Atos 22
six (SIX) vs AAI
1 “Xatai xura xauwa xura, tini iyesa. Ye kire kapia xoreierepu xuwena ximine ati katikepure xine,” niketai.
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Kakerina Ipru kunae kunawati iyeserineri, youweineri peunini kutu puroteneai. Kakeri Polue pani ipaki kunauna,
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 “Yepa kire Yuta. Yeu anikae tistriki Silisia erewese Tarsusu xosa iyaiyeretaina pana, mua erewese xosa asaxitiai. Ye Kamalielipo makuna, nue ye xesina asisikimana nikau xokupa tu xotapa atinani kutu uworiyeyai. Pa xati tini mua kakikiriai sie, ye Xoiteue xouwewotai kapia sokisokine xiri irerei saina titiai.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Yei xuimi xeika apimi xeikae mua Ime taineri xonikisuwoteneai xoxixoxi nikepi saina tine ounikiepure xitiai. Kakine sokisoki xumei tainikine kakauya atoro xuruniki xouyai.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Ere xuriatiti xeika Yutapu tumu teu xeikae yei kakiyai kapia sipana nini paire katikepineri. Sikou xatasikimana Tamaskusu puroteneai xosa nakau xayawoteneai sieniai. Kakeri, pa wesepu xuiapue xonikisuneri pa Ime taiwoteneai, kakauya xosa soinikepure Tamaskusu xouyai. Yerusalemu soniki koutia kokaipa apimie xoxixoxi kapiani kutu nini xosa kakepinerire kakitiai,” niketai.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 Polue pani ipaki kunauna, “Ye teipa xoune asauniki 12 kiloku sie xosa Tamaskusu tomuro matiai. Sapauni kire kokaipa memeremue mena xourei kouna ye xosai leiwotai.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Kakati oro titikiri xoutia kire apu supoe ipaki kotoyati iyesitia, ‘Solu, Solu, ama ne ye xoxixoxi yepi saina tinena?’
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Kakati kunaune, ‘Kokaipa, ne yuena?’ utiai. Kakitia kunauna, ‘Ye Nasaretipo Yesusu, ne ye xoxixoxi yepi saina tine,’ yetai.
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Ye xeika puroteneai apimie memeremu xekoteneaina pana, ye kuna sietai apupo kuna atineri iyesepu xuwe.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 “Kakati yei kunaune, ‘Kokaipa ye amu amakepinena?’ utiai. Kakiti Kokaipae ipaki kaina, ‘Ne sarounau Tamaskusu erewese kamoro mane. Yei xokupa saina ne tinitiai poro kire apue kanepina,’ yetai.
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Pa memeremue xiri una piririkati, ye kire sapi xekopine sie xuwe xitiai. Pa xati ye xeika puroteneai apimie xupi xaike tineri Tamaskusu soi xowoteneai.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 “Kire apue Tamaskusu purotai, nupo wenumu Ananaiasi. Nue Xoiteu irue purina tuxotapa xiri atina tairouna apu. Xokupa Yuta apimi Tamaskusu purirounerie kunauneri, nu asinaku apu xirouneri.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Nue ye nutiemi ma tumuna ipaki kaina, ‘Xatai Solu, neu ekinikemu xiyeri pereuwopina,’ yetai. Pa yauseni kutu yeu eki xiyeri merukati, nuko xekeutiai.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Kakiti kunauna, ‘Sikou asisimana nikau Xoiteue ne tumuneretaina nukoe xouesiketai kapia nei sipaunauwa, asinaku kapia kaketai apu Yesusu xekoauwa nukou supoini kunawati iyesewai.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Nei nu xekerinau nupo kuna iyesinauwa xokupa xuiapu xosa nupo kuna naki xakunieni iyesitiai uteiwowai.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Paina ne amakati purixainena? Ne sanau ene ise. Nupo wenumu tauwa, nue Yesusupo wenumurei ene iserinina neu xunu xesauwerinepina, yetai,’ ” niketai.
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 Polue xuiapu pani ipaki kanikina, “Xurise Yerusalemu xiyeri koune, ma Xoiteupo Atoro kunikuni puritia, xiniwepi sie
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 ye Kokaipa xekeutiai. Nue ipaki kaina, ‘Ne sapauni sanau Yerusalemu wetinau xouwo. Ne mua erewese xosa yeu kuna uteinauwa, ninie neu kuna iyesepuworixe yetai.’
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Kakati yei kunaune, ‘Kokaipa, nikoini sipa, ekime ye xokupa kununu ata yau texine xuiapu ne xosa xonikisuwoteneai, kakauya xosa soinikine, kasinikitiai.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Neu kuna uteiwoyai apu Stiweni ouweniai yause xosa, nutiemu tumuyai, yeu ekiro pa kapia kakeneaia asinaku.’ Yei Stiweni ouweteneai apimi nikau nekei xuwau yakuworinikitiai utiai.
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Kakiti Kokaipae ipaki kaina, ‘Ne xouwo. Xetau xeteneai xuiapu xetauro wesewese puroteneai xosa xesanitia xowowai yetai,’ ” niketai.
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Yuta kinie iyeseria Polue xetau xuimiapimire kunawati, nupo kuna pani iyesepu xire xeteneai. Paire ere urue ipaki yaxineri, “Ouwari xuma! Panumu apue mua ouro puropuwatixe! Nu ekeoma puropuwatixe!” xeteneai.
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Polue kunawotai kuna xiri xirarixineri uru yai xanauneri ninipo kumukumu xurexi purepareuneri, xouro mai purerewoteneai.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Pa xati akereki saina apue kunauwati, xomatua nikau akereki tumue nikou atoro Polu souneri xowoteneai. Kakeri, pa xu xotapa sipawopure kasiworinari kotowa xina kaniketai. Amakatirau xuiapue kisamaira nikati Polure sokisoki uru yaxeteneai, ati sipawopure kaketai.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Polupo xupo xeika siau xeika tawoteneai. Kakeri ninipo tumue nutiemu tumu purati Polue xekerina ipaki kotouna, “Tuxotapae kunauna Romu sanawapu apu xosa mua kapia tini kakakuaire e xuwe? Ye kuna xosa tumuyerepu xuweuni ye kasiyepurexinuku, pa kapia itoure, wo?” wotai.
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Tumue pa kuna iyeserina, xou xomatua nikau akereki tumu ipaki kauna, “ ‘Sini amu amakepuna?’ Mua apua nu Romupo,” wotai.
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Xomatua nikau akereki tumue Polu xosa mana kauna, “Ne ye kaye. Ne Romupo apure, wo?” wotai. Kakati Polue kunauna, “Iyo,” wotai.
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Kakati xomatua nikau akereki tumue ipaki kunauna, “Ye Romupo apu xepure kokaipa xeni kutu wetitiai,” wotai. Kakati Polue kunauna, “Yepa xuwe. Anikae iyaiyerati ye Romu sanawapu apu purine,” wotai.
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Xomatuae kasiwopure xeteneaia pa kuna iyeserineri sapauni kereuwoteneai. Polu nu Romupo xati xomatua nikau akereki tumue siparina, nue rania ximiketai, pa amure xomatua kanikati sokisoki xumei tawoteneairo ximiketai.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Polue amu kapiani kutu rau xoreiyeretaire Yuta apimie nanuwori, xomatua nikau akereki tumue ati sipawopure xetai. Paire kire asau xosa Polu sokisoki xumei tareteneai xureiyeina, xokupa xuriatiti xeika Yuta nikau kaunsolu xeikae kou kununuwopinerire kuna xesariniketai. Kakerina Polu sou kouna nini nutieniki tumuworetai.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.