Atos 10
six (SIX) vs AAI
1 Kire apue Sisaria erewese purotai, wenumu Korniliusu. Nu Romupo 100 xomatua teu nikau tumu. Nu paiya Itali nikau xomatua kini xeteneaipo xomatua.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Nu Xoiteue xouweurouna kapia tairouna. Xokupa apimie nuko xeika nukou atoro purirounerie Xoiteu irue purirouneri. Yuta apimi xauna puropi puroria, xokupa tinikina tianikirouna. Kakina xokupa yause Xoiteu xosa kunikunirouna.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Kire asau, 3 kiloku xoruwatisie xosa xiniwepi sie kire sapi yarani xekotai. Xoiteupo kire xenikorokoroe atoro mana ipaki kauna, “Korniliusu,” xetai.
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Kakati, Korniliusue xekerina xiri ximikerina, ipaki kunauna, “Kokaipa apu, amakatina?” wotai. Kakati, xenikorokoroe Korniliusu ipaki kauna, “Xoiteue neu kunikuni iyeserina, nei xuiapu xeara xuweu purori tianikiroune kapiaure nanunanuna. Neu pa kapia Xoiteue xouweuna.
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 “Ximine kireu apimi xesanikari Yopa xouneri, kire apu nupo wenumu Saimon, kire wenumu Pita. Nu xekeri kaworia kopina.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Kire Saimoni nu pulmakaupo ipisa xosa saina tirouna. Nu nupo atoro purina. Pa atapa xasi maro purina,” wotai.
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Xenikorokoroe Korniliusu kuna kaworina xowotai. Kakati, nupo aipu saina apu aimore xeika kire xomatua xeika yainikati moteneai. Pa xomatuae rania Xoiteue xouweurouna kapiaure xina Korniliusu xeika sipesi purirouna.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Korniliusue pa xokupa kapia yaraxetaire pa xeimore apimi ati kanikati Yopa xowoteneai.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Korniliusue xesaniketai apimie xouneri ime kamamu xineteneai. Xumi xati pani xouneri asauniki xepure xatia Yopa erewese tomuro xonoteneai. Pa yause xosa Pitae kunikuniwopure ata youpo saka xouro xowotai.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Pitae iriawati xoye nepure xetai. Nini xoye irei purineria, kire sapi xiniwepi sie xekotai.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Menae taiyati, kire sapie kokaipa mari sie koati xekotai. Kire sapie muira pairapu xaku xaku teri iyososo wati oro kotai.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Pa mari xosa xokupa noto xeika xaima xeika xetaxetau ni xeika puroteneai.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Kire supue ipaki kunauna, “Pita, ne sanau noto ounau ne,” wotai.
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Kakati Pitae kunauna, “Kokaipa, ye kakepi xana xuweni kutu! Ye xakusu kire yause ne ekiniro kire xeseu xeki sapi nepu xuwe xati, nepinukua xeseu,” wotai.
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Xiyeri xina pa supoini ipaki kunauna, “Xoiteue kakati asinaku xina xeseu xuweuwotai sapia, nei kunaunau xeseu xeu,” wotai.
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Xeimore yause pa kapia kakerina, sapauni pa marie mena xouro xiyeri xowotai.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Pitae xokupa nanunanu tiei kunauna, “Ye mua xiniwepi xekeutaia, amu xiniwepi xotaparau?” xetai. Paire nanunanu watia, Korniliusue xesanikati koteneai apimie putawoteneai. Apimi kotonikineri Saimonipo ata anoro purinanarineri, ma ata isimaro tumuwoteneai.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Kakeri uru ipaki yaxineri, “Saimoni, kire wenumu Pita, nu muoro purinare e xuwe?” xeteneai.
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Pitae pa xiniwepireni nanunanu puratia, Xoiteupo Supo Youyae ipaki kunauna, “Iyese. Xeimore apue ma ne xirekinineri.
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Pa xati ne sarou munanau nini xeika xouwo. Ne kaki xanau ere nanunanuwou. Ye ikoini xesanikiti koteneai,” wotai.
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Pitae pa apimi xosa muna ipaki kunauna, “Pa apu tini xirekepi saina tikiriaia, ye sore. Tini amure kounukuna?” niketai.
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Kakati ninie ipaki kunauneri, Korniliusu nu 100 xomatua teu nikau tumu. Nue xesasikati kounuku. Nu asinaku apu Xoiteure ximikirouna. Xokupa Yuta kinie kunauneri, nu asinaku apu xirouneri. “Nei nupo atoro utunau kireu kuna kunawau iyesepinaure, kire Xoiteupo xenikorokoroe kawati yainetai,” woteneai.
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Kakeri Pitae atoro soniki mana yakuniki xinetai. Xumi xatia saneri xirini xowoteneai. Yesusupo kireu tataiwopi Yopa puroteneaie Pita xeika xirini xowoteneai.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Pita xeika pa apimi xeikae teipa xouneri, kireni ukumu ime kamamu xineteneaie, Sisaria erewese utu putawoteneai. Kakeri Korniliusue nini yakuniki purotai. Nupo emeumana xeika marouyaumanani kutu xeika yainikati, kouneri kununu puroteneai.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Pitae atoro manatia, Korniliusue nutiemu mana siau sakoro xoutapa ukurouna nu xosa muris tetai.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Kakati Pitae ti sari ipaki kauna, “Ne sarouwo. Ye rania apu sore,” wotai.
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Kakerina nu xeika atareira kunaupa maneri, xokupa xuiapue kununu purori xekeniketai.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Kakeri nue ipaki kanikina, “Takieni sipa, sini Yuta paiya sinipo asisikimana nikau kapia tuku. Pa xati xetau sanawapu xuiapu kini tuku puropinukure e nutieniki xonopukiri xana xuwe. Xeseuni kutu. Pana Xoiteue kapia atariyetaina, ye Xoiteu ekero kire apu xunu tukuna nu xeika lixepi xana xuwe xepixe.
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Pa xati ye tinipo kuna suputiki woropixe. Ye tinipo uru iyeserine koune. Paina ye kototikine, amakati ye yaikiriaina?” niketai.
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Kakati Korniliusue ipaki kunauna, “Xeimore asau xowotai xosa, kire sapie ye xosa putawotai. Paiya muai. Yeu atoro purine 3 kiloku xosa kunikunitiai, paiya muanumu yause sie xosa kunikunitia, sapauni kire apue yeu ekiro tumuwotai, nupo mari paiya xiri una puromuwoki.
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 Pa apue kunauna, ‘Korniliusu, Xoiteue neu kunikuni iyeserina, nei xuiapu xeara xuwe xati xuru xuweu purori tianikiroune kapiaure nanunanuna.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Pa xati apimi xesanikau Yopa xouneri apu Saimoni kire wenumu Pita yauwopineri. Pa apua nu kire Saimonipo atoro purina. Nu pulmakau ipisa xosa saina tirouna, nupo ata xasi maro purina,’ yetai.
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Kakati, sapauni kireu apimi xesanikiti ne xosa utoteneai. Kakeri, ne asinaku kapia tine koune. Paina ne xokupa kuna Kokaipae kanetai sini kasikau iyesepinukure, sini xokupae kounuku Xoiteu ekero purinuku,” wotai.
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Pitae ipaki kunauna, “Suwauni kutu, ximine ye sipaune, xuiapu nini xetaxetau kinipo sorena, Xoiteue kireni kapiani kakirouna.
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Xokupa sanawapu xuiapu tutue nu irue purineri asinaku kapia kakirouneria, Xoiteue xouwenikirouna.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Xoiteue sini Israili kini sikeyai kuna tini sipa. Nue asinaku kuna ipaki uteina, Yesusu Kristusu nu xokupa apu nikau Kokaipa, nue kakati sini Xoiteu xeika xosiki tumaxirounuku.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Xokupa xuiapue ene isepinerire Yonie kuna uteiyatia, Yutia Propinsi xosa xokupa kapia akipa xeyai tini sipa. Kalili tistrikie pa kapia xotapa tayeyai.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Tini sipa, Xoiteue Nasaretipo Yesusu tumuworina, Xoiteupo Supo Youya xeika sokisoki xeika tuwotai. Kakati, wese yau xouna xuiapu tianiketai. Xoiteue nu xeika purati, xokupa apu Satanie xoxixoxi niketai xiyeri atiniketai.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 Nue sini Yuta xeika Yerusalemu xeika sikau ekisikiro wesewese saina tetaire sini kuna uteinuku. Nu kire na nikitoto xosa isarineri, pa kapiarei ouweri xumotai.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Pana asau xeimore xosa Xoiteue xiyeri sarati xuiapu ekinikiro putawotai.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Nu xokupa Yuta ekinikiro putawotaixe. Xuwe. Xoiteue ekime sini nupo kuna uteiwopinuku apu tumusikereyai ekisikiro putawotai. Nu upurei xiyeri saroatia, sinie nu xeika xoye tuku ene tuku nikiriai.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Yesusue kasikina sinie asinaku kuna uteinuku xuiapu ipaki kanikinukua, ‘Yesusu apu paiya xumoteneai apu nikau kuna iyesete, ekinikioma puroteneai apu nikau kuna iyesete, wopina apu Xoiteue tumoretai xepinuku.’
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Nue kakepina sainaure, xokupa kunatureturei ipaki kunauneri, mua apu wenumurei kireni, Xoiteue xokupa apue nure xonikisuwoteneaipo xunu weterinikepina xeneai,” xetai.
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Pitae kuna uteiwatia, Xoiteupo Supo Youyae xokupa xuiapue purineri kuna iyeseteneai xosaniki kotai.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 — ausente —
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 — ausente —
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 “Mua xuimi apimie siko sie Xoiteupo Supo Youya tieineri. Pa xati sini Yesusupo wenumurei ene iserinikepua yue taiyerisikepinana?” xetai.
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Kakeri Pitae pa xuiapu ipaki kanikina, “Tini Yesusu Kristusu wenumurei ene isakuai,” niketai. Nini ene isieineria, Pitae kireu asau pani purianikepinaure kawoteneai.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.