Atos 8
six (SIX) vs AAI
1 Solu ekero, pa kapia ninie kaketeneaia asinaku xetai.
1 Stephen hi’asabun momorob isan Saul auman isaito.
2 Kireu apimi nini Xoiteue xouweurouna kapia tairounerie, Stiweni upuarineri nure kokaipa morepi moroteneai.
2 Kwafirenayah sabuw afa Stephen hiyai naatu isan hiyababan rerey gagamin maiyow hima hirererey.
3 Solua nu Yesusu tairouneri xuiapu xoxixoxi nikepi saina tetai. Ninipo atayau xouna xui xeika apu xeika tiniketai. Kakina puruniki xouna kakauyaro soiniketai.
3 Naatu Saul ekaleisia gurusin busuruf bar awan awan run tit orot babin bow rouw fatum iteten in dibur baremaim yaririyen.
4 Pa xuiapu ximi xouxanau woteneaie, puroteneai wese yau asinaku kuna uteiwoteneai.
4 Iyab hitagey nanabin hititit i God ana tur hibinan auman hinan.
5 Pilipue kire Samariapu erewese xouna, Kristusurei asinaku kuna nini xosa uteiwotai.
5 Philip re in Samaria bar merar gagaminamaim Keriso ana tur binan in.
6 Xokupa xuiapuni kutue Pilipupo kuna iyesete xumu xonuxonu kapia kakati xekotouneri, nupo kuna xosa ati xakuniki iyareteneai.
6 Philip eo sabuw hinonowar naatu ina’inanen sinaf hi’i’itan etei hina hiyubin ana tur nowar isan.
7 Pilipue xokupa xuiapu xosanikipo xoxi yaniyani xesanikati xekoria, pa yaniyani teue xoxi xiraxarauweineri weniki xowoteneai. Xokupa apu einiki xumuna sianiki xoxixekie, xiyeri meruketeneai.
7 Sabuw moumurih maiyow wanawanahimaim afiy kakafih tarsumih hima’am erefanah auman hititit, naatu ah umah kafikafirih naatu ah umah murumurubih moumurih maiyow auman iyayawasih
8 Paire pa erewesepu xuiapue kokaipa nimariri nimariri woteneai.
8 Imih nati bar meraramaim yasisir gagamin maiyow tafair tit.
9 Kire apue pa erewese purotai, nupo wenumu Saimoni. Ekime nue kireu tianikete xoxixoxiniketewopure osauna xoxixoxi yaniyani yainikirouna, kakati Samariapu xuiapue xekeri xokupa nanunanu teteneai. Nue ipaki kunauna, “Ye kokaipa apu,” xirouna.
9 Baise nati bar meraramaim i orot ta wabin Simon ma farum eafusar farum Samaria orot babin bibibiruwih, naatu taiyuwin wabin bora’ara’ah orot gagamin rouw eo.
10 Kakati xokupa kokaipa apimi xeika kireu aipu xuimi apimi xeikae rania Saimonipo kuna iyesepure xeteneai. Ninie ipaki kunauneri, “Muaiya, kire Xoiteupo sokisoki, wenuneri Kokaipa Sokisokini Kutu, nue Saimoni xosa purina,” xeteneai.
10 Naatu sabuw etei nati bar merar hima’am, orot kikimin yen in orot gagamin etei fanan akisin hinonowar hio, “Iti orot i God ana fair bai, wabin ‘Fair Gagamih.’”
11 Nupo kuna sokisoki iyeseteneaia, pa amure, xokupa yause xekoria xetau kapiani kutu kakati xokupa nanunanu tirouneri.
11 Sabuw etei hibi’ufunun anayabin manin maiyow ana farumamaim bibibiruwih.
12 Pana Pilipue Xoiteue xuiapu yakunikepina yauseure asinaku kuna xeika Yesusu Kristusupo wenumu xeikaure uteiwatia, xuimi xeika apimi xeikae xonikisuneri Yesusupo wenumurei ene iseteneai.
12 Baise ana maramaim Philip na tur gewasin God ana aiwob isan naatu Jesu Keriso ana fair isan binan hinonowar, orot babin etei hitumatum naatu bapataito hibai.
13 Saimonie rania xousuna Yesusupo wenumurei ene isetai. Kakerina Pilipu xeika texineri Pilipue kokaipa xumu xonuxonu kapia kakixanau wati xekerina xokupa nanunanu tetai.
13 Simon taiyuwin auman itumatum naatu bapataito bai misir Philip mi’itube inan na’atube i’ufunun hairi hin naatu ina’inan gagamih maiyow himamatar i’itah isan ifofofor morob.
14 Yerusalemu puroteneai Yesusupo tianutianuwopie, Samaria apimie Xoiteupo kuna teneai kuna iyeseteneai. Pa xati Yonino Pitano xesanieri nini xouyeniketeneai.
14 Tur Abarayah Jerusalem hima’am Samaria sabuw God ana tur hibasit hibaib tur hinowar, Peter John hairi hiyafarih isah hin.
15 Utu putarinexeri, Xoiteue Supo Youya pa Samaria apimi tinikepinaure kunikuniwoxeteneai,
15 Hin hititit ana veya isah hiyoyoban, saise Anun Kakafiyin hitab.
16 pa amure, Xoiteupo Supo Youyae nini xosa kopu xuwe, ai Yesusu wenumurei ene iseteneai.
16 Anayabin Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibaib ana veya, Anun Kakafiyin men yait ta tafanamaim yenamih.
17 Kunikunieinexeri, xupuniki xosaniki iyarexeri, Xoiteupo Supo Youya teteneai.
17 Imaibo Peter John hairi umah tafah hiyara’aten isah hiyoyoban naatu Anun Kakafiyinane hibai.
18 Yesusupo aimore tianutianuwopie xupuniki xosaniki iyareri Xoiteupo Supo Youya teri Saimonie xekeniketai. Pa xati xe nini xosa timana, ipaki kunauna,
18 Sabuw tafah umah hiyara’aten Anun Kakafiyin re hibaib Simon i’itin ana veya, kabay baih tur abarayah itih naatu
19 “Tini mua sokisoki ye rania siari, kire apu xosa xupi iyaritia, Xoiteupo Supo Youya tepina,” niketai.
19 eo, “Ayu auman akokok nati fair ayu kwanitu, saise sabuw iyabowat tafah ayayara’aten i auman Anun Kakafiyin hinab.”
20 Kakati Pitae Saimon ipaki kauna, “Neu xe paiya naki xeikani xoxi xepina! Xoiteue aini tinikerina xiyeri xapa tepu xuwerouna sapia, ne xei isayawopine xi nanunere, wo? Xuweni kutu.
20 Baise Peter iya’afut eo “O akabay airi mi’itube kwatamorob, anayabin o kunotanot God ana siwar i boro kabayamaim inatubun.
21 Xoiteu ekero neu xonikemu teteiwatixe. Pa xati sini mua Xoiteupo saina tikiriai xopu ne purowai itou xuwe. Xuweni kutu.
21 O a bowabow ta men aki biyai’imaim ema’am, anayabin o dogor God nanamaim i men mutufurinamih.
22 Ne xoni pirixinau neu xoxi kapia nikini tuwo. Kakinau Xoiteu kunikuninau kotowau neu xoxi nanunanu xoniro purotai xesauwepina.
22 Iti not kakafihine dogor kwikitabir naatu Regah isan kuyoyoban ta’itin a not kakafin nati dogoromaim ema’am boro nanotawiy.
23 Ye mua kuna kunautiaia, amure, ye xekenitia ne Xoiteue ai xoniki ina tinikirouna sapi tepure ekinieni kutu nau pa kapiae kasuei xoxi siei neu nanunanu xoxi xati paie xunupo kakauya xosa purine,” wotai.
23 Anayabin ayu ai’iti o dogor wanawanan i bahiy iwansumi mata ebifefek naatu bowabow kakafin ana dibur irun kuma’am.”
24 Kakati Saimonie kuna xapa kauna, “Tinie Xoiteu kunikuniwari yeure xou kuruwati, tini kunauyatiai sapi ye xosa moxete,” niketai.
24 Imaibo Simon iyafutih eo, “Regah isan kwayoyoban wainu, saise sawar iti na’atube men ta isou namataramih.”
25 Yesusupo tianutianuwopi aimorei Kokaipapu kuna utei xuiapu kanikineri, Xoiteue nio xosa kapia kaketaire xeika kanikete woteneai. Kakeri xurise Yerusalemu xiyeri xowoxeteneai. Xowoxeteneai yause xosa, Samaria nikau xokupa wese yau asinaku kuna uteiwoxeteneai.
25 Regah ana yawas hio’orereb naatu ana tur hibibinan ufunamaim, Peter John hairi himatabir maiye au Jerusalem hiyey ana veya, Samaria bar merar ta ta wanawanahimaim tur gewasin hibinan auman hin.
26 Kire Kokaipapu xenikorokoroe Pilipu ipaki kauna, “Ne sarounau asau munarounaro xounau, Yerusalemue utu Kasa putawotai imerei xouwo,” wotai. Pa imepa apu xuweu masaira purina.
26 Imaibo God ana tounamatar Philip iu, “A ef asukwafune inab, arar yan ana ef Jerusalemane re in Gaza titit iwat inab inare inan.” Ethiopian orot Philip hairi hitar|alt="Ethiopian eunuch and Philip" src="cn01931B.tif" size="col" loc="Act 8.26" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="8.26-30"
27 Kakati Pilipue sana xowotai. Pa imeropa kire Itiopiapu apu xekotai. Nu paiya Itiopia sanawapu kokemu xuipo kokaipa saina apu. Pa xuipo wenumu Kantasi, pa saina apue pa kokemu xui Kantasipo xe re xuruara yakurouna. Itiopiapu kapmanie para waruwoniai. Pa apue Yerusalemu muris tepure kotaiye,
27 Imih Philip misir ef nati butitiy inan founamaim Ethiopia orot gagamin hairi hitar. Iti orot i Ethiopia hai queen ana kabay etei ana nutitiyenayan gagamin, aiwob babin ana aiwob wabin i Kandis. Iti orot gagamin yena Jerusalem God kwafir sawar,
28 xiyeri xowopure xetai. Nukoe misitati notoe pururouna saka xosa misitina kunatureture Aisaiapu nakau, ninaipa xowotai.
28 me yan ana wa bai ana ubar matabir maiye re’er, ef yanamaim dinab orot Isaiah ana buk rusasar ma iyab auman inan.
29 Xoiteupo Supo Youyae Pilipu ipaki kauna, “Ne pa saka nutiemu xono,” wotai.
29 Naatu Anun Kakafiyin Philip iu, “Kwen ni’i wa sisibinamaim kwiyubin.”
30 Kakati Pilipue nutiemu keikei xonatia, pa apue kunatureture Aisaiapu nakau nina xati iyesetai. Pilipue kotouna, “Ne mua kuna ninaxitiai kuna xotapa sipaunere, e xuwe?” wotai.
30 Philip imaibo nunuw yen na iyubin, tainin i’abar dinab orot Isaiah ana tur biyab nowar, naatu Philip orot ibatiy, “Nati buk kubiyab anayabin iso’ob?”
31 Kakati pa apue kuna xapa kauna, “Ye amakinei kuna xotapa sipawopinena? Kire apue kayati paiyeye sipawopine,” wotai. Kakati Pilipu kauna, “Xouro manau ye xeika mise,” wotai.
31 Orot iya’afut eo, “Mi’itube boro anaso’ob? Orot ta isou nakubuna boro anaso’ob?” Naatu Philip ifefeyan yen sisibin mare.
32 Pa kuna masa ninaxetaia, mua kuna tuku, “Nue kire kuna kunawopu xuwe. Sipsipu ouwepure tixowori xiraxepu xuweurouna sie. Pa xeika sipsipu ara uri katiwori xiraxepu weurouna sie.
32 Orot gagamin i buk firorow wanawanan ana hanef iti rusasar ma biyab.
33 Wenumu xiri ororineri, atineri kutuni kunawopu xuwe. Pa xati apue kuna asi warinikepineri, nono teu puropu xuwe. Xuwe. Ninie ouweri, mua ouro pani puropu xuwe,” xetai.
33 Taiyuwin yare, ma gewas ana baitafen tutur isan men hinuwet gewas,
34 Pa apue pa kuna ninaiyeina, Pilipu ipaki kotouna, “Ye ne kotonine, kunatureturei yure mua kuna kunawotaina? Nu nukoure kunawotaire e kire apure kunawotai?” wotai.
34 Naatu Ethiopia orot Philip ibatiy, “Ku’o anowar, yait isan iti dinab orot eo? I taiyuwin isan, ai orot babin ta isan?”
35 Kakati Pilipue pa apu kuna uteina kawotai. Akerina pa apue ninaxetai kuna xotapa uteiyeina, xurise Yesusupo asinaku kunaure uteiwotai.
35 Imaibo Philip Buk ana hanef menamaim busuruf biyab imaim tur gewasin Jesu isan ana tur eowen.
36 — ausente —
36 Ef yan hire hinan auman hina harew soson ta’amaim hitit naatu orot gagamin eo, “Harew iti, tare bapataito kwitu.”
37 — ausente —
37 Philip iya’afut eo, “O karam boro bapataito inab, dogor tutufin etei inabitumatum na’at.” Iya’afut eo, “Ayu abitumatum Jesu Keriso i God Natun.
38 Kakerina, saka titi kauwati nue muri keuwati saka puruwoteneai notoe tumuwoteneai. Kakeri Pilipue pa apu xeika enero munaneri, Pilipue Yesusupo wenumurei ene iseruwotai.
38 Orot gagamin ana wa rowenatan naatu Philip hairi hire hin harew yan hire nati’imaim Philip orot bapataito itin.
39 Nini ene wetineri xouro moxeria, sapauni Kokaipapu Youyae Pilipu sou xowati, pa apue nu xiyeri xekopu xuwe. Pa apue nimaririeina nukou ime tai xowotai.
39 Harewane hiyeye ana maramaim, Regah Anunin Philip bora’ah. Orot gagamin men itin maiye, baise ereyasisir auman ana ef rura’ah maiye remor in.
40 Pilipue Astot erewese putarina, xokupa erewese yau texina Yesusupo asinaku kuna uteipa texetai. Teipa xouna xurise utu Sisaria erewese putawotai.
40 Nati ana veya’amaim Philip i Azotus imaim rouwatait, naatu in Caesarea tit, efamaim inan bar awan, awan run tit tur gewasin binan auman remor in.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.