Atos 16
six (SIX) vs AAI
1 Polue Terpe xeika Listra xeika xosa utu putawotai. Pa erewese xosa kire Yesusure xousuwotai apu, nupo wenumu Timoti, nue purototai. Nu kire Yutapu Yesusure xousuwotai xuipo nirau. Nupo omo paiya nu Kriki nikau.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Listrapu xuiapu Yesusure xonikisuwoteneai xeika Aikoniamupo xuiapu xeikae nupo kapiaure ipaki kunauneri, Timoti nu asinaku apu xeteneai.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Polue Timoti sou xowopure, tina mupo ipisa katieruwotai. Yuta apimie pa sanawa yau purori, nanuworina pa kapia kaketai. Pa amure, xokupa Yuta nini sipa, Timotipo omo paiya nu Kriki.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Erewese xouxanauneri, mua kuna ekime Yesusupo tianutianuwopi xeika tumu teu xeikae Yerusalemu ouwoneai, Yesusure xonikisuwoteneai xuimiapimi tiniketeneai. Kunauneri, “Tini mua kuna taiwa,” niketeneai.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Kakeri Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu teu nikau xonikisu xiri sokisoki xati, xokupa asau xosa ninipo xoka xiri kokaipa xetai.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Polu xura Sailasi xura Timoti xurae propinsi Esia kuna uteiwopineria, Xoiteupo Supo Youyae taiyerinikati, Prikia tistiriki xeika Kalesia tistiriki xeika xopurei xowoteneai.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Misia tistiriki xexe xoworineri, propinsi Pitiniaro manepineria, Yesusupo Supo Youyae taiyeriniketai.
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Pa xati Misia emeserineri toupa erewese Troasi xowoteneai.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Ukumani Polue kire sapi xiniwepi sie xekotai. Xekoatia kire apu propinsi Mesetoniapue tumu puri ipaki yauna, “Ne xasi xusanau Mesetonia kounau tianisike,” wotai.
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Polue pa kapia xekerati, sini sapauni Mesetonia xowopure ime xirekiriai. Sini sipa, nini xosa kuna uteiwopinukure Xoiteue yaisiketai.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Pa xati Troasie tauro xosa epitikiri, kokounae Samotresi souni kutu munauti mautipa xowotai. Kire asau xosa paiya kokounae Neapolisi xowotai.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Pa wese wetinuku Pilipai utu putaukiriai. Paiya kire erewese ekime Romue kou poro miseniai, paiya tistiriki Mesetoniapu akereki erewese. Pa erewese xosa kireu asau purikiriai.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Yuta nikau arikepi yause xosa erewesepu sepuripo isima kisauira munanuku, kire enero xoukiriai. Sinie nanukiriaia, pa ene tomuro kire kunikunirouneri iri purina xikiriai. Pa enero kireu xuimie kununu purori xekenikerinuku, nini xeika misinuku kunaukiriai.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Kire xui nupo wenumu Litia, nue pa kuna iyesetai. Nue Xoiteu xosa muris tirouna. Nu Taiataira erewesepu xui, nu mari ewou xosa xe saina tirouna. Kokaipae xoukemu pirierati, Polue kunawotai kuna xosa xaku iyaretai.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Nuko Yesusupo wenumurei ene isati, ata emeumana rania kaketeneai. Nuko Yesusupo wenumurei ene isieinapa sini kasikina, “Tini nanunuku ye Kokaipaure xiri xousuna xinaria, manari yeu atoro pura,” niketai. Kakerina xiri sokisoki xati nupo kuna taikiriai.
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Kire asau xosa sinie kunikuniwopure kire iri xosa xoukiria, kire aipu xuie imero tutumasiketai. Pa xui nu kire yaniyani tuku purati, paie xurise akipa xepina sapire kunaurouna. Kakati pa xui yakuwoteneai apimie nupo saina xosa kokaipa xe tirouneri.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Pa xuie Polu xeika sini xeika taisikinani ipaki yaxina, “Mua apimia nini Xoiteu Xouropu saina apimini kutu. Xoiteue xiyeri titikepina ime nini katikirouneri,” niketai.
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Xokupa asau pa xuie kaketai. Kakati Polue nupo uru iyesepi xiri xirari, pirixina pa yaniyani kauna, “Yesusu Kristusupo wenumurei, ye kanine, ne mua xui wetinau xouwo,” wotai. Kakati pa yaniyanie sapauni pa xui wetina xowotai.
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Pa xuipo yayakue xekoria ninipo xe tepineri ime xiri xuwexetai. Paire Poluno Sailasino xoroniki tinikineri, kununu wesepu tumu xosa puruniki xowoteneai.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Kuna xekexeke xosa soniki xouneri ipaki kanikineri, “Mua apu aimore nini Yuta kinipo. Ninie sikou erewese xosa poripori sarepi saina tinexeri.
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Kakineri, siko Romu sanawapue kireu xeseu kapia kakepi xeseu paiya, xuiapue nini tainikepinerire purunikepure xineri,” niketeneai.
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Xuiapu kou kununuwoteneaie rania nini xosauni kuna suwoteneai. Kakeri kuna xekexeke apimie ninipo nekei unonorinikineri, sina pokae ounikepinerire kireu apimi kaniketeneai.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Ninie xoxi ouounikeri, kuna xekexekei kakauya ata xosa iyainikereteneai. Kakerineri, ati yakuniepinaure kakauya ata yakuwotai apu sokisoki kuna kawoteneai.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Kakauya yayakue kuna xekexeke nikau kuna iyeserina, kakauya ata kama minikani kutu xosa iyainieretai. Kakerina ninipo sieniki namasae sokisoki taretai.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Xinepiniki Poluno Sailasinoe Xoiteure kunikunineri siri woropi saina texeteneai. Kakeri kireu kakauya apimie iyesi puroteneai.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Kukupuni kire kokaipa mimie mana, kakauya atapu xokupa xai litowotai. Kakati kakauya atapu xokupa isima taixanauwati, xokupa kakauya apimi nikau sokisoki xume xuxurexetai.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Kakauya apimi yayakue sarouna xekoatia, kakauya atapu xokupa isima tatai purati, nanuna xokupa kakauya apimi ximi xouweteneai xetai. Pa xati nukou sawaruwaru puru tina nukoini nuko ouwepure xetai.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Kakati Polue sokisoki uru yaxina, “Ne kakixanau nakieni naki xoxixoxiwou. Sini xokupa purinuku,” wotai.
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Kakauya apimi yayakue naku timopinerire apimi iyainikerina keikei Poluno Sailasino puroxeteneai ata kamoro manetai. Xiri ximikeri urerina Poluno Sailasino niau siani sakoro utu ukurowotai.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Kakerina kisau soniki munana, ipaki kotonikina, “Kokaipa apu axiri, ye amu amakiti Xoiteue ye xiyeri tiyepinana?” niketai.
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Kakati ninie ipaki kunauneri, “Ne Kokaipa Yesusure xonisuwaua, Xoiteue naki xeika neu kinianimana xeika titikatia tini nukou xakuai,” woteneai.
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Kakerineri Kokaipapu kuna nuko xeika nukou kiniaumana xeika xosa uteiwoteneai.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Kakexeri, xinepiniki pa kakauya yayakue ninipo usi kurorinietai. Kakerina nuko xeika nukou kiniaumana xeika Yesusupo wenumurei ene iseteneai.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Kakerineria kakauya yayakue, nupo atoro soniki xouna xoye tinietai. Pa kakauya yayaku xeika nupo xokupa xuimiapimi kini xeikae Xoiteure xonikisuneri xiri nimaririwoteneai.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Xoripesau kuna xekexekei xokai teu xesanikeri, kou kauya yayaku ipaki kauneri, “Kuna xekexeke teue kunauneri, ne pa apu aimore weinikitau xowoxepineri,” woteneai.
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Kakeri kakauya yayakue Polu xona kawotai. Ipaki kauna, “Tini kakauya weu xowaxakuaire kuna xekexekei kuna xesawoteneai. Pa xati tini kakauya weti xounaxari, xotiki asinakurei puraxa,” nietai.
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Paire Polue xokai teu ipaki kanikina, “Sini Romu sanawapu apu axiri. Amakati kuna xekexekeipa sinipo kuna ati xekerineri nini pa kapia xoreiereteneai re xuwesikepu xuwena? Xuiapu ekinikiro ai ousiketeneai. Kakineri kakauyaro iyaisikereteneai. Paire rau yopini ximiarei xesasieri xowopinua, wo? Xuweni kutu. Nikoini maneri kisau xesasikepineri,” niketeneai.
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Polupo kuna xokaie kuna xekexeke xosaniki tixowoteneai. Poluno Sailasino nini Romupo xeri kuna xekexekei pa kuna iyeserineri, ximiketeneai.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Kuna xekexekei kakauya ata xouneri eiyo kuna kanikerineri, kisau muna yataniketeneai. Kakeri kanikineri tini mua erewese weti xouwa niketeneai.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Nini kakauya ata wetineri, Litiapu atoro xowoxeteneai. Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu xekenikerineri xonikikemu sokisoki nikepure kireu kuna tiniketeneai. Kakerineri erewese wetineri xowoxeteneai.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.