Atos 9
six (SIX) vs AAI
1 Pa yause xosa Solue Kokaipapu tataiwopi xoxixoxi nikina ounikiepure sokisoki kunani kunawotai. Kakerina, ere xuriatiti xosa xouna,
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 Yuta nikau kununu atapu tumu teu erewese Tamaskusu puroteneai xosa, nakau xayarinikepinaure ere xuriatiti kotowotai. Kakati ere xuriatitie nakau xayaxayauna Solu tuwotai. Nakau teu xosa mua kuna tuku, “Solue xekenikati kireu xuimie re apimie Yesusupo ime taiworia, nue kakauyaro soinikinapa Yerusalemu soniki kopina,” xi xayawotai.
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Solue Yerusalemu wetina Tamaskusu xowotai. Nu Tamaskusu ma putauropina yause xosa paiya, mena xouropu kire memeremue sapauni kouyewotai. Pa memeremue xiri sokisoki xati,
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Solue oro uraki xouna iyesatia, kire apu supoe ipaki kunauna, “Solu, Solu, ne amakati ye xoxixoxi yepi saina tinena?” wotai.
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 Kakati Solue kunauna, “Kokaipa, ne yuena?” wotai. Kokaipae kauna, “Ye Yesusu, nei ye xoxixoxiyepi saina tine.
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Ne sarounau erewese xouwo. Sewai kire apue kire sapi kakewaire kanepina,” wotai.
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Solu xeika xowoteneai apimie ureuweineri, kuna xuweuweteneai. Apu supue kunawati iyeseteneaina pana, kire apu xekopu xuwe.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Solue sarouna eke perewotai sorena, kire sapi xekopu xuwe. Pa xati xupo xaike tineri Tamaskusu sou xowoteneai.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Xou xeimore asau purotaina pana, ekekemu ukumuni purotai. Nu xoye xeika ene xeika nepu xuwe.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Yesusupo kire taitaiwopie Tamaskusu purotai, nupo wenumu Ananaias. Kokaipae xiniwepirei nupo wenumu tina, “Ananaias,” xetai. Kakati kunauna, “Kokaipa, ye purine,” wotai.
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Kokaipae ipaki kauna, “Ne sanau mua ime xouwo, ime wenumu Ime Kutu. Yutasipo atoropa kire apu Tarsusu erewesepure kotoxewai, nupo wenumu Solu. Nue kunikuni purina.
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Ekekemu ukumuna pana, xiniwepie kire apu wenumu Ananaiasi xekoatia ma xupo xosau iyarati xiyeri eke teteiwopinaure, atoro manetai,” wotai.
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Kakati Ananaiasie ipaki kuna xapa kauna. “Kokaipa, pa apue neu xokupa xuiapu Yerusalemu puroteneai xosaniki xoxixoxi kapia kakati kunawori iyesitiai.
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Neu weninirei muris tineri kunikunirouneri wesepu xuimi apimi kakauyaro soinikepure ere xuriatiti supunikiropu iyo kuna tetai,” wotai.
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Kakati Kokaipae ipaki kauna, “Ne xouwo. Pa apu nu ximine yeu saina apu xina. Nu xetau xuimi apimi xeteneai xuimiapimi xuna kokemu xuna, Israili xuna xosa xouna yeu wenimi nini xosa uteiwopinaure tumuworitiai.
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Nu xouna yeu wenimi uteiwopina yause xosa xokupa tatau xeika xu xeika xemeropinaure ataruwopine,” wotai.
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Ananaiasie xouna atareira mana, Solu xosa xupo iyari ipaki kauna, “Yewapu Solu, Kokaipa Yesusue ne imero maiyenerina, xesayati ne kouyenine. Neu ekini ati teteiwati xiyeri sapi xekowaua, Xoiteupo Supo Youyae ne xosa xokope xepina,” wotai.
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Ananaiasie kunauwatia, sapauni kesimasa siei Solupo ekero purotaie uraki koati, xiyeri sapi xekotai. Kakati sarouna Yesusupo wenumurei ene isetai.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Kakerina xoye nina xiyeri sokisoki tetai.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Xurise Yuta nikau kununu atoroni kutu xouna, ipaki kuna uteina, “Yesusu nu Xoiteupo Nono,” xetai.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Xokupa apue Solupo kuna iyeserineri kokaipa ure urewoteneai. Kakeri kunauneri, “Yesusu wenumurei muris tineri kunikunirouneri xuimi apimi mua apue sore xoxixoxinikirouna. Yerusalemu kaketaie ximine muoro kouna kakauyaro soinikina ere xuriatiti xosa soniki xowopina,” xeteneai.
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Pana Solupo sokisokie xiri kokaipa xati Yuta apimi Tamaskusu puroteneai xosa atina kutuni ipaki kanikina, “Yesusu apua Xoiteue nukou xuiapu sonikepure unareyai,” xetai. Yuta apimie Solupo kuna iyeseri ureuweineri wenumu ororepure kire kuna kunawopu xuwe.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Xokupa asau xouwatia, Yuta apimie Solu ouwepure kunununeri kuna ouwoteneai.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Kakeri, Solue nini kuna ouwoteneaire iyesetai. Yuta apimie Solu ouweri xumopinaure asau xeika ukumu xeika rania, erewesepu xokupa isima parawoteneai.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Kakeria, Solupo tataiwopie kokaipa sepuri erewese katoreki xouro ukumani sou xowoteneai. Kawori kire keri xosa misitati, xupeu isimarei iyososowori erewese kisauira xowotai.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Solue Yerusalemu xouna, Yesusupo tataiwopi xeika kununuwopure xetai. Kakati nu Yesusupo tataiwopi xana xuweworineri ximikuwoteneai.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Kakeria, Parnapasie Yesusupo tianutianuwopi xosaniki sou xou yatawotai. Solue imero Kokaipa xekoati, Kokaipae kuna tuwotaire, Parnapasie asi wariniketai. Solue ximikepu xuweu Yesusupo wenumu Tamaskusu sokisoki uteiwotaire rania Parnapasie asi worotai.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Kakati, Solue nini xeika Yerusalemu purina nini xeika texetai. Nu ximikepu xuweu Kokaipapu wenumurei sokisoki kuna uteiwopi saina tetai.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Solue Yuta apimi Kriki kuna kunaurouneri xeika kuna tuwata xeteneai. Kakati ouwepure ime xireketeneai.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Solupo xataumana Yesusu tairounerie paire siparineri, Solu Sisaria sou xouneri, erewese Tarsusu xesawori xowotai.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Pa xati xokupa Yutia sanawapu xuiapu xeika Kalili sanawapu xuiapu xeika Samaria sanawapu xuiapu teu xeikae Yesusurei xonikisuneri tairounerie ati puroteneai. Kireu apimie nini xoxixoxinikepu xuweuwori, Xoiteu taineri xonikisuwoteneai xuiapu xokupa xina sokisoki xetai. Ninie Kokaipa irue puropi kapia taiwori, Xoiteupo Supo Youyae ninipo xonikikemu sokisoki wotai. Kakati xokupa xuiapue maneri Xoiteure xonikisuwoteneai.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Pitae xokupa sanawa teipa xouna Lita erewese rania xouna Xoiteupo xuiapu tuku poro purotai.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Kire apu nupo wenumu Ainiasi pa wese xekotai. Nupo xokupa eupara xumueki, suariro kireni 8-teu xitosani xini purotai.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Pitae ipaki kauna, “Ainiasi, ximine Yesusu Kristusue atinati xiyeri merukine. Ne sarounau neu suari atiwo,” wotai. Kakati sapauni sarotai.
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Kakati Lita erewesepu xokupa apimi xeika Saroni ku xosaupa xeikae, Ainiasi xiyeri merukati xekerineri, Kokaipa xosa xoniki pirixeteneai.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Kire Yesusupo tataiwopi xuie Yopa purotai, nupo wenumu Tapita. Kriki kunae Torkas xineri. Nue sipesi asinaku kapia tina xuiapu xuru xuweu tianikirouna.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Pa yause xosa supa tina xumotai. Ene isieruworineri iri ata kama tureture xouro xosa iyareteneai.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Lita erewesepa Yopa tomuro purati, Yesusupo tataiwopie Pita Lita purina kuna iyeseteneai. Pa xati aimore apu xesanikeri xouneri ipaki kauneri, “Eio, ne sini xosa sapauni kouwo. Ne kaki xanau xororowou,” woteneai.
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Kakeri Pitae mana nini xeika xowotai. Putawatia souneri, ata kama xouroni kutu xosa xowoteneai. Kakeri xokupa xui oyemasie Pita nutiemu maneri tumuneri muripuroteneai. Kakineri Tapitae xokupa nekei tatama xetai ataruwoteneai.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Pitae xokupa xuiapu xesanikati kisau mauweria, xoutapa ukurourouna kunikuniwotai. Kakerina moakemu pirixina xui mou xekeuna ipaki kunauna, “Tapita, ne sarouwo,” xetai. Kakati xuie eke pereuweina, Pita xekeri, sarouna misetai.
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Pitae xupo xaike tina sarati, tumurotai. Kakati Pitae Xoiteupo xuiapu xeika xui oyemasi teu xeika yainikeri atarinikina, Tapita ekeoma purina xetai.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Pitae kaketai kapiaure Yopa erewesepu xokupa sanawa yau kuna oi xouxanau wati, xuiapue iyeseteneai. Paire xokupae Kokaipaure xonikisuwoteneai.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Pitae xokupa asau Yopa purotai. Kire apu nupo wenumu Saimoni xeika purotai. Pa apue pulmakau nikau ipisa tina kireu sainapure atiatina teukirouna.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.