Atos 2
six (SIX) vs AAI
1 Pentikosipo Kokaipa Yause koati, Yesusure xonikisuwoteneai xuiapue kireni atoro xirini kununuwoteneai.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Kakeria sapauni mena xourei kire sapie sokisoki xupeue miriaiyeu kouna, misipuroteneai ata xiri xokoperetai.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Kakati xepi sie sapie koati xekoria, xokupa apu nikau minoniki sie xekeuyewoteneai. Pa minoniki paiye xokupa apu yau xouxanauwotai.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Xoiteupo Supo Youyae pa xokupa xuiapu xosaniki koxeri, xetaxetau kunairae kuna xotapa tayeteneai. Xoiteupo Supo Youyae kakati pa xokupa kuna kunawoteneai.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Kireu Yutae kouneri Yerusalemu purineri, Xoiteure muris tirouneri. Nini mua ouropu xokupa sanawapue koteneai.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Pa miriae miriai koati, xokupa xuiapue iyeserineri kou kununuwoteneai. Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu nikau kuna iyeserineri, urewoteneai, pa amure, kireni kireni xuiapue ninipo kuna iyeseria nikou kunaini kunawori iyeserineri kaketeneai.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Yutapu xuiapue kokai ure ureri kunauneri, “Mua xokupa xuiapu teua nini Kalilipo kireni.
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 Amakati sini mua xokupa kireni kireni xuiapue sikou kunaini ninie kunawori iyesinukurau?
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Sini Partia sanawapu, Mitia sanawapu, Elam sanawapu xuiapu teu, sini Mesepotemia tistirikipo, Yutia tistirikipo, Kapatosia propinsipo, Pontusu propinsipo, Esiapu,
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 Prikia tistrikipo, Pampiliapu, Isipu sanawapu, Lipia tistirikipo, Sairini erewese tomuro puroteneaipo, Romu sanawapu apue kou muoro purikiriai.
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 Sini Yuta xeika Yentail xeteneai xuiapu teu xeikae sini Xoiteupo muris tainuku, sini Kriti soupo xeika, Arepia tistirikipo xeika, siko xokupae iyesikiria ninie sikou kunaini Xoiteupo sokisoki sainaure kuna siketeneai,” xeteneai.
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Paire xokupae kokaipa nanunanu teteneai. Kakerineri nikoniko ipaki kunauneri, “Mua kapia ximine yaraxetaia amu kapiani kuturau?” xeteneai.
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Kakeri kireu paiye ipaki pirenikineri, “Nini xokupa oma xisa nerineri kakineri,” xeteneai.
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Pitae Yesusupo kireu tianuwopi 11-teu xeika tumurouna xuiapu ere supoe sokisoki kuna ipaki kanikina, “Tini Yuta apimi xeika xokupa apimi kou Yerusalemu purikiriai xeika, tini yeu kuna xosa xakutiki iyarinari, mua kapia ximine yaraxati xekeukiriai xotapaure sipawakuai.
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Tini nanunuku mua apimi xisa neri kakineri xinukure, wo? Xuweni kutu. Muaiya 9 kiloku xoripesau.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Mua kapia ximine yaraxetaia, ekime kunatureture Yoelie muaire kunawoyai. Nue ipaki kunauna,
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 ‘Xoiteue kunauna, “Yause xuwe xepure tomuroiratia, xokupa xuiapu xosa yeu Youya kusawopine. Kakitia tinipo nonomi xeika momukomi xeikae yeu kuna kunatureturei uteiyewopineri. Tinipo apu tenemaie xiniwepi sie sapi xekoria, apu sakaue xiniwepiwopineri.
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Pa yause xosa yeu saina apu xeika saina xui xeika xosa yeu Youya kusautia, ninie yeu kuna kunatureturei uteiyewopineri.
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Ye mena xouro xetau kapiani kutu kakineia, toupa oro paiya xurisepu yause sie xonuxonu kapia erepine. Yawi xeika xepi xeika kokaipa xepitutu xeika mopina.
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Kakati asaue ukumu xatia, poita paiya ewou xina yawi sie xepina. Kakati xurise Kokaipapu yause moati paiya, Kokaipae nukou kokaipa sokisoki xeika memeremu xeika atarisikepina yause.
20 Veya matan boro nagugum
21 Pa yause xosa Kokaipae tianikepinaure xokupa xuiapue yaxepineri, kakeria xiyeri sonikati ati puropineri,” ’ xina kunawoyai. Mua kuna paiya kunatureture Yoelie sikeyai xina Pitae kunawotai.
21 Orot yait
22 “Tini Israili apimi, yeu kuna xosa xakutiki iyara. Ye Nasaretipo Yesusure katikepurexine. Xoiteue pa apu xuporei xokupa sokisoki saina xeika xonuxonu kapia xeika taki xopu erati takieni sipaukiriai. Xoiteu nukoini xesawati kotai xinari sipawakuaire Xoiteu nukoe kaketai.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Ekimeni nukoe nanuna kuna ouwoyai sie tini xuputikiro iyaretai. Kakati apu xoxi xupunikiro takie na nikitoto xosa warinuku ouwari xumotai.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Kakari Xoiteue pa apu xiyeri sarina xumopipo tatau xoxi xosa iyarati puratixe, pa amure, xumopie pa apu sokisoki tepuwati xana xuwe.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Ekime Tepitie rania nure ipaki kunauna,
25 David nati orot isan eo,
26 Pa xati yeu xoikemu xiri asinaku xati,
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 Ne yeu xenimi wetau xumoki apimi nikau wese puroxete.
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Nei ekioma puropine ime ataritiai.
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 “Yewapu xura, Asisiki Tepitireni kutu, ye katikepure xine. Nu xumurati, upuareneai. Nupo upua mua siko xopu xokupa yause purina.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Tepiti nu kunatureture xati, nuko sipa, Xoiteue xupo xouro wari ipaki kunauna, ‘Sewai neu kire asinimana tumuworitia, naki sie kokemu tumuwopina woyai.’
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Pa xati Xoiteue Tepiti nuko wetati apu xumoki nikau wese purina kopaupuro xusaxepu watixe kuna paiya, Tepiti nukoure kunawopu xuwe. Xoiteue pa saina tepure xetaia, Tepiti nu sipauwetai. Paiya Xoiteue nukou xuiapu tinikepure tumuworetai apue xiyeri saropinaure kunawoyai.
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Paina pa apu Yesusu paiya, Xoiteue kopaupuropu saretai. Nu xumorina saroati sini xokupae xekeukiriai paire, sini kunaurounuku.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Yesusu nu xouro xowotai Xoiteupo xupo meruira purina. Xauwa xuporopu Supo Youya tetai, ekime Xauwa nukoe kunauna tuwopine xeyai sie, ximine kusauwati takieni xekoto iyeseteunuku.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Tepiti nu Yesusue mena xouro xowotai sie xowopu xuwe. Pana Tepitie ipaki kunauna,
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 neu xiwayanimana naki irue soinitiki puropineriwotai,” ’ xetai.
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 “Pa xati tini xokupa Israil kini, tini paire atinari sipawakuai, tini Yesusu na nikitoto xosa warikiriaia, Xoiteue tumuworati Kokaipa purina, nukou xuiapu sonikepina apu purina,” niketai.
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Xuiapue Pitapu kuna iyeseria, pa kunae xonikikemu tupo xiri worotai. Kakati Pita xeika kireu Yesusupo tiantianuwopi xeika ipaki kotonikineri, “Yewapu xura, sini amakepinukuna?” niketai.
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Kakeri Pitae ipaki kanikina, “Tini mua xokupa apu, kireni kirenie xotiki pirixinari Yesusu wenumurei ene isari, Xoiteue tinipo xunu weteritikepina. Tini panumu kakaria, Xoiteue nuko Supo Youya tikepina.
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Ekime Xoiteue tini xeika, takipo nono teu xeika, xetauro puroteneai xuiapu xeika Supo Youya tikepure sokisoki kuna kunawoyai. Xoiteu, sikou kokaipa, nukoe yainiketai xuiapu Supo Youya tinikepure sokisoki kuna kunawoyai,” niketai.
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Pitae kireu xokupa kuna rania tinikina, sokisoki kuna ipaki kanikina, “Sosopa epixa. Tini atinari sosopa epixakuai, mua apimi xoxixoxi kapia erirouneri xeika xoxi xaku,” niketai.
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Pitapu kunae xokupa xuiapu nikau xonikikemu tupo worati, Yesusu wenumurei ene iseteneai. Pa asau xosa 3,000 xuiapu siei Yesusure xoniki pirixeteneai xuiapu teu xeika moteneai.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Xuiapue Yesusupo tianutianuwopi nikau taitai kuna iyeseri, kireu tianikepi kapia xeika, kou kununu xoye nepi kapia xeika, kunikuniwopi kapia xeikaure taitainiketeneai.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Xoiteue Yesusupo tianutianuwopi xupunikiro xonuxonu xonuxonu kapia ereri, xokupa kireni kireni xuiapue xekeri ureuneri ximiketeneai.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Xokupa xuiapu Yesusure xoniki suwoteneaie xiri xoniki tumaxi puroteneai. Kakineri ninipo xokupa sapi paiya Yesusure xoniki suwoteneai xuiapu nikau xetai.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Apimie ninipo ou masa xeika xuru xeika isayarinikeri, paiseu xe tineri, xokupa apimi xuru xuweu tiniketeneai.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Xokupa asau nini Xoiteupo atoro xirini kununurouneri. Kakineri xetaxetau atoro kirenini xoye nirouneri. Xonikikemu asinakurei nimaririneri kirenini xoye nirouneri.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Xokupa yause Xoiteupo wenumu xouroxeri, xuiapue xonikemu ninire asinaku xirouneri. Xokupa asau Xoiteue kireu xuiapu tinikepi saina tetai, panumu kapiarei Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu nikau xoka xokupani kutu xetai.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.