Atos 27
Mashi Avui Wasilakahi (SIM) vs AAI
1 Li mbaolsoloho limu mbara, �Jir avak sipik ji lawuhu provins Italik ikwa jir.� Uhu Pol nga ma ol nakrem krawuk li sindari ondo er nga keptenhi tava orhik limu halara. Ma oto hi orhi Julius oria. Or awun undari ma malakama Sisarhi lar oria.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Nir yanga Adramitiumik fehe sipik ni lawuhu nimu ira. Sip oso kuyanga Esiak ikmba iri sir. Urik yanga Sisarian ni halaha nimu ira. Hako Aristarkus Tesalonaikak fehe er nga ni iri ri. Yanga Tesalonaika oso provins Masedoniak nandari sira.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Ni i wahandaha nimu yanga Saidonik talara. Julius Polin armek or uhu or halashirik or ihi ma orhin or heyerik akwan li harik ormu ara.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Ushihi Saidonin ni halaha ni irik suwa os ni ikuri fuma yok si rasarik ni tolmbangoho ailan Saiprus sumbu yok nimu ira.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Er ni ihi provins Silisia nga Pamfilia nga ni tikrihi nimu ira. Uhu yanga Maira os provins Lisiak nandari orok nimu talara.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Urik kepten oto sip las or heyehe or mbarik nimu lawura. Sip oso kuyanga Aleksandriak fehendari sir. Italik si ikmba uri sira.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Sip orok ni lawuhu yanga oson ni halaha nimu ira. Suwa wasilaka mendek si tasarik niri lal mbeek haman ni imairi ambu nir. Lerawu havakavan li la ni ihi yanga Nidusik pasir nimu nara. Hako suwa wasilakak si rasari osik mbeek ni ikurik nari ambu sir. Uri osik ni tormblehe yanga Salmone os ailan Kritik nandari solwara sumbu yok nimu ira.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Ni ihi yanga lasik nimu talara. Yanga oso �sip ondo jip li ta sinda mishi,� karem li ushandari sir. Yanga oso yanga Lasea nga pasir nandari sir.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Niri musha am li irik, Judama akwan li halaha men li wandandari wolo mendek simu nara. Oso wolo solwara si rasaha wasilaka mendek si nandari wolo sira. Uri osik Pol mu lirin sawera,
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 �Ji misi. An a heyewa os ter ni iwa avak ni hakwa nir. Unak mbele mbele nihi avak mendek nakwa lir. Hako mbeek sip nga mbele mbele nihi ondo nom nembes, avak ma nir er nga amber ni hakwa nir.�
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Hako kepten oto mbeek mashi Polhi oson tiyakmbaha hishiri ambu ri, wahau. Or sip mashama nga sipin tolondari ma nga fri mbari mashi nom misiri ri.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Ma musha sip orok liri ondo li heyeri sip siri mishi yanga Lasea nga pasir nanda oso mbeek jivik si nashirik orok nambek li likmba hishiri ambu lir. Uri osik yanga oson li halaha yanga Finiksik li ikmbaha limu hishira. Sip ta sinda mishi Finiksik nandari oso ailan Krit sumbu yok si naha suwa mbeek wasilakak tasanda ambu sir.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Suwa am awar awar solwara yok si rasarik anka os sipin toltangrishirik si sindari oson li longorik si rasarik sipik li hauowehe limu ira. Li ihi ailan Krit solwara sumbukop limu ira.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Hako kandakar nga nambek naha suwa wasilaka mendek simu tapmama yok tasara. Suwa oso ailan Krithi kuma yok tasari sira.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Urik sip wasilaka mendek simu lishirira. Urik orok lerawun landari ondo sipin li tormble laha indiyok li ikmbaha limu ura. Hako mberem li ikurik nari ambu sir. Uri osik li halashirik suwa sipin si laha ormberik simu ira.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Urik er ni ihi ailan kanda lar nari sumbukop nimu ira. Ailan kanda oto Kauda, karem li ushandari ri. Urik lir lerawu mendekop li uhu bot kanda os li longo irin li larasa owehe sip nga limu ishindangrira.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Uhu sip nga armek limu ishindangrira. Las avak li ihi sip avak hapsishi nindi yanga Afrikahik si sinda ngashi, karem mba limu aje mendera. Uri osik selin li lafakaha li halashirik suwa si rasaha sip oson si laha ormberik simu ira.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Wahandaha suwa nga fa nga fri urik kwambu mendek sip simu lishirira. Urik sip orok lerawun landari ondo mbele mbele ol orok warin li lalaha solwarak limu ormbera.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Niri frijip fri ishirik, sip orok lerawun landari ma li aje mendehe sel nga mbele mbele ol sipin jelyakmba li layandari ondo nga limu laha ormbera.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Hako suwa kavak er si narik niri mushak mbeek ta nga tashingraha nga ni heyeri ambu nir. Nir ni hishiri nir avak amber ni hakurik ni hishiri nir, mbeek jip ni likurik ni hishiri ambu nir.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Niri mushak mbeek akwan ni ari ambu nir. Urik Pol ma ondohi nindik or sihi ormu sawera, �Ji misi. Os mashi anhin ji tiyaha ailan Kritin ni halari ambukop tos ter ni heyewan ni heyewa ambu nir. Uwak mbele mbele nihi mbeek kavak nawa ambu lir.
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Hako ter jirin amu sawenduwa. Jir avak kopshan ji mbaha sika. Ma lar mbeek hakwa ambu ri. Hako sip nom avak kavak nakwa sir.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 An Avui Wasilakahi lerawun a laha orhi mak a nanda nir. Ter nirik ensel Avui Wasilakahi or taha an liwa mishik pasir or sihi
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 karem ormu sawewa, �Pol, mir ajewa hala. Mir avak omendingak malakama Sisarhi fumunyavak sikwa mir. Avui Wasilaka ma ol sipik nakrem ji liwa ondo angop mihi tavak or hawa lir. Uwa osik mbeek hakwa ambu lir.�
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Ensel karem mbawa ri, uwa osik jir kopshan ji mbaha sika. Avui Wasilaka or mbawa mashi oso os or mbawa hom omek nakwak amu hishinduwa.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Sip toso avak suwa si laha inak si ihi ailan sumbuk sunja lasik si i jindirihi kavak nakwa sir.�
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Niri 13-pela am li ishirik nimu solwara laka Mediterenianik nimu ira. Am nirkunfarkundik si narik sip orok lerawun landari ma ondo sip iri irin li misihi limu mbara, �Am ailanik ni ikwak osmu pasir nanduwa.�
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Uri osik kuvu os fa wolnarin li ormbe heyendarin limu ormbera. Li ormbe larasa li heyeri 40 mitak nari sir. Urik sip kandakar nga si irik kuvu oson indiyok li ormbe li heyeri 30 mitak simu nara.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Urik limu ajera, las avak sip oso sunjak si i jindirihi kavak si nanda ngashi. Uri osik anka tovro kavro sip kuma yejek limu ormbera. Unak sip orok si sijehen. Uhu limu god lihin sawera. Unak kolok si harakmbahan.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Hako sip orok lerawun landari ma ondo sip oson li halaha masmas li tulu ikmbaha limu ura. Uri osik ankan li laha sip maifu inda yok li ormbekurik firkar li mbafirimbaha bot yejen li halanak si layikmba limu ura.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Hako Pol kepten nga awun undari ma ondo nga ormu sawera, �Os ma tondo masmas sip toson li halaha li tulu i nahi, nir amber avak hakwa nir.�
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Urik awun undari ma ondo Polhi mashin li misihi kuvu os botin li ishiri oson li shikoroshirik bot oso si layi osmu ira.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Am si harakurik si narik Pol ma ondo li akmbaha ormu sawera. Uhu normu mbara, �Ji aka. Wik frijip mbeek ji ari ambu sir.
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Uwa osik jirin amu sawenduwa. Akwan ji amasihi ji li, mende, hakwa ambu jir. Jip er likwa jir.�
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Uhu bretin or laha misokome lihik Avui Wasilakan armesarmek or mbaha nor toltavaha ormu ara.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Urik ma amber orin li heyehe wavu lihi si mbornarik lir nga akwa lal limu ara.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Ma nir sip orok liri amber hom 276-ik ni nari nira.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Am li a lafakaha sip larnakmbaha wit sumbu ondon li laha solwarak li ormberik limu layira.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Am si hararik sip orok lerawun landari ma ondo misambi las limu heyera. Hako lir mbeek yanga oson yawur heyekrahakorori ambu lir. Uhu li heyerik solwara os si haha wari mishin li heyehe sipin orok li lai halakmbaha limu mbara.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Uhu kuvu anka ondon li tivindarin li kororakoshirik simu ira. Urik kombe wasilaka ovron li toloho os li ikuri nombo yok li tolowornaha selin li tolorik si lawurik sip mu ira.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Hako sip si ihi os si maifu indari yok simu lawu hapsishik jindirihi sira. Urik solwara amba amba mende si rasaha sip kuma yejen si jirik simu tlemantlera.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Urik awun undari ma ondo krawuk lindari ma ondon li mandingormekurik limu hishira. Las avak li kweinaha li faheyehe li tulu ishinak himamu avak lihik si nakurik li hishiri osa.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Hako kepten oto Polin or jivinakurik or hishihi nor pantleshirik mbeek li mandingormeri ambu lir. Uhu normu mbara, �Am ji faheyenda nahi, wa kolok ji kweinaha ji faheye ihi ji lawu toloka.
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 Hako lal os ji faheyenda nahi ambu, lal minimba tombok ji tolo ji inak lal sip toson si jintlewa sumbu tondok ji toloho ji faheye ika,� karem ormu mbara. Ushirik ma amber hom jip lawu tolorakori lira, mbeek lar hari ambu ri.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.