Atos 20
six (SIX) vs AAI
1 Xuiapu nikau punisi xuweiroatia, Polue Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu yainikati kouneri kirero tutumawoteneai. Xonikikemu sokisokinikepi kuna tinikerina, kusonikeri, Mesetonia propinsi xowotai.
1 Sabuw hibuyuw in sawar nuwarob ea’afuw ufunamaim, Paul bai’ufununayah etei e’af ayuwih koufair tur itih naatu eo tuturih. Imaibo ihamiyih au Masedonia na’at in.
2 Pa yau texina Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu nikau xonikikemu sokisokinikepure, xokupa kuna tiniketai. Kakerina xurise Kriki sanawa xowotai.
2 Naatu Masedonia ana uman men sanet imaim bar merar ta ta run tit baitumatumayah isah binan koufair itih remor na Greek tit.
3 Xeimore poita Kriki purotaie kokouna tina Siria tistriki xowopurexetai. Yuta apimie ouwepure kuna ouwoteneai kuna iyeserina, nanunanu purieina Mesetonia xiyeri xowotai.
3 Nati’imaim sumar tounu ma, naatu au Syria na’at na isan bobobuna Jew sabuw rabinamih hiyayakitufuw tur nowar. Imih i ana not bogaigiwas matabir maiye Masedonia awat na.
4 Kire apu Peria ere wesepu, nu Sopateri, Pirusi nirau, nue Polu xeika xowotai. Tesalonaika erewesepu apu aimore, nini Aristakusuno Sekuntusuno, Terpe erewesepu Kaiusi xeika, Timoti xeika, pa xeika Esia propinsipo apu axiri, nini Tikikusuno, Tropimusino, ninie rania Polu xeika xowoteneai.
4 Orot iti na’atube i hitur bairi hin, Berea bar merarane i orot Fairahus natun Sopater, Thessalonica’ane i Aristakus, Secundus hairi, Derbe’ine i Gaius, naatu Asia’ane i Tychicus, Trofimus hairi, naatu Timothy.
5 Pa apimie akeri xouneri Troasi erewese yakusiketeneai.
5 Iti oro’orot i wa ta hibai wan hirabon Troas imaim hima aki hikaifi.
6 Sini Pilipai purikiri Tupumoru Pususu Xuweupo Kokaipa Yause xuwexeri, kokouna xosa epinuku Pilipai wetikiriai. Autapa asau xuwexatia, Troasi yakusiketeneai apimi xosa xou putaunuku, kireni muris Troasi purikiriai.
6 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw sasawar ufunamaim Philipi imaim wa abai, veya umat roun ufunamaim Troas imaim ai ta’imon, nati’imaim fur ta’imon ama.
7 Murisipo akereki asau xosa Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu xeika xoye nepure kununukiriai. Polue iyati xowopinaro xati xuiapu xosa kuna uteiwotai. Kunaupa xouna xouna xinepi nikietai.
7 Fur antoro’ot ebubusurufimaim, bai’ufununayah etei rafiy kakafiyin baimasibin isan abita’ay ana veya, Paul binan sabuw iuwih naatu mar natot boro nan, imih kutuw binan in fainaiwan tit.
8 Sini kununukiriai ata kama paiya xouroni kutu tureture ata xosa purati xokupa nakue u purotai.
8 Naatu bar tafan aki ama’amamaim i ramef moumurih na’in hitoto’ab.
9 Pa ata kama paiya xouro turetureuneri xeimore iri xuwoki xosa purati, kire nono tenemai, nupo wenumu Yutikusu, nue kire xupeuisima xosa misi purotai. Polue pani kuna suworisuworiwati, Yutikusue xinimewati ekutawotai. Xurise xiri xouiritina oro uraki kotai. Munaneri teteneaia xiri xumuroki.
9 Bar ana sou awanamaim i orot boubun wabin Eutikas ma Paul ana binan nonowar. Baise Paul kutuw binan ma nowar inan busuruf matan fot taf koukuw. Naatu naniyan meyemeye matan anababatun fot ikitabir bar noyate tafan ana tet tounu imaim hima’am raiy rab easabun, hire murubin hibai hibora’ah.
10 Polue rania munana pa nono tenemai xosau xinina xoniketai. Xuiapu ipaki kanikina, “Tini kaki xanari eisekurowaku. Nu ekeoma purina,” niketai.
10 Baise Paul raiy orot isnowah kwafure rouh eo, “Men kwaniyababan, yawasin inu’in.”
11 Polue xouro xiyeri mana, tupumoru poroporouna, xuimiapimi xeika netai. Kakerina nini xeika kunau xinati, xumietai. Xumiatia Polue xowotai.
11 Imaibo matabir maiye yen bar tafan rafiy bai imasib eaan. Naatu fai manin ma binan in mar tot basit ihamiyih.
12 Kakati pa nono tenemaie ekeoma purati, xoniki merurei souxowoteneai.
12 Orot yawasin hibai hin au bar dogoroh ereyasisir auman.
13 Sinie Polu wetinuku kokouna xosa epinuku erewese Asosi xou putaunuku poro Polu yakukiriai. Polu nuko imerei kopure, tini akeri xouwasikati kakikiriai.
13 Wa abai arabon an Asos atit naatu Paul iu’uwi na’atube baiwaninamih arun, anayabin i ababawat boro ufui rarabon.
14 Nu kouna Asosi tutumasikatia, kokouna xosa souxounuku, erewese Mitilini xoukiriai.
14 Tafaram Asos imaim bairi abitar ana veya na wa afe’en yen bairi ana Mitilin atit.
15 Mitilini wetinuku, kire asau xuwexatia Kiosi sou tomuro putaukiriai. Pani kire asau xuwexatia Samosi sou xosa putaukiriai. Pani kire asau xuwexatia erewese Miletusu xou putaukiriai.
15 Mar to wa ainatit ana Kios nuw aihamiy, veya bairou’abin ufunamaim Samos nuw a’afuwabon, naatu veya baitounin ana Miletus atit.
16 Polue Epesesi emeseriwopure nanunanu ouwotai, pa amure, nu xuwau yause Esia propinsi puropi xirarina kaketai. Itou xatia Pentikosipo Kokaipa Yause Yerusalemu xekopure, nu sapauwopure xetai.
16 Paul Ephesus baihamiyin mutufor yan rabon isan ana not bogaigiwas, men kok boro veya gagamin Asia wanawananamaim tama, anayabin bimatkabiy ana kok i Jerusalem natitabo Pentecost ana veya nab.
17 Sinie erewese Miletusu putaunuku Polue Epesesi Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu nikau tumu teue xekopinerire kuna xesarinikati, kouneri xekoteneai.
17 Miletus imaim Paul Ephesus ekaleisia orot ukwarih na bairi o isan isah tur iyafar.
18 Kouneri xekoria, ipaki kanikina, “Ye ximuximu Esia putaune xokupa yause tini xeika purine, kapia kapia kakitiai takieni sipa.
18 Naatu hina hititit ana veya iuwih eo “Ayu boubuntoro’ot ana Asia wanawanan atit bairi mi’itube tama’am i kwa kwaso’ob.
19 “Tini sipa, xokupa yause Yuta kinie yeu saina ororepure kuna ouwori, paie xoikemu tatau xeika eruru xeika sieki sieki wati xokupa yause muriroune. Kakeri ikou wenimi xiri ororine, Kokaipapu saina titiai.
19 Taiyuwu ayara’iyu Regah ana akir wairafin na’atube yawas fokarin wanawanan wainabu abow eremamaturu auman, Jew sabuw asabunu isan hiyakitifuw men anot.
20 Ye ximirei tini tianitikepi sie asinaku kuna uteiwopu xuwe. Xuiapu nikau kununu xosa xeika takipo xokupa atoro xeika rania, tini taitaitikitiai, paiya tini sipa.
20 Kwa kwaso’ob ayu kwa isa abibinan ana veya men kafa’imo abir, a baibais ana tur ta abotanimih, en baise etei bebeyanamaim bar arun atit a binan kwanowar.
21 Sini Xoiteu xosa xosiki pirixirounuku, sikou Kokaipa Yesusure xosikisuwopu xeikaure, sipesi Yuta xeika Kriki xeika xosa sokisoki kuna uteiyai.
21 Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah i bebeyan hai kakafih baihamiyen God isan tatabir naatu Regah Jesu baitutumin isan auwih.
22 Paina iyesa. Muaiya Xoiteupo Supo Youya paie kakati Yerusalemu xoune. Yerusalemu ye xosai amu wau akipa xepina, ye sipa xuwe.
22 Naatu boun Anun kakafiyin fatumu, i ana kokomaim au Jerusalem anan, men aso’ob nati’imaim boro abisa isou namatar.
23 Xokupa wese ye xoutia xosa paiya, Xoiteupo Supo Youyae ipaki kuna utei kairouna, kakauya xeika xokupa xu xeika yakunina xirouna. Ye pa kireni sipa.
23 Ta’imonamo Anun Kakafiyin bimatnuwu i aso’ob, bar merar ta ta anarun anatitit dibur naatu biyababan i nati’imaim hima tekakaifu.
24 “Ye ikou ekioma akereki sapi xine nanui xana xuwe. Ye ikou ekioma sokisoki tepure sokisoki xitixe. Xuwe. Ye mua ime xoutiai tainei mua saina Yesusu Kokaipa xosaupo titiai xuweiyepure xine. Mua saina paiya Xoiteupo xoukurure asinaku kuna uteiwopire saina.
24 Baise ayu taiyuw au yawas ai’itin i men sawar gagamin ta. Ayu au kok i bowabow Regah Jesu bitu i ana bow yomanin ana’asa’ub, naatu nati bowabow i tur gewasin God ana manaw ana kabeber isan anao rerereb.
25 “Paina Yewapu xura, iyesa. Ye ekime tini xopu purine, Xoiteu xuiapu yakunikepina yausepu kuna uteitiai. Pana muaiya ye sipa, sewai tini xokupae yeu muaikemu pani xekoakuai xana xuwe.
25 Naatu boun kwa iyab wanawanamaim ama aremor God ana aiwob isan a binan kwanonowar aso’ob boro men kwana’itu maiye.
26 Pa xati ye ximine atinei tini kuna katikepure xine. Kire apu tini xopuropu xuwe xinari paiya, yeu xu xuwe,
26 Isan imih boun kwa etei matamaim akukurereb, o yait ef inasa’ir inan inamomorob ana bit men ayu anab.
27 pa amure, Xoiteupo xokupa nanunanu ye ximirei tini xosa uteiwopu xuwe.
27 Anayabin God abisa not yayakitifuw etei akurereb kwanowar sawar men ta abotan au’uf abatamih.
28 Tini ati sosopani epinari, Xoiteupo xuiapu Yesusure xonikisuwoteneai yakunikinariwa, pa xuimiapimi paiya nukou Nonopu yawieni kutu isayaniketai. Xoiteupo Supo Youyae pa Xoiteupo sipsipu teupo yayaku tini tumutikerati purinuku.
28 Taiyuw mata toniwa’an kwanakaifi, naatu bobaituw Anun Kakafiyin kwa babamaim ya’aya kwanakaifih. God ana ekaleisia kwaninabatan gewas, anayabin i taiyuwin Natun momorobomaim sinaf nati sabuw hina nowan himatar.
29 Ye sipa, ye tini wetiki xouroutia, mamumamu xoxini kutue tini xopu maneria, sipsipu xoxixoxinikepineri.
29 Ayu aso’ob kwa ana bihamiy ufunamaim haru kakafih boro hinan wanawan hinarun bobaituw hinatar giyigiyih.
30 Takipo kireu apimieni Xoiteupo xuiapu purunikeri niko tainikepinerire, saneri xoreixorei kuna, kunau xanauwopineri.
30 Kwa taiyuw a kou’ay wanawananamaim auman orot afa boro hinamisir turobe hinabotabir hinifufuwen, saise bai’ufununayah boro i hini’ufnunih.
31 Pa xati xokupa yause tini atinari sosopa epixakuai. Ye kakiai kapia kaki xanari nanunanu wetaku. Xeimore xitosani xosa asau xeika ukumu xeika xosa tini kireni kireni apu asinaku nanunanu tikepi ye wetepu xuwe. Ye tini taitaitikitia yeu ekiropu morepi kiririwotai.
31 Imih mata toniwa’an! Kwamur tounu bairi tama fai mar erematuru abimatnuwih i kwananot.
32 “Yei tini Xoiteu xuporo iyaitikeriti purinukuna, tini xoukurutiketaipo kuna nanuwakuaire xine. Pa xoukurue sokisokitikina, Xoiteue xokupa sapi nukou xuiapuni kutu tumunikeretai tinikirouna paia tini tikepina.
32 Naatu boun kwa i God ana tafafarenamaim ayayariyi naatu i ana manaw ana kabeber turamaim nawowabi kwanayen abisa ana sabuw baitihimih eo kwa auman nowamih nit.
33 “Yei kire apupo silwaurere kolurere e mari sapire ekie nepu xuwe.
33 Ayu men kafai orot babin ta ana gold o ana silver isan abahiy o ana ar ana faifuw isan abahiyamih.
34 Takieni sipa, ye ikoini ikoure saina tete ye xeika purianiyeteneai apimi xeikaure saina teteuroune.
34 Kwa etei kwaso’ob, ayu taiyuwu umau’umaim sawar abisa isah abiyababan asinaf himatar abow, naatu bow turou’unah hibiyababan afaram hibow karam.
35 Ye xokupa saina tinepa, ipaki ataritikiyai, sini sokisoki saina tepu kapia taiwopu. Kakinukua apimi nikoini niko tianikepu xuweu woteneai tianikepu. Sini mua kuna Kokaipa Yesusu nukoini kunawoyai nanuwopu. Ipaki kunauna, ‘Apue kireu apimi sapi tiniketaipo nimariri paiya, apue nukou sapini tetaipo nimariri emeserina xeyai,’ ” niketai.
35 Ayu ef etei ai’obaiyi, kwanabow raro nababan, saise nati’imaim boro sabuw aurih fair en kwanibaisih. Ata Regah Jesu taiyuwin awanamaim iti tur eo i kwananot ’Baitinin ana baigegewasin i ra’at men tabaib na’atube.”
36 Polue pa kuna kunarina, xoutapa ukurouna xokupa tumu teu xeika kunikuni wotai.
36 Paul eo sasawar ufunamaim sun yowen bairi hiyoyoban.
37 Kakati xokupae ere murineri, Polu xonikineri uritokowoteneai.
37 Sabuw etei erererey auman hirouh himamay naatu hio tutur.
38 Polue kanikina yeu muaikemu pani xekoakuai xana xuwenikati, nure xiri xonikisuaxetai. Kakerineri kokouna xosa sou xouneri yatawoteneai.
38 Etei hai yababan ra’at anayabin tur iti na’atube eo isan, ayu boro men ana’iti maiye naatu hinawiy bairi hin wa biyan hitit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.