Atos 10

Tachi ak'õre pedee (SJANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pedro Jope p'uurude bɨ misa, Cesarea p'uurude baji eperã t'ɨ̃jarapatap'edaa Cornelio. Mãgɨ́ Romadepema soldaorã batallondepema poro paji. Ma batallón t'ɨ̃jarapachida Italiadepema.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Mãgɨ́ eperã t'ãri pia bapachi. Ichi tedepemaarã ome Tachi Ak'õrede ijãapachida. Ichiaba p'arat'a teepachi judiorã k'aripait'ee mãik'aapa Tachi Ak'õremaa ɨt'aa t'ɨ̃pachi.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Ewari aba a las tres, k'ãimok'araa pɨk'a bɨde taawapemak'a unuji ɨt'aripema ángel ichimãi t'ĩuru mãik'aapa jararu:
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Corneliopa waaweede mãgɨ́ ángel k'ĩra ak'ɨ nɨ̃beep'eda, iidiji:
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Eperã pë́iji Jope p'uurudee aneemerã Simón Pedro apata.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Irua pɨmaa Ak'õre net'aa jarateeit'ee. Awaraa Simón, ne-e p'oopari tede bɨ. Mãgɨ́ p'usa ide baparida aji.
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Ma ángel ichi ome pedeemaa bada wãk'ãri, Corneliopa t'ɨ̃ pëiji ichi mimiapataarã omé mãik'aapa Romadepema soldao aba Ak'õrede ijãa bada.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Ichia k'ãimok'araa pɨk'a bɨde unuda nepɨrɨp'eda, ãchi pëiji Jopedee.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Aɨ norema imat'ɨpa ãchi Jope p'uuru k'ait'a wãrutade, Pedro wãji terrazade ɨt'aa t'ɨ̃de.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Mama bɨde jarrapisia nɨ̃beeji. Nejoomaa p'anɨ misa, ichia k'ãimok'araa pɨk'a bɨde
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 unuji pajã ewadaru. Madeepa ɨt'ariipa che wãji lienzok'a bɨ. Ma k'ɨ̃ chaa jɨ̃ beeji.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Mãgɨ́ p'arude ne-animalaarã k'ĩra t'ãdoo p'anajida: bɨɨrɨpa nĩuteepata, bipa nĩuteepata mãik'aapa wãabaipata.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Pedropa mãga ak'ɨ bɨde pedee ũriji:
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Pedropa p'anauji:
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Waya pedee ũriji:
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Jarada õpee mãga jarap'eda, mãgɨ́ lienzok'a bɨ waya ɨt'aa wãji.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Pedropa k'ĩsia beeji k'ãata jara k'inia baji ichia unuda mãgɨ́ k'ãimok'araa pɨk'a badade. Mãga nɨde Simón te iidi wãdapa Cornelio mimiapataarã pachejida te t'ĩupata t'aide.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Arii panadak'ãri, iidijida:
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 At'ãri Pedro k'ĩsiamaa bɨde ichi k'ãimok'araa pɨk'a badade, Ak'õre Jaurepa mãgaji irumaa:
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 P'irabáiji mãik'aapa ɨrabáiji. Wã́ji ãra ome k'ĩsia-ee, mɨata ãra pëida perã.
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Pedro ɨrabaip'eda, mãgaji ma eperãarãmaa:
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 P'anaujida:
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Mãpai Pedropa teeda t'ĩupip'eda, nek'opiji mãik'aapa p'aru teeji k'ãidamerã. Aɨ norema, Pedro wãji ãchi ome. Jopedepema ijãapataarã ũk'uruurãpa iru k'õp'ãyanajida.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Aɨ norema panajida Cesareade, Corneliopa nɨmaa badamãi, ichi te pidaarã ome mãik'aapa ichia t'ɨ̃ pëida k'õp'ãyoorã k'iniarã ome.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Pedro aɨ temaa panak'ãri, Cornelio taawaa cheji mãik'aapa Pedro k'ĩrapite bedabaidachi, irumaa ɨt'aa t'ɨ̃it'ee.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Mamĩda Pedropa p'irabaipiji, mãik'aapa mãgaji:
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Maap'eda pedee wãdapa teeda t'ĩujida eperãarã see nɨ̃badamãi.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Mãpai Pedropa mãgaji:
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Maperã jararutata mɨ cheji, k'ĩsia-ee. Ɨ̃rá k'awa k'inia bɨda aji, ¿k'ãare-it'eeta mɨ t'ɨ̃ pëiji?
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Corneliopa p'anauji:
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 Jaraji ma eperãpa: “Cornelio, Ak'õrepa ũrijida aji, pɨa ɨt'aa iidida mãik'aapa unu bɨda aji, pɨa p'arat'a teepari chupɨria beerãmaa. Pɨa pia oo bɨ iru k'ĩrapite.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Eperã pëipáde aji, Jope p'uurudee eperã t'ɨ̃jarapata Simón Pedro atade. Iru baparida aji, awaraa Simón ne-e p'oopari tede p'usa ide.”
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Maperã mɨa isapai pëiji pɨ jɨrɨde mãik'aapa pɨ t'ãri pia bairã, cheji. Ɨ̃rá nama jõmaweda p'anɨ misa Ak'õre k'ĩrapite, taipa ũri k'inia p'anɨda aji, jõma Tachi Ak'õrepa pɨmaa jarapiru.
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Mãpai Pedro pedeemaa beeji:
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Awaraa eujãdepemaarã jida k'inia iru bapari ichide ijãadak'ãri mãik'aapa ne-inaa pia oodak'ãri.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Tachi Ak'õrepa k'awapiji Israeldeepa uchiadap'edaarãmaa ichia ãchi k'ãiwee p'anapiit'ee Jesucristo k'aurepa, iru jõmaarã Waibɨa perã.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Parãpa pia k'awa p'anɨ Tachi Ak'õrepa ooda Galilea eujãde mãik'aapa Judea eujãde, Juanpa poro chooipia bɨda a nipada t'ẽepai.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Ichiaba k'awa p'anɨ Tachi Ak'õrepa Jesús Nazaretdepema pëida ichia oopi bɨk'a oomerã, ichi Jaurepa k'aripap'eda. Mãgɨ́ Jesupa ne-inaa eperãarãpa p'oyaa oodak'aa ãchi juadoopa oo nipaji mãik'aapa jɨpapachi eperãarã netuara merãtɨa beerã. Mãga oopachi Tachi Ak'õre iru ome bada perã.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 Tai iru ome nipapatap'edaarãpa unujida jõmaweda irua ooda Judea eujãde mãik'aapa Jerusalén p'uurude. Ichiaba p'anajida iru kurusode peedak'ãri.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Mamĩda Tachi Ak'õrepa iru chok'ai p'irabai ataji k'ãima õpeemaa, maap'eda taimaa unupiji.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Judiorã jõmaarãmaa unupi-e paji. Jĩp'a taimaapaita unupiji, Tachi Ak'õrepa aɨ naaweda tai jɨrɨt'erada perã iru unudamerã. Chok'ai p'irabaida t'ẽepai iru tai ome nek'oji ak'ɨpiit'ee wãara chok'ai bɨ.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Aɨ t'ẽepai irua tai pëiji judiorãmaa jaranadamerã taipa unudap'edaa mãik'aapa jarateenadamerã iruta Tachi Ak'õrepa bɨda jõmaarã Waibɨa. Ak'õre ewari waibɨa ewate chok'ai p'anɨɨrãpa oopata mãik'aapa piudap'edaarãpa oopatap'edaa ak'ɨit'ee.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Jõmaweda Ak'õre pedee jarapataarãpa irua ooit'ee bada k'awa p'anajida mãik'aapa jarapachida Tachi Ak'õrepa iru k'aurepa wẽpapipariit'ee irude ijãarutaarãpa p'ek'au k'achia oopata.
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 At'ãri Pedro pedeemaa bɨde, Ak'õre Jaure cheji chi ũrimaa p'anadap'edaarãmaa.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 Judiorã ijãapataarã Pedro ome chedap'edaarã ak'ɨtrua para beeji, Tachi Ak'õrepa ichi Jaure ba chepida perã judio-eerã k'ap'ɨade.
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 Ũripachida pedee para bɨ ãchia k'awada-e p'anɨ pedeede mãik'aapa Ak'õremaa ɨt'aa iidi para bɨ.
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 Mãpai Pedropa mãgaji:
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Mãpai Pedropa jaraji Jesucristo t'ɨ̃de poro choopidamerã. Maap'eda Corneliopa chupɨria iidiji Pedromaa ãchi ome taarã beemerã.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.