Mateus 27

Mashi Avui Wasilakahi (SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nirsumbu mendek si narik bikpris nga Judama lida lihi amber nga li tirsaha nombo os Jisasin li mandingormekurin limu mbaolsolora.
1 Maraumanika Firis ukwarih etei naatu regaregah ai’in bairi Jesu morob isan hio hiyabunai sawar.
2 Uhu orin kuvuk li ishihi Romik fehenda malakama otohik orin limu laha ira. Ma oto hi orhi Pailat.
2 Basit uman hifatum hibai hitit Roman hai gawan Pilate umanamaim hiyai.
3 Judas ma or Jisasin wutarihi tavak hari ma oto os Jisasin li mandingormekurik li mbari mashin or misihi ormu mbara, �Os erem a uwa osmu kavak nawa sir.� Karem or mbaha ya 30-pela silva os hetpris nga Judama lida lihi nga orin li harin indiyok ormu lai hara.
3 Judas, yanuwayan Jesu kakafinamaim hiya’iyai i’itin ana veya dogoron rusib, kabay 30 bai matabir na Firis ukwarih naatu regaregah ai’in nahimaim tit, eo
4 Uhu ormu mbara, �An kavakavan a uwa nir. Ma or tava jihik a hawak ji mandingormekwak ji mbawa oto mbeek musa las nga nawa ambu ri.� Urik limu mbara, �Mirvai mbakwa sir, mihinjik mi uwa os te!�
4 “Ayu asinaf kakaf orot gewasin baban ao emomorob.” Hiya’afut hio, “Nati o a yababan, o akisimo ina’itin inayabunai.”
5 Karem li mbarik ya ondon tempel akomek or ermbeshihi hikrik or i layihi ormu kupsira.
5 Judas kabay nati Tafaror Bar kabay teya’aya’amaim itaiy re naatu ihamiyih tit in sikan warasa yai morob. Judas kabay bai na rouw ere’er|alt="Judas throwing money down" src="cn01832b.tif" size="col" loc="Mat 27.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.5"
6 Urik bikpris ondo ya ondon li laha limu mbara, �Ya kando man li mandingormekurik li landa ya kalira, mbeek tempelhi yanga ni tirsakwa ambu nir.�
6 Firis ukwarih kabay hibai hio, “Iti i rara ana kabay, ata ofafar men ebibasit boro Tafaror Bar ana kabay ya’aya’amaim tanayai na’in.”
7 Karem uhu li mbaolsoloho limu mbara, �Ka ni i ma or pavin unda ma misambi orhin ya orok ni frungawuka. Uhu ni halashinak ma ol homek fehe tol torok liwa os li hawa wolo orok ni wakor eweka.�
7 Etei’imak hio hibibasit ufunamaim, kabay hibai noukwat bu’urayan ana kamar hitubun, saise nah touman sabuw hai rah ana efan namatar.
8 Erem li uri osik misambi oso ter nga, Fi ngoronda misambi, karem li ushanda sir.
8 Ana’an nati isan kamar wabin “Rara ana Kamar” hibiwab in na iti boun ana veya tit.
9 Nombo os erem li uri oso si urik mashi os profet Jeremaia maskop or mbahandari osmu omek nari sira. Karem or kayeri sir, �Ya silva 30-pelak ol Israelik fehe ma oton li hanak li mandingormekurik li mbari.
9 Naatu abistan dinab orot Jeremiah eo ina iturobe.
10 Uhundari ya oson li laha ma or pavin unda ma misambi orhin ya orok li frungawuri lir, os Avui Wasilaka mas anin or mbahandari hom.�
10 Noukwat bu’urayan ana kamar hitubun Regah ayu iu’uwu na’atube.”
11 Urik Jisasin Pailat liri mishik li halashirik ormu sira. Urik Pailat mu silira, �Mir King Judamahi om?� Karem or silirik Jisas mu mbara. �Os mi mbawa homa.�
11 Jesu Roman gawan nanamaim bat, naatu gawan Jesu ibatiy, “O Jews sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo. “Nati kuo, ayu boro abi tur anao.”
12 Urik bikpris nga Judama lida lihi nga mashi mushak Jisasin limu mbahanjira. Hako or mbeek mashi las nga mbari ambu ri.
12 Firis ukwarih naatu regaregah ai’in Jesu ubar hitin tur kakafin isan hio men kafa’imo iyafutimih.
13 Urik Pailat mu silira, �Mir ma tondo mbawan am mi misindu? Tol mashi mushak mirin li mbawan?�
13 Basit Pilate Jesu iu, “Sabuw kakafih isan ubar hit teo’orereb kunonowar?”
14 Hako Jisas mbeek mashi las nga mbari ambu ri. Urik Pailat wavu orhi musha mushak ormu hishira.
14 Baise Jesu men kafa’imo awanamaim tur ta tit, naatu Gawan orot ana kasiy ra’at ifofofor men kafaita.
15 Asama asama Judama ondo hiyawu Pasovan li undari wolo Pailat oto ma ol krawuk sindari lar or halashirik indari ora. Hulaima nokopma ma or li rupshindari oton li kamaha Pailatin li mbashirik or halashirik indari ora.
15 Tar Nowaten hiyuw ana veya, gawan hai binanakwar eo na’atube, mar etei dibur barane sabuw hai kok orot menatan tirurubin i ebobotait.
16 Oro wolok ma kava lar, hi orhi Barabas, krawuk liri ria.
16 Nati ana veya orot wabin gagamin Jesu Barabas dibur ma’am.
17 — ausente —
17 Naatu sabuw hiru’ay sawar, basit Pilate ibatiyih, “Orot menatan kwakokok diburune anabotait, Jesu Barabas o Jesu Keriso?”
18 — ausente —
18 Anayabin sabuw bobowenamaim Jesu hibai Pilate umanamaim hiya’iyai i so’ob.
19 Urik Pailat kawu os or lihi kotin or misindari kawu orok or lirik nokove orhi simu mainhara, �Avak nirik ma oton a sukwaheyehe sunguwavu anhi nga osmu nomok nawa. Or worna ma mende ri. Mir avak orin mberem uwa hala.�
19 Pilate baibabatiyen ana efanamaim ma’am, aawan tur iyafar na eo, “Orot nati gewasin isan men abisa ta inasinaf, anayabin fai ayu mim fokarin maiyow isan amim au not ekakasiy”
20 Hako bikpris nga Judama lida lihi nga hulaima nokopman li mbaskashirik Pailatin li mbanak Barabasin or halaha Jisasin or mandingormekmbaha limu mbara.
20 Baise firis ukwarih naatu regaregah ai’in sabuw tafah fair hiyai, Barabas botaitin naatu Jesu asabunin isan Pilate hiokikin.
21 Urik indik ormu silira, �Lawe menden a halashinak or iku, Barabasin mo Jisasin?� Urik limu mbara, �Barabasin halanak or ika.�
21 Pilate sabuw ibatiyih, “Orot i rou’ab, imih orot menatan kwakokok ana botait?” Etei’imak hiya’afut hio, “Barabas!”
22 Urik ormu silira, �Wa mberem avai uku, Jisas or Krais karem li ushanda ma oton?� Urik limu ushambara, �Oton miandok tirika.�
22 Pilate sabuw ibatiyih, “Bo Jesu wabin Keriso isan boro mi’itube anasinaf?” Etei’imak hiya’afut hio, “Ku’onaf!”
23 Urik ormu silira, �Mberem ushiwak? Mbele mende os or uwak kavak nawak ji heyew?� Hako wasilaka mendek limu ushambara, �Oton miandok tirika.�
23 Pilate ibatiyih, “Abisa kakafin sinaf?” Baise sabuw hitar koukuw hio, “Ku’onaf!” Sabuw rou’ay gagamin nahimaim Pilate Jesu ibatiy|alt="Jesus placed before crowd" src="CN01822b.tif" size="col" loc="Mat 27.23" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.23"
24 Urik Pailat or heyeri mbeek orhi mashin li misikurik nari ambu lir. Uhu awun li ukmbaha limu ura. Erem li urik or heyehe ukun or tarmu ewehe tava orhin or yokoho ormu mbara, �Ma otohi fi kas mbeek anhik nakwa ambu sir. Oso jihikop nakwa sir.�
24 Pilate naniyan bai men karam boro ef ta tasinaf, naatu sabuw auman kougeyagey hibusuruf, imih harew bai sabuw etei nahimaim uman sauwen eo, “Ayu iti orot namomorob isan men ana ubar anabaimih. Nati i kwa akis a ubar.”
25 Urik limu mbara, �Halanak musa oso nihikop si nanak kumak jikisi nihi lihikop si naka.�
25 Sabuw etei hiya’afut hio, “I namomorob ana ubar i aki anab naatu natunatu auman ana ubar hinab.”
26 Urik Pailat Barabasin or halashirik ormu ira. Uhu or mbashirik Jisasin li wakoroho orin miandok li tirikmbaha limu ira.
26 Imaibo Pilate Barabas botait, naatu Jesu wabir ana baiyowayah iuwih, onafin isan hibai hin.
27 Awun undari ma ondo Jisasin li laha gavmanhi akak limu laha ira. Uhu li mbashirik ma ol lir nga nakrem awun li undari ma ondo orok limu layi tirsara.
27 Imaibo Pilate ana baiyowayah Jesu hibai hin gawan ana bar hitit, nati’imaim baiyowayah etei hiru’ay hibebera’uh.
28 Uhu kowe orhin li tloloho kounalo las orin limu faleshira.
28 Ana faifuw hi’oromen, faifuw namar hibai hi’us,
29 Uhu kuvu lame ngashi las li laha malakama falendari hat hom li yantlehe masiji orhik limu haufalera. Uhu kombe las tapmama orhik li harik ormu tolora. Uhu kumbambongo lihin li huvuhu li okolehe limu mbara, �Awasayi, mir Judama King lihi mira.�
29 kokor hififin ukwarin ana raramamih hiyara’ah, uman ana asukwafune tu hitin, nanamaim suh hiyowen hi’i’iyab hio, “Jews hai aiwob tanabora’ara’ah.”
30 Uhu orin li suntlayashihi kombe os li hari oson li laha orin masijik limu jira.
30 Yumatan hikwaitututur, uman tu hibosair ukwarinamaim hiborabirab.
31 Erem li mbaha ihi am li krehe kounalo oson li tloloho kowe orhin indiyok limu faleshira. Uhu miandok li tirikuri mishi orok orin limu laha ira.
31 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw hi’us ma’am hibosair ana faifuw hibow hina hi’us, imaibo hibai hin onafin isan.
32 Am li ihi nombo nindik ma lar yanga Sairinik fehen limu heyera. Hi orhi Saimon. Orin li toltangrihi li mbashirik miando Jisashin ormu kishara.
32 Hitit hinan efamaim Sairini orot wabin Simon bairi hitar naatu baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf bai e’abar.
33 Or kishaha yanga Golgotak limu ira. Hi Golgota oso maintontlo sihi, Telemba masik havamba hom nanda, karem li ushandari sir.
33 Hina efan wabin Golgotha imaim hitit, nati efan hibiwab yabin efan ana itinin i orot ukwarin ana gifow na’atube.
34 Urik wain uku kas marasin nga li tirsandarin Jisasin li harik or aheyehe mbeek uksem ari ambu ri.
34 Nati’imaim wine harew tenakuyakuy auman hisartabir Jesu tomanih hitin bai kakartubun ufunamaim kwahir.
35 Urik orin miandok li tirishihi kowe orhin li lakmbaha lihi ambek satuk limu ewera.
35 Naatu hi’o’onaf ana veya arowamaim ana faifuw hikusib hifaram hibow.
36 Uhu orok li lihi orin limu washilira.
36 Imaibo nati’imaim himarir Jesu hima’uh hima.
37 Uhu maintontlo os orin li mandingormerin jekambak li kayehe jekamba oson masiknuku heyek li eweri sir. Mashi oso karem, �King Judamahi toria.�
37 Naatu tafanamaim ubar hibitin ana tur hikirum hikubar, “ITI I JESU, JEW SABUW HAI AIWOB.”
38 Os or wari mishik ma kava frijip er nga li tirishirik wari vria, lar tapmama yok, lar tava ashi yok.
38 Naatu bainowan orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
39 Urik ma musha orok li tere i tere raha masijikop li senjelenjehe orin li okolehe limu mbara,
39 Sabuw nanane hinan ukwarih hita’asi’asiy ubar hitin tur kakafih maiyow Jesu hi’i’iyab hio,
40 �Mir tempel akan mi tarvlashihi niri frijipkop indik undahik mbari om te! Unda osik mir mihinjik jelyaka. Os Avui Wasilakahi jikisik mi na nahi, miando oson halaha rakaka.�
40 “Tafaror bar tarabounin veya tounu wanawananamaim wowabin sawaramih io! Bo o God Natun na’at kwiyawasi cross afe’enane kure’eban a’it?”
41 Urik bikpris nga mashi Moseshin sawendari ma nga Judama lida lihi nga orin li okolehe limu mbara,
41 Ef ta’imon firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in auman Jesu hi’i’iyab hio,
42 �Ma anandin jelyandari ri. Hako orhinjik wahau. Os nir Israelik fehenda King nihik or na nahi, wa miando oson or halaha or takanak ni heyehe orin wavu nihik ni eweka.
42 “Sabuw afa iyawasih, baise i taiyuwin men karam boro niyawas, Israel sabuw hai aiwob! Bo cross afe’enane boun nare tana itin boro tanitumitum.
43 Or orhinjik, �Jikisi Avui Wasilakahi� karem mbari ria. Or hishiwa Avui Wasilaka or nga siwa ri. Os erem si na nahi, halanak orin or jelyaka.�
43 God i bitumitum, bo God boun iyawasiban ta’itin, anayabin i taiyuwin i God Natun rouw eo.”
44 Urik ma op er nga li tirishiri ovro os lir mbari hom frimu mbara.
44 Ef ta’imon bainowah orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih hi’inu’in ubar hitin tur kakafih hi’u.
45 Ta am komek or sirik kolok si krinyaha simbalesik misambin er simu tangna arangorakora. Si naha ihi homi avi li mbari wolok indik simu harara.
45 Veya yen tafat yan tafaram etei gugum inu’in veya botabir re 3 korok bai.
46 Urik Jisas wasilakak or ushaha ormu mbara, �Eli, Eli, lama sabaktani.� Maintontlo os or mbari karem, �Avui anhi, avui anhi mberem ushiwak anin mi halanduwa?�
46 Veya 3 korok na’atube, Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Eloi, Eloi Lema Sabachthani?” Anayabin, “Au God, au God, aisim ihamiyu?”
47 Urik ma ol pasir siri ondo mashi oson li misihi limu mbara, �Ji misi, or Elaijan ushandu.�
47 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Elijah isan eafa’af kwanowar.”
48 Urik ma lar or shirinya ihi mbele las warsuvu hom nandarin wain ukuk or halfaleshihi kombek or ishihi Jisasin or hanak or uksem akmbaha ormu ura.
48 Naatu orot ta nunuw in sawar ta biyan sou’usau bai, wine tenakuyakuy butu’ub, eot ra’ah Jesu awanamaim yai tomamih.
49 Urik lal olmu mbara, �Awarsi ni siheyehen, las avak Elaija raha orin or jelyanda ngashi.�
49 Baise sabuw afa hio, “Kubat, Elijah nan nabiyawas tana’itin!”
50 Urik Jisas indik wasilakak or ushaha masikome orhin or halaha ormu hara.
50 Jesu iban maiye fanan aumetawat rerey, naatu ayubin tabaratait.
51 Or harik kolok kouwarmba os tempel akak li fengfakashirik wahandari oso nindi nindi hom er simu frehe larakara. Urik nenawu si jirik misambi mu mblira.
51 Faifuw Tafaror Bar wanawanan hita’iy re efan kakafiyin hirafut inu’in yate rusib re in uran tit rou’ab himatar, iriyoy tit kabay hitaseseb.
52 Urik mawa li sutlarik Avui Wasilakan hishiowehe mas hahandari ma lal olmu usahara.
52 Rah awah hiha’e, sabuw kakafiyih moumurih na’in marasika himorob hi’inu’in etei hiyawas himisir.
53 Li usahaha mawan li halaha Jisas indik or usahari wolok Jerusalemik limu ira. Urik ma musha olmu orok lirin heyera.
53 Hai rah hitumaren hitit, Jesu morobone mimisir ufunamaim, murumurubih etei hitit hin Jerusalem hitit, sabuw moumurih na’in hi’itih.
54 Urik kepten nga awun undari ma ol Jisasin washiliri ma ondo nga nenawu si jirik mbele mbele ondo ralarik li heyehe li ajehe limu mbara, �Omendinga sira, ma oto jikisi indingo Avui Wasilakahi ria.�
54 Baiyowayah hai orot ukwarih naatu baiyowayah afa bairi nati’imaim Jesu hima’uh hima’am iriyoy hitatam, naatu abisa’awat himamatar hi’itah hai bir ra’at hio, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
55 Nokove mushak homek siri lir. Nokove ondo Galilin li halaha Jisasin li tiya ihi orin jelyandari lira.
55 Nati’imaim baibin moumurih na’in hina ef yokaika hibat abisa’awat himamatar hi’itah. Iti baibin i Galilee’ine Jesu hi’ufunun bairi hina hibibais.
56 Lihi nindik siri las Maria yanga Makdalak fehe sir, las Maria nijava Jems fre Josephi sir, las nijava Sebedihi jikisi ovrohi sir.
56 Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalene, Mary, James, Joseph hairi hinah naatu Zebedee aawan.
57 Am si homirik yanga Arimateak fehe ma lar, hi orhi Josep, or mbele mbele musha ngashi ma ria, or er nga Jisasin tiyandari ma lar oria.
57 Birabirab auman orot sawar wairafin, wabin Joseph ana tafaram Arimathea’ane na tit. Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta, baise wa’iwa’iramaim bi’ufununun. Tafaror bar wanawanan faifuw taseb ro’ab himatar|alt="temple veil being torn down" src="CN01843B.TIF" size="col" loc="Mat 27.57" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.57"
58 Or ihi Pailatin or silinak maninimba Jisashin or mbashinak or laharakmbahan. Or silirik Pailat ol awun undari ma orhin or mbashirik Jisashi maninimban li laha Josephi tavak limu hara.
58 Joseph na Pilate nanamaim tit, Jesu biyan bai na ya’in isan fefeyan, naatu Pilate ana baiyowayah uwih Jesu biyan hibai hitin.
59 Urik or laha kouavisha lasik ormu hevera.
59 Joseph, Jesu biyan bai faifuw boubunamaim sum
60 Uhu sunja aka akri las ornjik li tlohondari orok or ewekurik ormu laha ira. Or layi eweshihi sunja laka os mawan arangokurin or temberik simu ra arangora. Erem or ulafakaha ormu ira.
60 bai in hub boubun i isan iti boro’omo to naiwanamaim bai inu’in, imaim Jesu yai naatu kabay ifururuw na sou hir naatu ana ubar in.
61 Urik Maria yanga Makdalak fehenda nga Maria ome las nga mawa mashik fri sihi mbele mbele os or urin frimu sishi heyera.
61 Mary Magdalene naatu Mary, James, Joseph hairi hinah i rah rewan rounane himare hima hi’itin.
62 Ushirik li wahandaha hiyawu oson li hundujeri wolo oso mendek si narik bikpris nga Farisi nga Pailatin limu i heyera.
62 Mar natot i boro Sabbath ana veya, imih Firis ukwarih naatu Pharisee hina Pilate nanamaim hitit
63 Uhu limu mbara, �Awasayi, ma oto karem mbari ri, �An niri frijip mawak a wakwa nira. Uhu indiyok a usahakwa nira.�
63 hio, “Regah ni’i orot baifufuwenayan yawasin ma’am eo, ‘Ayu boro veya tounu ufunamaim morobone anamisir.’ Iti na’atube eo i aki anotanot.
64 Karem or mbahandari osik mir avak mbashinak mawa orhin armek niri frijip li washilika. Las avak orin tiyanda ma li ihi maninimba orhin mayam li laha ihi li mba, �Angop mawan or halaha indik usahawa ri.� Os erem si na nahi, haimba handambanda mashi akri lihi oso wasilakak si naha mashi os mas li mbahandan tikrikwa sir.�
64 Isan imih akokok baiyowayah afa iniyafarih hinan rah hinama’uh hinama veya tounu, saise ana bai’ufununayah boro men hinan biyan hinabain hinabihir, naatu morobone misir maiye hinarouw hinao sabuw hinifuwihimih. Anayabin baifuwen iti boun natitit boro kakafin anababatun men wan anabifuwen na’atube’emih.”
65 Karem li mbarik ormu mbara, �Ji ihi awun unda ma lal ji laha os ji ukmbaha hishiwa hom ji uka.�
65 Pilate iyafutih eo, “Ma’utenayah orot kwa aso’obamaim kwanabuwih naatu kwana’uwih matah toniwa’an rah hinama’uh gewas hinama.”
66 Karem or mbarik li ihi mawa oson limu seve watla ura. Uhu awun undari ma ondon li mbashirik mawan limu washilira.
66 Basit hitit hin rah ana etawan kabay tafanamaim kwah hiyai, naatu ma’utenayah orot nati’imaim rah hima’uh hima. Mautenayah rah awan hibat firis bairi teo|alt="soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="col" loc="Mat 27.66" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.66"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.