Atos 5
six (SIX) vs AAI
1 Kire apu purotai, nupo wenumu Ananaiasi, nupo xuipo wenumu Sapaira. Ananaiasie nupo kire ou masa kire apu xosa xesawotai.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Xe tinapa uteina, kireira xe masa paiya nukouni iyaretai. Kakati nupo xuie rania sipawotai. Ananaiasie kakerinapa ipaki xoreixina, xokupa tikoune Yesusupo tianutianuwopi tinikitiai xetai.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Kakati Pitae ipaki kauna, “Ananaiasi, amakati Satani wetau xoniro xokoperina, Xoiteupo Supo Youya xoreuwopure, neu ou xosaupo xe tine kireira xe masa ximiakeritiaina?
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Nakieni pa ou xesaune xe titiaina, pa xosaupo xe titiai rania neu sapina, amu amakepurepa kake. Amakati pa xoxi nanunanu titiaina? Ne kaki xanau nanunau apimi kireni xoreinikepure xine xeu. Xuwe. Ne Xoiteuni xoreuwopure xine,” wotai.
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Ananaiasie pa kuna iyeserina titikiri xouna sapauni xumurotai. Apimie Ananaias xosa akipa xetai kapiaure iyeserineri xiri ximikieteneai.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Apu tenemai teue maneri Ananaias mou marie xotorineri, xeme tixou upuworoteneai.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Yause xuwauratia, Ananaiasipo xuie xamu xosa kapia akipa xetai sipawopu xuweu motai.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Moati Pitae ipaki kauna, “Ne ye kaye, tinipo ou xosaupo xe tiatiai pa kirenire?” wotai. Kakati xuie kunauna, “Paiya suwau. Pa kireni,” wotai.
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Kakati Pitae ipaki kauna, “Tini amakati Kokaipapu Supo Youya eruruwopure kuna ouyatiaina? Iyese. Neu xamuni upuworoteneai apimi isimaro manerina, ne rania xemeini xowopineri,” wotai.
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Kakati pa xuie sapauni Pitapu siau sakaro titikiri xouna xumurotai. Apu tenemai teue maneri, pa xui xekoria xumurotai. Pani xeme tixouneri xamu upu kikimuro upuareteneai.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Paire Xoiteure xonikisurouneri xokupa xuiapu xeika xetau xuimiapimi xeikae pa kapia akipa xetaire kuna iyeserineri, xiri ximikieteneai.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Yesusupo tianutianuwopie xuiapu xopu xetaxetau xumu xonuxonu ereteneai. Kakeri xokupa xuiapue Xoiteure xonikisuneri, xonikikemu tumaxineri Xoiteupo ata tumau maneri Solomonipo kununuwopi xiri xosa kununurouneri.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Kakeri nini xopu puropu xuweu xuiapue, ninipo weniniki xourorirouneri. Kakirounerina pana ximikerineri, nini xeika ma kununurouwori xana xuwe.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Pana xokupa xuiapuni kutue Kokaipaure xonikisuneri, nupo apu kini xosa moteneai.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Yesusupo tianutianuwopie xumu xonuxonu ereri xuiapue sipawoteneai. Pa xati supa tuku tuku xuiapu xurunikineri kisau Pitae teipa kourouna ime mayau konoyau sakayau xineinikirouneri, pa amure, asaue Pitapu xeniroroi woratia supa apimi xosa xowopinaure kaketeneai.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Yerusalemu tomuro puroteneai erewesepu xuiapue rania, Yesusupo tianutianuwopi xekenikepure koteneai. Supa tuku apimi xeika xoxi yaniyanie xoxixoxi niketai apimi xeika xuruniki koteneai. Kakeri pa xokupa xuimi apimie xiyeri meruketeneai.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Ere xuriatitie nupo emeumana Satusi apimi xeikae, Yesusupo tianutianuwopie kaketeneai kapia xekerineri paire ekinikie nineri xonikikemu xiri xoxixoxi xetai.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Kakeri Yesusupo tianutianuwopi soki tinikineri apimi xoxi xeika kakauya xosa soiniketeneai.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Kakeria ukumani kire Kokaipapu xenikorokoroe kakauya atapu isima taiyeina kisau sonikimana, ipaki kanikina,
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 “Tini xounari Xoiteupo atapu sepurireira tumunari, mua oma puropi suire xuiapu kanika,” niketai.
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Yesusupo tianutianuwopie iyeserineri xoripesauni kutu Xoiteupo Ata xouneri, xuiapu kuna tinikepi saina teteneai.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Xokaie kakauya ata xowoteneai sorena, Yesusupo tianutianuwopie purori xekenikepu xuwe. Xiyeri xouneri kokaipa apimi ipaki kanikineri,
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 “Sini kakauya atapu xokupa isima xekeukiria, sokisoki kiritieineri ata yayakue xokupa isima yayakuwoteneai. Kaketeneaina pana sini isima taikiriaia kire apue ata kamoro purati xekopu xuwe,” xeteneai.
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Xoiteupo Atapu xokai nikau tumu xeika ere xuriatiti xeikae pa kuna iyeserineri xokupa nanunanu teri ipaki kunauneri, “Pa apimia amaki xauweteneaina?” xeteneai.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Kakeria kire apue mana ipaki kanikina, “Iyesa. Pa apimi tinie kakauya ata soinikikiriaia, Xoiteupo ata tumaureira tumu purineri xuiapu Xoiteupo kuna tinikineri,” niketai.
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Kaki kanikati, Xoiteupo Atapu xokai nikau tumu xeika xokai xeikae xouneri Yesusupo tiantianuwopi soniki koteneai. Kouneri nini amakinikepu xuwe. Xuiapue xe kurunikepineri xati, ximiketeneai.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Xokai teue Yesusupo tianutianuwopi soniki kouneri kaunsolu ekinikiro tumunikereteneai. Kakeri ere xuriatitie ipaki kanikina,
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 “Sini xiri xoka tikinuku tini kaki xanari pa apu wenumurei xuiapu kuna kanikaku xikiriai. Pana tinie kuna uteiwopi saina pani tari, Yerusalemu purixanau woteneai xuiapue tinipo kuna iyesieteneai. Kakinuku sinie pa apu ouweikiriai xi kuna xosasiki suwopure xinuku,” niketeneai.
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Kakeri Pita xeika kireu Yesusupo tianutianuwopi xeikae ipaki kuna xapa kanikineri, “Sini Xoiteupo kuna kireni taiwopinukuna, sini apu nikau kuna taiwopukiri xana xuwe.
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Tinie Yesusu kire na xosa warinuku ouwari xumotaina, pana asisikimana nikau Xoiteue xiyeri saretai.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Kakerina xouro sou xouna nukou xupo meruira iyarati purina. Nue siko ime atarisikina xiyeri tisikinapa, siko Israil tianisikati xosiki pirixikiria, sikou xunu weterisikepina apu.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Sini Xoiteue kaketai xokupa kapia xekerinuku, paire kuna uteirounuku. Xoiteupo Supo Youyae rania pa xokupa kapiaure kuna uteina. Xuiapue Xoiteupo kuna taiwori Xoiteu nukoie Supo Youya tinikeyai,” xeteneai.
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Kaunsolue Pitapu kuna iyeserineri, xiri kisamairanikirati, Yesusupo tianutianuwopi ounikiepure xeteneai.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Kakeri kire kaunsolue sarotai. Nu kire Parisipo apu, nupo wenumu Kamalieli. Nu tu xotapapu xesepeniki, xokupa xuiapue nupo wenumu xourorirouneri. Nue apimi kanikati Yesusupo xokupa tianutianuwopi soniki munaneri kisau xayakaxayaka puroteneai.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Kisau munauweria, Kamalielie kireu kaunsolu ipaki kanikina, “Tini Israilipo apimi, tini mua apimi xosa kire kapia kakepure xinaria, xeuxana ati nanunanu terinarieye niketai.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Tini sipa, xuwau yause xowopu xuweni. Teutasie sarou kunauna, ‘Iko kokai apu, ye wenimi tuku,’ xetai. Kakati 400 apu siei nu taiwoteneai. Paire kapmanie ouwati xumati, nure xonikisuwoteneai apimie ximi xouxanauwori ninipo saina aini xuwexetai.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Xurise kapmanie xuiapu weniniki xuruwotai yause xosa, Kalilipo Yutasie sarouna xuiapu nikau nanunanu tururutarara wotai. Kakati nu taineri kapmani xesawopure xoma sareteneai. Pana nu ouweri xumati, nure xonikisuwoteneai apimie, ximi xouxanauwoteneai.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Pa xati ye muaini katikine, tini kaki xanari mua apimi xosa kire kapia kakaku. Xuwe. Nini weinikitari pura. Mua saina ninie teteneai pa apu nikau nanunanurei sarotai xatia, saina xoxixepina.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Pana Xoiteue mua saina saretai xatia, tini taiyerinikakuaixe. Panumu tini Xoiteu ouwaku!” niketai.
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Kaunsolue Yesusupo tianutianuwopi yainikeri moria, xokai teu kanikeri kasiniketeneai. Kakeri kanikineri tini Yesusupo wenumurei kaki xanari pani kuna uteiwaku niketeneai. Kunari weinikiteri xowoteneai.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Yesusupo tianutianuwopie kaunsolu weinikiterineri kisau munoteneai. Xoiteue nanuna Yesusu wenumurei maya tepineri xetai sie maya terineri nimaririwoteneai.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Xokupa asau Yesusupo tianutianuwopie Xoiteupo Ata xeika xuiapu nikau atayau xeika xouneri, xuiapu kuna tinikirouneri. Nini asinaku kuna uteiwopi saina wetepu xuwe. Kuna ipaki piteu kanikineri, “Yesusu apua nu Xoiteue nukou xuiapu xiyeri tinikepinaure sokisoki kuna kunawoyai,” niketeneai.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.