëida eperãarã k'aripamerã. Ichiaba k'awadak'aa paji Tachi Ak'õrepa jara k'inia bada chonaarãwedapema Ak'õre pedee jarapataarãpa p'ãdap'edaade, ɨ̃ipata ewari chaa judiorãpa mãgɨ́ leepata mĩda Ak'õre Ũraa jarateepata tede. Maperã ãchiata oojida ma ũraade jaradap'edaak'a Jesús peepidak'ãri.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Irua maarepida k'achia oo-e paji. Mamĩda ãchia iru pee k'inia p'anajida. Mapa Pilatomaa iidinajida peepit'aamerã.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Maap'eda jõma oodap'eda iru ome Tachi Ak'õre Ũraa p'ãdade jara badak'a, awaraarãpa kurusodeepa ɨrabai atadap'eda, ɨanajida.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Mamĩda Tachi Ak'õrépata chok'ai p'irabaipiji.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Aɨ t'ẽepai iru ome chedap'edaarãpa Galileadeepa Jerusalendee unuda chok'ara unupachida, mãik'aapa ɨ̃rá tai auk'aarãmaa ãchia unudap'edaa jara p'anɨ.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 ’Mapa taipa parãmaa nãgɨ́ pedee pia jara k'inia p'anɨ. Tai judiorã chonaarãmaa Tachi Ak'õrepa jaraji
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 aba pëiit'ee eperãarã k'aripade. Mamĩda ichia mãgɨ́ pëi-e paji tai chonaarã chok'ai p'anɨ weda. Jĩp'a pëiji ãchideepa uchiadap'edaarã, tachi ɨ̃rapemaarã chok'ai p'anɨde. Mãgɨ́ pëida paji ichi Warra Jesús, ichia chok'ai p'irabaipida. K'awa p'anɨ ichi Warra pëiji ichi ũraa p'ãdadepema Salmode jara bairã:
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 Tachi Ak'õrepa jaraji ichi Warra chok'ai p'irabaipiit'ee, waa piu-e pait'ee ichi ũraa p'ãdade jara bɨk'a:
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Ichiaba jara bɨ awaraa Salmo p'ãdade:
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 ’Wãara na eujãde bak'ãri, Rey Davidpa ooji Tachi Ak'õrepa k'ĩsia iru badak'a. Maap'eda jai-idaaji. Ɨajida chi ak'õreerã ik'aawa mãik'aapa ichi k'ap'ɨa beraudachi.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Mamĩda Tachi Ak'õrepa Jesús chok'ai p'irabaipida k'ap'ɨa berau-e paji.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 Maperãpɨ, tachi auk'aarã, k'awaadaipia bɨ Tachi Ak'õrepa tachia p'ek'au k'achia oopata wẽpapipari Jesús piuda k'aurepa.
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 Ma k'aurepa ichide ijãapataarã p'ek'au k'achia wẽe p'anɨ Tachi Ak'õre k'ĩrapite. Moisepa p'ãdak'a oodap'edaa k'aurepa p'ek'au k'achia wẽpak'aa paji mĩda, Tachi Ak'õrepa Jesude ijãapataarã p'ek'au k'achia wẽpapipari, Jesupa ooda k'aurepa.
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 K'ĩrak'aupai p'anadai Tachi Ak'õre pedee jarapataarãpa p'ãdap'edaade jara bɨk'a:
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 ‘Ũrítɨ parã chi oo iru p'anapataarãpa Tachi Ak'õrepa jara bɨ. Ak'ɨ́tɨ mãik'aapa ak'ɨtrua para bátɨ. Parã at'ãri chok'ai p'anɨde mɨa ooit'ee ne-inaa parãpa ijãada-e pai, aɨ naaweda abaapa parãmaa mãga jararu pɨjida.’ (Hab 1.5)
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Pablo Bernabé ome judiorã Ak'õre Ũraa jarateepata tedeepa uchiadak'ãri, chi waa k'awa k'inia p'anadap'edaarãpa chupɨria iidijida ɨ̃ipata ewate pak'ãri waya jaratee chedamerã.
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Judiorã mãik'aapa judio-eerã Tachi Ak'õrede ijãapataarã uchiadap'eda, chok'ara wãjida Pablo mãik'aapa Bernabé t'ẽe. Maperã ãchia ma Ak'õrede ijãapatap'edaarãmaa ũraajida k'irãpadamerã Tachi Ak'õrepa ãchi k'aripada Cristo piuda k'aurepa.
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Apema tomiade ɨ̃ipata ewate, perá jõmaweda p'uuru pidaarã cheepurujida Ak'õrepa jarapida ũride.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Mamĩda judiorãpa unudak'ãri eperãarã chok'ara see nɨ̃bɨ, k'ĩraudachida mãik'aapa Pablomaa ik'achia jaramaa p'aneejida, Cristo ãpɨte paara.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Mãpai Pablopa Bernabé ome waawee-ee p'anaujida:
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Mãga oodait'ee Tachi Ak'õre Ũraa p'ãdade jara bairã:
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Judio-eerãpa mãga ũridak'ãri, o-ĩa para beeji mãik'aapa Tachi Ak'õrepa jara pëida pia bɨda apachida. Mãpai Cristode ijãajida chi Tachi Ak'õrepa k'ĩsia iru bada ichita chok'ai p'anapataadamerã.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Mãgɨɨrãpa Tachi Ak'õrepa ooda jaratee wãpachida ãchi wãrutamaa. Cristo piuda k'aurepa irua tachi o k'achiadeepa k'aripa ataji.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Mamĩda judiorãpa pedeejida wẽraarã ãchik'a Tachi Ak'õre waaweepataarã ome. Pablo Bernabé ome ãpɨte ik'achia pedeejida. Maperã ma p'arat'ara beerãpa mãik'aapa ɨmɨk'ĩraarã chi p'uuru pidaarã poroorãpa Pablo Bernabé ome ma eujãdeepa jëret'aajida.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Mãɨrãpa mãga oodak'ãri, Pablo Bernabé ome ãchi bɨɨrɨ p'ora nẽep'ejida ak'ɨpidait'ee waa jarateeda-e pait'ee ma judiorãmaa, Cristode ijãadak'aa p'anadap'edaa perã. Maap'eda wãjida Iconio p'uurudee.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Pablo Bernabé ome mãgá jërek'oojida mĩda, chi Cristode ijãapataarã ma eujãde o-ĩa p'anajida, Tachi Ak'õre Jaure ãchi ome bada perã.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.