Atos 7
six (SIX) vs AAI
1 Ere xuriatitie Stiweni ipaki kotouna, “Apimie mua kuna ne xosa suwoteneaia suwaure, e xoreinineri?” wotai.
1 Imaibo Firis Gagamin Stephen ibatiy, “Tur iti i anababatun o isa teo?”
2 Kakati Stiwenie ipaki kunauna, “Yewapu xura xauwa xura, tini iyesa, sikou asisiki Apraxamue erewese Aran xowopu xuweuni Mesepotemia puroyai yause xosa, mena xouropu Xoiteu nu kokaipa sokisoki tukue Apraxamu maiyewoyai.
2 Stephen iya’afut eo, “Taitu tuwai’inah naatu tamai’inah anao kwananowar! Ata agir Abraham ufibo na Haram imaim ma, baise wan Mesopotamia ma’am ana veya’amaim Marakaw ana God isan irerereb eo. Stephen Ebibinan|alt="Stephen preaching" src="cn01914B.tif" size="col" loc="Act 7.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.2"
3 Xoiteue ipaki kauna, ‘Ne neu ou wetinau xatanimana weinikiterinau, kire ou atarinepine xosa xouwo,’ woyai.
3 ‘A tafaram naatu taituwa inihamiyih inan tafaram ayu ana bi’obaiyi imaim inama.’
4 Kakati Apraxamue Kaltia nikau ou wetina Aran xou puroyai. Omo xumuratia, Xoiteue xesawati kouna mua ou, tini purikiriai xosa puroyai.
4 Imih Kaldia tafaram ihamiy naatu na Haram imaim ma. Tamah momorob ufunamaim God nawiy na me tafaram iti bitin boun kwa iti kwama’am.
5 Xoiteue mua kire ou masa ara kireni nuxuto sie, Apraxamupo apu kinipo ouni kutu puropinaure nu tuwopu xuwe. Sokisoki kuna kunauna sewai mua ou Apraxamu tutia, nuko xeika nukou nonomi xeika nikau ou puropina xeyai. Xoiteue mua kuna kunawoyai yausepa Apraxamu nu nono xuweu.
5 God men abisa ta Abraham nowanamih itin naatu men kafa’imo me kikimin eafuw nowanamih itin. Baise God eomatan tafaram tutufin etei boro nowanamih nab naatu wawawan uf hinatutufuw boro hinab. Nati ana veya’amaim Abraham i aurin kek en ma’am God eomatan.
6 Xoiteue Apraxamu ipaki kauna, ‘Neu asinimanae kireu nikau sanawa xouneria puropineri. Xouneri aipu saina apimi puroria, xetau apimie 400 xitosani xosa xoxixoxi nikepineri.
6 Naatu God iti na’atube eo, ‘O wawaw i boro nah toumanih hai tafaramamaim hinama, nati’imaim boro nah toumanih hai fair babanamaim hinama bowabow fokarin maiyow hinabow, hinarouw hini’a’afiyih kwamur etei 400 na’atube nasawar.’
7 Pana pa xoxixoxi kapia teteneai apimia sewai kuna xosa tumunikerepine. Kakitia sewai Apraxamupo nonomie pa sanawa weti kouneria, mua wese iko xosa muris tepineri xeyai.
7 Baise God iuwih eo, ‘Ayu nati tafaram hinabuwi babahimaim kwanama kwanabowabow boro baimakiy anitih. Nati ufunamaim boro tafaram kwanihamiy kwanatit efan iti’imaim ayu kwanakwafiru.
8 Xoiteue kunauna yei Apraxamu xeika lixine xoikemu sokisoki tuyai xati maritakepina xeyai. Xurise Apraxamue Aisaki omo xina, 8-teu asau xosa Aisaki maritakeru woyai. Aisakie Yekopu omo xati, Yekopue asisikimana 12-teu nikau eminiki xeyai.
8 Imaibo God ar afu’afuw ana obaibasit Abraham itin ina’inanen na’atube kaif. Imih Abraham natun Isaac tufuw fur ta’imon sasawar ufunamaim ana ar kanabin e’afuw. Nati ufunamaim Isaac natun Jacob ana ar kanabin e’afuw naatu Jacob natunatun 12 it uwatanah wabih gagamin auman hai ar kanabih e’afuw.
9 “Pa asisikimanae xameyaniki, Yosepure xoxi nanunanu terineri, aipu saina apu sie xesawori xetau apimi xosa xowoyai. Kakeri, pa apimie Isipu sou xowoniai. Kakeri, Xoiteue nu xeika puroyai.
9 Baise uwatanah wabih gagamin Joseph isan hibobowen akir wairafin na’atube hitih hitubun hibai hin Egypt imaim ma. Baise God i mar etei biyanamaim ma’am.
10 Xoiteue tianu wati nupo xokupa xu xuweieyai. Kakati Yosepue Isipupo kokemu xeika kunakuna wati, Xoiteue asinaku sipa tuwati kokemue nu xouwewoyai. Pa kokemue nu tumuworati Isipupo akereki kapmani purina, kokemupo atoropu xokupa xuru yakuworuwoyai.
10 Naatu ana yababan ta ta wanawanamaim bibais. Veya ta Joseph Egypt hai aiwob nanamaim titit ana veya aiwob orot Joseph i’itin yan bai naatu ana kakaf isan ma, anayabin God ukwar rerekab Joseph itin. Imih aiwob orot Joseph bai ana gawanamih yai, naatu aiwob ana bar gagamin wanawanan auman kaifin isan ana fair itin.” Joseph Egypt sabuw ebobonawiyih|alt="Joseph as ruler" src="cn01917b.tif" size="col" loc="Act 7.10" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.10"
11 “Xurise xokupa Isipu sanawa xeika Kenan sanawa xeika mause yause xati, xokupa xuiapu xoye xuweitau nikeyai. Kakati sikou asisikimana xoye xuweitau nikeyai.
11 “Nati ana veya’amaim baimar kakafin na, Egypt naatu Canaan tafaram wanawanan yababan gagamin na’in matar, naatu it uwatanah bayumih hi’akir.
12 Yekopue Isipu wit purina kuna iyeserina, kopou asisikimana xesanikati xowoniai.
12 Egyptamaim bay ma’am ana tur Jacob nonowar ana veya uwatanah hai nanawan wantoro’ot imaim hin.
13 Xiyerineri xowoniai yause xosa, Yosepue oamana ipaki kanikina, ‘Ye Yosepue,’ nikeyai. Kakati kokemue rania xurise Yosepupo oamana sipanikeyai.
13 Hai nanawan bairou’abin ana veya Joseph taiyuwin botait irerereb tuwahinah hai tur eowen, naatu Pharaoh nati’imaim Joseph ana nibur isah so’ob.
14 Yosepue omo Yekopu kuna xesaruwati, nupo xuiapu 75-teu sie xeikae kouyewoniai.
14 Nati ufunamaim Joseph tamah Jacob isan, naatu tamah ana nibur isah tur iyafar, nah etei 75 na’atube.
15 Yekopue Isipu xowoyai. Purixana xumatia, sikou asisikimana rania xumuweneai.
15 Imaibo Jacob rena Egypt tit, nati’imaim i natunatun bairi himorob, it uwatanah.
16 Kakeri, erewese Sekem xiyeri xemeiniki xouneri ekime Apraxamue Amorupo nono nikau kopa upu isayawoyai xosa upuainikeneai.
16 Naatu biyah i hibow himatabir maiye tafaram wabin Shekem rahamaim hiya, nati me i Abraham orot Hamor natunatun biyahine tubun.
17 “Paina ekime Xoiteue Apraxamu sokisoki kuna kawoyai yause putawopure tomuroirotai. Kakati Israil apimi Isipu puroniaia xiri inainauweneai.
17 “God ana omatanen Abraham eo’omatan na baiturobe isan ana veya na kabom, naatu ata sabuw Egypt hima’am busuruf ra’at tafaram awan karatan.
18 Xurise kire apue Isipupo kokemu puroyaia, nu Yosepu sipawopu xuwe.
18 Imaibo aiwob orot ta Joseph men susu’ub i busuruf Egypt isan i’aiwob.
19 Pa kokemue sikou xuiapu kini xorexoreinikina xoxixoxi kapia tinikirouna. Nue kunawati nono misiarara xumopinerire purereinikeneai.
19 Ata a’agir ifufuwih, biyababan kakafin anababatun itih, eokikinih hai kek sosof hisrouwen hi’in himorob.
20 Pa yause xosa Mosesipo anae Mosesi iyareyai. Nu nono xoseiara xati Xoiteue xouwewoyai. Kakati omopu atoro Moses xeimore poita xosa yakuwoneai.
20 “Nati ana veya’amaim Moses tufuw, kek ana itinin gewasin maiyow. Baremaim hinah tamah hibunwa’ir ma sumar etei tounu na’atube sawar.
21 Xurise kisau iyareri purati, kokemupo mokei tina nukou nononi kutu sie yakuwoyai.
21 Imaibo barene hibotait titit ana veya, Pharaoh natun babitai natunamih bai ituw ra’at yen orot matar.
22 Kakati Mosesie Isipu nikau xokupa asinaku sipa tieina, sokisoki kuna tua saina xokupa sokisoki saina tua sayeyai.
22 Egypt ana ukwar rerekab etei Moses hi’obaiy so’ob, naatu ana tur ana sinafumaim eo sisinaf etei i fairih.
23 “Mosesipo xitosani 40-teu xatia, nukou xataumana Israil apimi xekenikepure nanunanu woyai.
23 “Moses ana kwamur etei 40 na’atube baib ana maramaim ana not bogaigiwas tit ana sabuw Israel inananawanih.
24 Mosesie xekoatia, kire Isipupo apue kire Israilipo apuara xoxi kapia tiwotai. Kakati, Mosesie pa Israilipo apu tianuworina, xoma xapa tina pa Isipupo apu ouwati xumoyai.
24 Tit inan Egypt orot ta Israel orot boborabirab itin, basit na ibais wasfafar naatu anasa bow Egypt orot rab morob.
25 Mosesie nanuwotaia, Xoiteue Moses xuporei tianisikepure xina xi xataimanae sipawopineri xeyai. Paire nini sipawopu xuwe.
25 Moses not eo, ‘God ana baibais ayu wanawana’umaim esisinaf au sabuw boro hina’itin hinaso’ob, baise men hi’itinimih.’
26 Kire asau xosa, Mosesie xekoatia Israilipo apu aimorei waraxeteneai. Kakexeri putaraniepure xona kunauna, ‘Ei eri xatauno. Tini ama taitai waraxinuana?’ nieyai.
26 Marto Israel orot rou’ab hairi hibiyow itih, basit na fafar naatu iuwih, ‘Kwa airi i ain uf, aisim taiyuw kwabiyow?’
27 Kakati pa apu poripori xotapae Moses xiyeri wasuwetai. Kakeri kunauna, ‘Yue kanati sinipo tumu saine kuna xekexeke sainena?
27 Baise orot ta biwa’an kakafene Moses rukouw eo, ‘O aki bainabatani naatu baibabatiyi isan yait rubini?’
28 Xorise kire Isipupo ouweitiai sie ye ouwiyepure xinere, wo?’ woyai.
28 ‘O kukokok ayu ina’asbunu fai Egypt orot ia’asabun na’atube?’
29 Kakati Mosesie pa kuna iyeseri ximi xouna, Mitiani nikau ouro puroyai. Poro xui tina sawai nono aimore tuku xeyai.
29 Moses iti tur nonowar ana veya Egypt ihamiy bihir in tafaram wabin Midian imaim ma, nati’imaim touman orot na’atube ma’am natunatun orot rou’ab hitufuw.
30 “Kakina 40-teu xitosani xouwatia, Sainai totou tomuro ou apu xuweu xosa kire xenikorokoroe Moses maiyewoyai. Nu kire na misiarapu ne teu xosaupo xepi minika xopuro puroyai.
30 Kwamur 40 sasawar ufunamaim oyaw Sinai sisibinamaim arar yan tounamatar Moses isan irerereb wairaf na’atube wa’ab wanawanan to’ab.
31 Mosesie pa kapia akipaxetai xekerina xokupa nanunanu teyai. Ati xekopure nutiemu xonatia, Kokaipae ipaki kauna,
31 Moses iti wairaf to’ab i’itin ana veya ana kasiy ra’at, naatu itinbunai isan na biyubin auman Regah fanan nowar;
32 ‘Ye neu asinimana nikau Xoiteu. Ye Apraxamupo Xoiteu, Aisakipo Xoiteu, Yekopupo Xoiteu.’ Kakati Mosesie urerina xekopu ximikeyai.
32 ‘Ayu i o uwatanah hai God, Abraham ana God, Isaac, naatu Jacob.’ Moses yan wanawanan birubir fafar an uman hioror naatu men karam boro tanuw ta’itin.
33 Kakati Xoiteue kauna, ‘Ne neu erieri xureieye, pa amure, mua ou ne tumutiaia ikouna xeseu.
33 Imaibo Regah eo, ‘A ana sumasum kubosair anayabin iti kamar i kakafiyin yan kubatabat.
34 Ninie Isipu yeu xuiapu xokupa kapia xoxi kakinikeri xekeutiai. Ye ninipo morepi iyeserine, Israili apimi Isipu xupunikiropu sonikepure koune. Pa xati ne sarouwo. Ye Isipu xesanepure xine,’ woyai.
34 Ayu au sabuw Egypt imaim bai’akir kakafin maiyow hibaib aitih, naatu hitef hirererey anowar, imih rufamih botaitih isan are ana. O kuna aiyafari kumatabir maiye au Egypt.’
35 “Ximuximua Israili kinie Mosesipo supo wari ipaki kauneri, ‘Yue kanati sinipo tumu saine kuna xekexeke sainena?’ woniai. Pa apu Mosesie sore tumu saina tina, Israili xiyeri tinikepinaure Xoiteue xesawoyai. Pa xenikorokoroe na misiara xosa puroyai xati nupo kunae Moses xesauwati xowoyai.
35 “Moses i orot ta’imon Israel sabuw hikwahir hiu, ‘O yait rubini aki bainabatani naatu baibatiyi isan?’ Nati orot ta’imon sabuw bainabatanih naatu rufamih botaitih isan God taiyuwin ana tounamatar iyafar na wa’ab toto’abamaim irerereb Moses fair itin.
36 Mosesie Isipu weti soniki xoupopouna, 40-teu xitosani xosa xumu xonuxonu kapia Isipu erina pa Ewou Xasi xosa erina apu xuweu ou xosa eretewoyai.
36 Sabuw nawiyih Egypt hihamiy hitit, naatu ina’inan men hi’i’itah efa’efanin Egyptamaim, Red Sea imaim, naatu kwamur 40 arar yanamaim iwa’an hi’itah.
37 Pa Mosesie sore Israili ipaki kanikina, ‘Xoiteue tinipo kire xatatiki tumuworatia, iko sie kunatureture puropina,’ xeyai.
37 “Iti orot Moses i boun Israel sabuw hai tur eowen, ‘God boro dinab orot kwa wanawananamaim a orot ta niyafar nan, ayu biyafaru na’atube.’
38 Xurise sikou asisikimanae apu xuweu ou xosa utu kununuwori, pa Mosesie sore nini xeika puroyai. Kakina Sainai totou xouro xowati, xenikorokoroe kuna tuwoyai. Nue Xoiteupo kuna ekeoma tuku tina siko sikeyai.
38 Iti orot Moses Israel sabuw bairi kou’ay hibai arar yanamaim hibat naatu ata a’agir bairi Sinai oyawemaim tounamatar tur yawasin bai re itin naatu ya’abun it isat rena.
39 “Kakatia, sikou asisikimanae Mosesipo kuna iyesepu xirexeniai. Xuwe. Nupo kuna supo warineri, ninipo xonikikemuepa Isipu xiyeri xowopure xeniai.
39 Baise it ata a’agir fanan men hibosiyasiyar, naatu fanan hikwahir hikokok i mi’itube hitamatabir maiye hitan Egypt hitatit.
40 Aroni ipaki kauneri, ‘Pa apu Mosesie Isipupo sosiki kotaia amu amakinarauna sini sipa xuwe. Pa xati nei xoiteu erinau sikau, ninie akerineri ime atarisikepineri,’ woniai.
40 Imih Aaron hiu, ‘Aki akokok god ta kusinaf au nai i’iyon ebonawiyi. Moses Egyptane nawiyi atitit men aso’ob abisa isan matar.’
41 Pa yause xosa kire pulmakau ara kesirou tumuworineri, pa oropu xoiteu xouineri noto ouneri xuria teneai. Kakerineri, nikou xupunikieni kesiwoniai sapire nimaririwoniai.
41 Nati ana veya’amaim aibat ta cow natun ana yumatabe hibu’ur. Naatu sibor hibow hina sawar i umahimaim hisinaf mamatar ana sibor hiyai naatu ana hiyuw hibow hiyasisir.
42 Pa xati asau xeika, poita xeika, pai xeikaure muris tepinerire Xoiteue nike tinikeyai. Kunatureture nikau nakau xosa kuna purotai sie, ‘Tini Israili tini xiri xosa usie ukauro 40-teu xitosani purikiniai yause xosa pulmakau xeika sipsipu xeika ounuku xuria tikiniai, tini yeure xuria tikiniaire, wo? Xuweni kutu.
42 Baise God mafutih, naatu mar ana sawar kwafirih isan ibasit. Dinab orot hai Bukamaim hikikirum na iturobe,
43 Pa kokaipa kesia ata tinie xemekiniaia yeu kesia ata xuwe. Paiya xorei xoiteu Molekipo. Tini xorei xoiteu Repanipo paipo xenumu rania xemekiniai. Tinie pa ouropu xoiteu xeniniki xosa muris takuaire kesirou tumuworikiriai. Pa xati ye tinipo sanawa xosau xesatikitia, pira ou Papilon sanawa purotai xosa xounaria purakuai.’
43 Kwa i god Moloch ana sis kwa’abar kwareremor,
44 “Stiwenie pani ipaki kunaunua, “Sikou asisikimanae apu xuweu ou xosa puroniai yause xosa paiya, nini Xoiteupo kesia ata tuku. Pa ata xosa Xoiteue nukou kunani kutu yararirouna. Pa kesia ata xuwoniai yausepa, Mosesie amukau atarau” xuwopina xina Xoiteue kawotai sieni taineri xuwoniai.
44 “Ata a’agir God ana sis arar yanamaim hiyai hima’am i God ana itinin nati’imaim bairi hima’am. Nati sis i God mi’itube Moses iu bi’obaiy na’atube naatu God yayakitifuw na’atube hiwowab.
45 Xurise asisikimana nikau nonoe pa kesia ata tineri xetau apimi nikau ou tepure Yosua xeika koniai. Kakeri, Xoiteue asisikimana nikau muanikiro pa xetau apimi xesanikeyai. Kakati, kesia ata xuworeri nuko pa ou xosa purina utu Tepitipo yause xeyai,
45 Nati ufunamaim, ata a’agir sis tamahinah biyahine nan hibai hi’abar Joshua babanamaim bonawiyih bairi hirun sabuw afa hai tafaram God nunih hititit i hai tafaram hibai. Naatu nati sis i ma’am David ana veya’amaim tit.
46 pa apu Tepitia Xoiteue asinaku kapia nu xosa kakirouna. Pa xati Tepitie ipaki kunikunina, “Yekopupo Xoiteupo Ata xuwopinere? Xuwere?” xeyai.
46 David ana baibais gagamin na’in God biyanane bai, imih ifefeyan bar tawowab. Jacob ana God isan
47 Kakeyaina pana xurise, Solomonie pa ata xuworeyai.
47 baise iti bar i Solomon wowab.
48 “Xoiteu Xouroni Kutua apue xuwoniai ata yau purirouwatixe. Kunatureturei kunawoyai sie,
48 “Baise Auyomtoro’ot ana God i men orot bar tewowowabimaim ema’ama’amih, dinab orot eo kikirum na’atube.
49 ‘Kokaipae ipaki kunauna, “Mena paiya yeu kokemu sai, ou paiya yeu siai iyaritiai wese. Pa xati tini amukau ata yeu xuworiyakuaina? Ye arikepine iri ana wese puropinana?
49 ‘Mar i ayu au urama’ama,
50 Ye ikoini pa xokupa sapi iyariai,” ’ xeyai niketai.
50 Sawar iti kwanotanot men ayu asinaf himatar?’
51 “Stiwenie kaunsolu pani kanikina, ‘Tini poripori tutua apimi. Tinipo xotikikemu xeika nanunanu xeika paiya xukumi nikau sie sokisoki xina. Tinipo xakutiki susuworati, Xoiteupo kuna iyesirouwarixe. Ekime tinipo asitikimanae kakeneai sie, tinie sipesi Xoiteupo Supo Youyapu kuna supo warounuku.
51 “Kwa i dogor fokarih naatu dogor wanawanan gugumin naatu tain gugurih God ana tur men kwanonowar! Kwa i a’a’agir ah kwabat, mar etei Anun Kakafiyin kwarurukouw!
52 Amu kunatureturei ekime purati, tinipo asitikimanae asinaku kapia nu xosa kakeniaina? Xuwe. Ninie ekime apimie ipaki kunawoniai ounikieniai, kunauneri, Apu Asinaku Kapia Kakepina, kopina xeniai. Pa apu mua koati xiwai xupunikiro iyarinuku ouwari xumotai.
52 Kwa a’agir dinab orot marasika hima’am etei hirouw hi’a’akirih, nati dinab oro’orot i marasika iti orot gewasin nan isan hikurereb. Baise kwa uwatanah hirouw himorob, naatu boun kwa iti orot gewasin nan baban kwao kwarab morob.
53 Tini xenikorokoro xupunikiropu Xoiteupo tu tikiriai sorena, tini taiwopu xuwe,’ ” niketai.
53 Kwa i God ana ofafar tounamatar hiyafar re’er kwabai, baise men kwabobosiyasiyar!”
54 Kaunsolu teue Stiwenipo kunaure, xiri kisamaira nikati maikuku woroteneai.
54 Kaniser hima Stephen eo hinonowar yah so’ar gagamat bufutih hikarmusiyan himisir
55 Kakeria, Xoiteupo Supo Youyae Stiweni xosa xokope xati, mena xouro eisa wotai. Xoiteupo asinaku memeremu xeika nekei xeika mena xouro xekerina, Yesusue Xoiteupo xupo meruira tumu puroto wati xekotai.
55 Baise Stephen God Anun Kakafiyin biyan etei karatan batabat au mar nuwra’at God ana marakaw itin naatu Jesu sisibin asukwafune batabat itin.
56 Stiwenie ipaki kunauna, “Iyesa. Ye mena xekeutia taiyati, Apupo Nonoe Xoiteupo xupo meruira tumu purina,” niketai.
56 Basit eo, “Kwanuw ra’at! Ayu mar ana etawan botawiy Orot Natun God ana asukwafune bat ai’itin!”
57 Ninie pa kuna iyeserineri ere xiraxarauneri xakuniki parapara woteneai. Kakeri sauweineri keikei xona Stiweni soki xorou teteneai.
57 Fanah aumetawat hiwow tainih higibud, imaibo etei au ta’imon hinunuw hibai
58 Erewese kisauira xesawori munati, ouwepure xe kuruwoteneai. Ximuximu kuna xosau suwoteneai apimie, nikou nekei xuwau xurexineri apu tenemai wenumu Solu, nu nutiemu soxeteneai.
58 hitain hitit bar merar gagamin ufunane hitaiy re kabayamaim hirab, orot iyab baifuwenamaim sif hirurubon, hai faifuw nati orot boubun wabin Saul anamaim hiya.
59 Apimie Stiweni xosa xe kuruworia, Stiwenie ipaki kunikuni xina, “Kokaipa Yesusu ne yeu xenimi te,” xetai.
59 Kabayamaim hibat hirabirab auman Stephen Regah isan ifefeyan eo “Regah Jesu ayubu kubai!”
60 Kakerina xoutapa ukurourouna sokisoki uru yaxina, “Kokaipa, ne kaki xanau ninipo xunu xapa teu,” xetai. Stiwenie kaki kunarina, xumotai.
60 Sun yowen fanan aumetawat erererey auman i wow eo, “Regah abisa ayu isou tisisinaf hai
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.