Lucas 4
six (SIX) vs AAI
1 Xoiteupo Sokisoki Supo Youyae Yesusu xosa korekixati, Yotani ene weti xiyeri xowatia, pani Xoiteupo Sokisoki Supo Youyae, sou tina apu xuweu wese xowotai.
1 Jesu biyan tutufin etei God Anun Kakafiyin karatan Jordan harewane matabir yen naatu Anun Kakafiyin i’unawiy in Judea arar yan tit.
2 Apu xuweu wese xou 40-teu asau purati, Satanie eruruwotai. Pa yause xosa Yesusu xoye nepu xuweu iriapu purotai.
2 Nati’imaim veya etei 40 bay en ma’am ufunamaim bayumih morob. Naatu nati ana maramaim Demon Mowan na routobon itin,
3 Kakati Satanie ipaki kauna, “Ne suwau Xoiteupo Nono xatia, kunawau mua xe pirixina tupumoru xepina,” wotai.
3 eo, “O i God Natun na’at, kabay iti ku’uwih tebotabir rafiy tematar ku’aa.”
4 Kakati Yesusue xiyeri ipaki kauna, “Xoiteupo Nakaue kunauna, ‘xuiapu nini tupumoru xosa kireni ekinikioma puropuworixe,’ ” wotai.
4 Baise Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘Orot men bayumaim akisin niyawasimih.’”
5 Kakati Satanie xouro sou xouna, sapauni mua ouropu xokupa sokisoki sanawa Yesusu ataruwotai.
5 Naatu Demon Mowan Jesu i’unawiy maiye hiyen hin koun yan bat, imatanubamo tafaram tutufin etei itin.
6 Kakerina Satanie ipaki kauna, “Ye mua xokupa sanawa yakuwowaire sokisoki tinitia, ne xiri kokaipa wenini tuku xewai.” Pani Yesusu kauna, “Mua xokupa sapia yeu. Ye kire apu tuwopure xineia, ye tuwopine.”
6 Naatu Demon Mowan eo, “Ayu boro fair etei o anit naatu tafaram ana aiwob auman boro anit. Anayabin etei’imak ayu hitu, ayu orot yait arurubin boro i anitin nab.
7 Pani xiyeri kauna, “Ne xonitapa ukurounau ye xosa muris tinauwa, ye mua xokupa sapi tinepine,” wotai.
7 Imih O ayu inakwakwafiru na’at, iti sawar etei boro o nowamih anit.”
8 Kakati Yesusue xiyeri ipaki kauna, “Xoiteupo Nakaue kunauna, ‘Ne neu Xoiteu Kokaipa irue purinau, nu xosa kireni xonitapa ukurounau muris te xetai,’ ” wotai.
8 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God akisinamo inakwafir isan inabow.’”
9 Kakati Satanie Yesusu Yerusalemu sou xouna Xoiteupo ata xouroni kutu iyaretai. Kakerina ipaki kauna, “Ne suwau Xoiteupo Nono xatia, paina oro potixe.
9 Naatu iban maiye Demon Mowan Jesu bai nawiy hin Jerusalem hitit, hiyen hin Tafaror Bar tafantoro’ot bat naatu iu, “O God Natun na’at, kukununuw kura’iy.
10 Pa amure, Xoiteupo Nakaue kunauna, ‘Xoiteue nupo xenikorokoro kanikatia ati yakunepineri.’
10 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘God boro ana tounamatar na’uwih hinatafafari,
11 Kakineria ‘Ninie xupunikiro xemeinepineri, kakeria kire xei sieni woropuwati xana xuwe,’ ” wotai.
11 umah yanamaim inare hinabuwi, boro men kabay a narab natakakirimih.’”
12 Kakati Yesusue xiyeri kauna, “Xoiteupo nakaue kunauna, ‘Ne neu Xoiteu Kokaipa kaki xanau eruruwou,’ ” wotai.
12 Baise Jesu iya’afut iu, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God men routobon initinimih.’”
13 Satanie Yesusu erururou erururouwatia xuwe xati, kire yause eruruwopure weu xowotai.
13 Demon Mowan routobon ta ta Jesu bitin ufunamaim itumar tabaratait tit mar kafai ufunamaim bat.
14 Xoiteupo Sokisoki Supo Youyapu sokisokirei, Yesusu Kalili Tistrik xiyeri xowotai. Kakati xuiapu payau puroteneaie, Yesusu kou Kalili purina kuna iyeseteneai.
14 Imaibo Jesu God Anun Kakafiyin ana fair bai auman matabir na Galilee tit. Ana tur ra’at tasasar tit tafaram nati sisibinamaim hima’am etei’imak hinowar.
15 Xokupa yause Yuta nikau kununu ata yau xuiapu kuna utei tinikirouna. Kakati xokupa xuiapue wenumu xouroreteneai.
15 Kou’ay Bar wanawanan run bi’obaibiyih sabuw etei’imak tur hinonowar, hifai hibora’ara’ah.
16 Yesusue Nasareti xowotai. Nu nono yauseni, pa wese purina asaxetai. Xokupa yause kakirouna sieni, Yuta nikau arikepi yause xosa kununu atoro manetai. Mana Xoiteupo kuna ninaxepure tumuratia,
16 Jesu remor na Nazareth tit, bar merar i ma rara’atamaim, Baiyarir ana veya matanfufur isisinaf na’atube, in Kou’ay Bar run, Buk ta baiyab isan misir.
17 kunatureture Aisaiapu nakau tuwoteneai. Yesusue ti kaiyeina mua kuna masa purotai xekeri ninaxina,
17 Naatu dinab orot Isaiah ana buk hibai Jesu hitin, bai rusasar tur iti na’atube hikirum inu’in ana efanamaim tit.
18 “Xoiteupo Sokisoki Supo Youyae kou ye xosa purina, amure, nukoe tumuyerati xounei xauna puroteneai apimi xosa asinaku kuna utei kanikepineure, Xoiteu nukoe tapiro oripu xona kusawotai. Ye apimi kakauya xosa puroteneai kanikiti kakauya weti xowori, ekiniki sasauwoki xiyeri ekiniki perewopinerire xesayati kanikepure koutiai. Xesayati apimi nikau xu xuweiyerinikepure koutiai, kireue xoronikineri xoxixoxiniketeneai apimi nikau xu xesauwepure xesayati koutiai.
18 “Regah Anun Kakafiyin i ayu wanawana’umaim ema’am,
19 Kokaipae nupo xuiapu ati kutunikepina yause putawotai xi yei kanikepineure xesayetai,” xetai.
19 Naatu anakurereb sabuw hinanowar
20 Yesusue nakau xotorina apu nakau yakurouna xiyeri tuwati tina iyaratia, nuko misirotai. Kakati xokupa xuiapu kununu atoro puroteneaie Yesusu soki kukowoteneai.
20 Jesu buk itakum orot kaifenayan itin i mara’iy. Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima’am etei’imak matah hito’ab Jesu hi’itin kikin.
21 Kakeri kanikina, “Mua Xoiteupo nakau xosa kuna iyesikiriaia, mua suwauni kutu yaraxina,” niketai.
21 Baise Jesu misir busuruf sabuw hai tur eowen eo, “Tur iti aiyab kwananowar i boun na iturobe.”
22 Kakati Yesusupo wenumu xourorineri, asinaku kuna kunawotaire nanunanu ti xouxou woroteneai. Kakeri kunauneri, “Sini sipa, nu Yosepupo nono, nu amaki muanumu kuna kunawopinana?” xeteneai.
22 Sabuw etei’imak nati’imaim hima Jesu eo hinonowar hio, “Turobe iti orot ana tur i gewasin.” Naatu tur mumunin bitan eo hinonowar isan hifofofor, naatu taiyuwih hibatiyih hio, “Iti orot i Joseph natun?”
23 Kakeri Yesusue ipaki kanikina, “Tini mua kuna xuiapue yeure kunaurouneri kuna kunawakuairau, kunaunaria, ‘Sipetua, ne nakipo mupuni atierinauweye xakuai.’ Kaki kunaunaria, ‘Ne Kapaneamu saina tiai kuna sini iyesikiriai. Paina nakipo weseni kutu pa saina titiai sieni kake xakuai,’ ” niketai.
23 Naatu Jesu iuwih eo, “Binan tur gewasin matan fufur sabuw teo’omaim boro kwana’uwu kwanao, ‘Adanafur ana orot, taiyuw kwiyawasi.’ Naatu iban boro kwana’uwu maiye, ‘Capernaum ma bow bigan tanonowar na’atube, iti ana bar ana meraramaim nabow tana’itin.’”
24 Kakeri kunauna, “Ye suwauni kutu katikine, kire kunatureturepu kuna paiya nukou wesepu xuiapuni kutue nupo kuna iyesirouwori xana xuwe.
24 Jesu iban maiye iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, dinab orot ana bar ana meraramaim boro men ana merar hinay hinabaimih.
25 Ye suwauni kutu katikine, Ilaisapu yause xosa xokupa xui xamunikimana xumuweki oyemasie Israil puroniai. Pa yause xosa mena xirini paraurati, xeimore xitosani 6-teu poita ene mopu xuwe. Kakati wesewese kokaipa mause xosa puroniai.
25 Naatu tur anababatun a tur ana’owen, Elijah ma’am ana veya’amaim kwafukwafur maumurih na’in Israel wanawanan hima’am afow matar. Nati ana veya’amaim kwamur etei tounu naatu sumar six na’atube toun men yar, baimar kakafin na, nati tafaram wanawananamaim bar merar etei’imak bay i’en.
26 Pa yause Xoiteue kire Israilipo xui xosa Ilaisa xesawopu xuwe. Kire xui oyemasi Sarepati ere wesepu kokaipa erewese Saiton tomuro purota xosa kireni xesawoyai.
26 Nati ana veya’amaim God men Elijah iyafar Israel wanawanan kwafur babin ta ibaisimih, baise Sidon wanawanan Zarepat bar meraramaim kwafur babin ta’imon ma’am isan God iyafar in tit baibais itin.
27 Kunatureture Elisapu yause xosa rania, xokupa apu lilies supa tuku Israil puroniai. Pa supa xopua kire apu ara nupo supa xuwe xepu xuwe. Xuwena. Siria sanawapu apu Namani kireni nupo supa xuweiroati, xoukemu teteiwoki puroyai,” niketai.
27 Naatu dinab orot Elisha ma’am ana veya Israel sabuw moumurih maiyow kokom ani’anih hima’ama men yait ta na Elisha iyawasimih, baise tafaram Syria orot wabin Naaman akisinamo na Elisha iyawas.”
28 Xokupa apu pa kununu atoro puroteneaie pa kuna iyeserineri, xiri kisamaira niketai.
28 Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima iti tur hinonowar ana veya, yah wanawanan so’aso’ar yen higagamat,
29 Kakeri sarineri, Yesusu erewese kisauira xesawori xowotai. Pa ninipo erewese paiya kire totou xouro purina. Pa xati kire iri xoxi kararo otuwopure sou xowoteneai.
29 himisir Jesu hibai hitain ufun hitit, bar merar hitumar, hiyen fan tafan hibat hitarouw fan tare’emih hiwa’an, anayabin bar merar i fan tafan hiwowab hima’am.
30 Kakeria Yesusue apu xopurei weniki xourotai.
30 Baise Jesu sabuw rau’ay gagamin hibatabat umah aren sorabon hai foun remor tit in.
31 Yesusue Kalili Tistrikipo erewese toupa Kapaneam xou purina, kire Yuta nikau arikepi yause xosa Xoiteupo kuna xuiapu uworiniketai.
31 Jesu na Galilee wanawananamaim bar merar ta wabin Capernaum imaim tit, Baiyarir ana veya run sabuw i’obaibiyih hima hinonowar.
32 Kakati ninie nupo kuna iyeserineri kokai ure urewoteneai. Pa amure, nu apu weniniki tukue kuna uteiyewati kaketeneai.
32 Sabuw etei’imak hifofofor men kafaita. Anayabin ana tur eo i tur anababatun naatu fairin.
33 Kire yause kire apu xoxi yaniyani tukue kununu atoro Yuta nikau purotai. Ere urue Yesusu ipaki yauna,
33 Nati Kou’ay Baremaim orot ta wagabur iwan demon kakafin anababatun auman na run ma’am, fanan aumetawat na’in iwow eo,
34 “Eio! Nasaretipo Yesusu, ne sini amu amakisikepure koutiana? Sini xoxixoxi sikepure ne koutiairau? Ye ne sipa. Ne apu xeseu asinakuni kutu Xoiteu nukoreini koutiai,” xetai.
34 “Hei! Aki isai abisa inasinafumih kunan? Aki gurusi’imih? Jesu Nazareth mowan. Ayu aso’ob. O i yait, O i God ana tur abarayan Orot Kakafiyin.”
35 Kakatia Yesusue pa xoxi yaniyani auwori ipaki kauna, “Ne kuna wetinau mua apu wete,” wotai. Kakati pa xoxi yaniyanie pa apu wasuwati apu xopu oro uraki munatia, xoma xuweuni weu xowotai.
35 Jesu wagabur mowan kwarartatab eo, “Yate inbainub orot biyanamaim kutit!” Wagabur mowan sabuw nahimaim orot itaiy re tabaratait tit, men isan abisa ta sinafumih.
36 Kakati xokupa xuiapue urerineri nikoniko ipaki kunauneri, “Xawaxura, mua amukau kunarau? Nu apu sokisoki weniniki tukue xoxi yaniyani kuna tinikieuna. Kakati nupo kuna iyeserineri, weti xourouneri,” xeteneai.
36 Baise Sabuw etei’imak hai baifofofor ra’at, taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot ana tur i fair kwanekwan. Ana onowaten naatu ana fair auman iti tur eo demon kakafih biyunih i hitit!”
37 Yesusue saina tina asinaku kapia kaketaire kuna, Kapaneam sanawayau ou papaiwotai.
37 Naatu Jesu abisa sisinaf isan ana tur tasasar tit tafaram nati hima’am wanawanan etei hinowar.
38 Yesusue sarouna pa kununu ata wetina Saimonipo atoro manetai. Saimonipo tanau xui supa tuku xati mupokemu xepie keriewotai. Kakati Yesusue atiwopinaure kotowoteneai.
38 Jesu misir Kou’ay Bar itumar tit na Simon ana bar tit, Simon rawan babin sawow biyan fora’ab anababatun inu’in, sabuw Jesu hifefeyan baiyawasinamih hio.
39 Kakeri Yesusue xui nutiemu xona tumurouna sokisoki kuna kunawotai, supae pa xui wetepinaure. Kakati supae pa xui wetati, sapauni sarouna xoye ireiyeriniketai.
39 Basit Jesu na babin inu’in sisibin tit bat sawow i’ari’ar naatu sawow babin biyanane tit, babin yawas misir bay bow eafusar itab hi’aa.
40 Asau iru munopure xatia, apimie emenikimana xetaxetau supa tukutuku, xurinikeri Yesusu xosa soniki koteneai. Kakeri Yesusue kireni kireni xui apu xosa xupo iyarati, supa ekiniki kakatiwoteneai.
40 Veya re’er ufunamaim, sabuw sawow yumatah ta ta hibow hi’inu’in, turahinah hibuwih hina Jesu biyan hitit, sabuw ta’ita’imon butubutubunih etei’imak hiyawas.
41 Yesusue xoxi yaniyani xesaxesanikati, xokupa xuiapu wetinikiteteneai. Kakati xoxi yaniyanie xuiapu weniki xouneria ipaki yaxirouneri, “Ne Xoiteupo Nono,” xirouneri. Kakeria aunikeri kanikina, kaki xanari kunawakunikirouna. Pa amure, nini sipa, Yesusu nu xuiapu tinikepinaure Xoiteue xesawati kotai apu.
41 Sabuw moumurih na’in auman biyahine demon kakafih hitit hiwow hio, “O i God Natun!” Baise Jesu demon awah bofafaren men karam boro hitao’rereb. Anayabin demon hiso’ob Jesu i Roubininenayan.
42 Yesusue xoripesauni kutu erewese wetina kire apu xuweu wese xowotai. Kakati xuiapue xirekipa utu xekeri, kire wese xowopina xineri taiyeruwopure xeteneai.
42 Martot auman Jesu nati bar merar itumar tit in efan ta nautanubinamaim akisinamo ma. Baise sabuw hinuwih hinan hititita’ur ana veya, bairi nati’imaim ma isan hi’otan.
43 Kakeri ipaki kanikina, “Ye Xoiteu waiwai purotai wesepu asinaku kuna kireu erewese rania uteiwopine. Ye mua saina tepineure Xoiteue xesayati koutiai,” niketai.
43 Baise Jesu iuwih eo, “Ayu boro anan God ana aiwob isan tur gewasin bar merar afa’amaim auman anabinan hinanowar. Anayabin ayu nati bowabow isan God iyunu ana.”
44 Kakerina Yutia Tistriki texina Yuta nikau kununu ata yau kuna uteipa texetai.
44 Naatu Jesu tafaram Judea wanawananamaim Kou’ay Bar etei run tit binan remor.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.