Atos 17
six (SIX) vs AAI
1 Polue emeumanapu erewese Ampipolisi teipa xowoteneai. Pa erewese wetineri erewese Apolonia xowoteneai. Pa erewese rania wetineri erewese Tesalonaika xou putawoteneai. Yuta nikau kire kununu ata pa erewese purina.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Polu nuko kakirouna sie kapia kaketai. Yuta apimi xeika pa kununu atoro mana, xeimore asau Yuta nikau arikepi yause xosa Xoiteupo kuna nakau xosa purotaire nini xeika kunawotai.
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 Xoiteupo kuna xotapa ipaki piteu kanikina, “Mua apu Xoiteue nukou xuiapu xiyeri tinikepinaure tumuworeyai, nu tatau tina xumopinae sewai xiyeri saropina,” niketai. Kakeri ipaki kanikina, “Mua Yesusu, nupo kuna ye uteiyeyeritikitiaia, pa apu nu sore Xoiteue nupo xuiapu tinikepure tumuworetai,” niketai.
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Kakati kireu xuiapue xonikisuneri Poluno Sailasino tainiketeneai. Kakeri, xokupa Kriki kinie Xoiteure muris tirounerie rania nini tainiketeneai. Kakeri xokupa xui nini ere weniniki tukue rania tainiketeneai.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Yuta apimie pa xuimiapimi xekenikeria, nini tainikeri xonikikemu tatauwotai. Paire kireu xoxi apimi kununu wese yau purirouneri tiniketeneai. Kakerineri xokupa xuiapuni kutu kunununikerineri, pa erewesepu xuimiapimi xonikikemu sareri, ninie xouneri Yesonupo ata isima kerewoteneai. Kakineri Poluno Sailasino kisau soniki xouneri, xuimiapimi xupunikiro iyainikerepure xirekinikepi saina teteneai.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Pana nini xekenikepu xuwe. Yesonu xeika kireu Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu xeika purunikineri pa erewesepu tumu xosa xowoteneai. Kakineri ipaki yaxineri, “Mua apimie xokupa sanawa texineri xoxi kapia kakirounerie ximine mua kou purineri.
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Yesonue nupo atoro soniki xou purotai. Pa xokupa apimie Sisaripo tu taiworixe. Kunauneri, ‘Kire kokemu purina nupo wenumu Yesusu xirouneri,’ ” xeteneai.
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Xuiapu xeika erewesepu tumu teu xeikae pa kuna iyeserineri ureri xiraxarawoteneai.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Kakerineri tumu teue Yesonu xeika kireu apimi xeika kanikati xei kuna isayaxeri weinikiteri xowoteneai.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Xori euti moati, Yesusure xonikisuwoteneai xuiapue Poluno Sailasino xesanikeri Peria erewese xowoxeteneai. Peria utu putauneri, Yuta nikau kununu atoro manexeteneai.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Yuta xuimiapimi Peria puroteneai nikau kapia paiya, Tesalonaika puroteneai nikau kapia xiri emeseriniketeneai. Ninie Polupo kuna iyeserineri xiri xonikiewoteneai. Kakineri Polupo kuna suaure xoreire xi sipawopure, xokupa asau Xoiteupo kuna nakau xosa purotai ninaxineri uteirouneri.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Kakineri Yuta xuimiapimi xokupae xonikisuwoteneai. Kakeri xokupa Kriki xuimi weniniki tukue rania xonikisuwori, apimie rania xonikisuwoteneai.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Xurise Tesalonikapu Yuta apimie, Polue Xoiteupo kuna Peria utei purina kuna iyeseteneai. Paire pa erewese xouneri xuimiapimi xoniki xusineri nanunanu puruporo niketeneai.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Kakeri, Yesusure xonikisuwoteneai xuiapue sapauni Polu xesawori toupa usiemaro xowotai. Sailasino Timotinoe Peria puroxeteneai.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Polu yatawopu koteneai xuimiapimie, Atens xexe Polu yatawoteneai. Xiyeri xowopurexeria, Polue Sailasino Timotino ipaki kuna xesarinikina, “Tini sapauni kouyeyaxakuai xi kuna xesari,” nietai.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Polue Sailasino Timotino Atens yakuniki purina, xokupa xoreixorei xoiteu nikau xeniroroi xekotai. Paie kakati xoukemu xiri xoxixoxixetai.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Pa xati Yuta nikau kununu ata xosa xouna, Yuta apimi xeika xetau xeteneai xeikae Xoiteure muris tirouneri xosa kunawotai. Kireni kireni asau xosa kununu wese xouna xuiapue pa wese kou purori kuna kanikirouna.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Kakati kireu Epikurian kinipo sipa apimi xeika Stoikipo sipa apimi xeikae nu xeika kuna tuwata xeteneai. Kireue kunauneri, “Mua apu peroroipa nu amu kuna kunawopure xinana?” xeteneai. Kakeri kireue kunauneri, “Kireu wese wesepu xoiteupo kuna uteina rau,” xeteneai. Polue Yesusupo asinaku kuna kanikepure, Yesusure kanikina xumunuku kopa upurei xiyeri saropi kapiaure kanikete wati, ninie pa kuna kunawoteneai.
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Polu tineri Areopakusi siriro kununurouneri kaunsolu xosa sou xowoteneai. Ipaki kauneri, “Mua oma kuna nei xuiapu tinikiroune sini sipawopure xinuku.
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Sinie neu kuna iyesikiria, xiri xetauni kutu. Pa xati ne kunautia kuna xotapa sini sipawopure xinuku,” woteneai.
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Xokupa Atensi musimore xeika kireropue kouneri Atensi erewese puroteneai xeika nini kire sapi tirouworixe. Xuwe. Nini sipesi oma nanunanure kunani kutu iyesepure xirouneri. Kakineri nikoniko xetau kuna iyeseteneaire kunaurouneri.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Polue Areopakusi siriro kaunsolu teu xopuro sarou ipaki kunauna, “Tini Atensipo apimi, tinie muris tepi xokupa sokisoki kapia kakari xeketikine.
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Ye ximuximu teipa xoune, tinie muris tirounuku xuru xekeutiai. Kire alta xosa mua kuna ipaki xayareniai, ‘Mua alta paiya kire xoiteu sini sipa xuweupo xi xayareneai rania xekeutia.’ Pa Xoiteu tini sipa xuweu ai nure muris tikiriaire, ye tini xosa kuna uteiwopurexine.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 “Xoiteue mena xeika ou xeika iyarina xokupa sapi pa xosa iyarati puroyai, pa Xoiteu nu mena xeika ou xeikapu Kokaipa. Pa xati, nu apimie xuwoteneai muris ata xosa misirouwatixe.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Nu amu sapire xuwe xati apu xupusikie kire sapi iyari nu tuwopuxe. Xuwe. Nukoini xokupa xuiapu ekinikioma tinikina, youya tinikina, xokupa sapi tinikinaurouna.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 Xoiteue kakati kireni asisiki piourei xokupa xuiapu ekinikiposi ouwoyai. Kakina xokupa ouyau soinikati purineri. Nukoini nini puropineri yause iyarina, ninipo oupo atu sorinikeyai.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Xuiapue maneri Xoiteu nuko xiri sipawopineri paire xina, pa xati nu xirekepi saina tepinerire, iyainikerati purineri. Pana siko xokupa kireni kireni weisikiteri xetauro puratixe.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 ‘Sini nu xosa ekisikioma tinuku nuko kirenie sokisoki sikati texirounuku.’ Paiya takipo kireu sipa apimie kunauneri, ‘Siko rania nukou nono purinuku,’ xeneai sie.
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Sini Xoiteupo nono purinukuna, Xoiteu nu kolu sie silwa sie xe sie xinuku nanuwopuxe. Nu siko apu xupusikie, nanusikie erirounuku sapi sie xinuku nanuwopu xana xuwe.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 “Ekimepu apimi nini sipa xuwe xati, pa yause kakirouneri kapiaure Xoiteue xekepi kunaurouwati xana xuwe. Pana muaiya xokupa wesepu apu xotiki pirixa xina sokisoki kunauna.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Nue xuiapu kuna xosa iyainikerepinaure kire yause itou iyaretai. Nukou kutu kapiarei, ouropu xokupa xuiapu nikau kapia uteiwopina. Pa kuna yakuwopina apu itou tumuworetai. Pa apua xumati Xoiteue kopa upuropu xiyeri saretai. Pa xati Xoiteue pa saina tuwotaire sini xiri xosikisuwopu,” niketai.
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Apu upurei xiyeri saropi kuna ninie iyeserineri, kireue Polu pirewoteneai. Kakeri kireue kunauneri, “Pa kuna xiyeri kunawau sini iyesepure xinuku,” woteneai.
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Kakeri Polue weniki xowotai.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Kakati kireu apimie taineri xonikisuwoteneai. Kire nu Tionisiusu, nu kaunsolu teu xopuropu Areopakusi siriro kununurouna. Kire xui nupo wenumu Tamarisi, nue xousuwati, kireu xuimiapimie rania xonikisuwoteneai.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.