Mateus 26

Sursurunga NT (SGZ_WBT) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Io, ákte rah má kán aratintin ái Iesu, má namur a parai singin kán bos kalilik án aratintin ngo,
1 — ausente —
2 “Gamáte talas ngo aru sár má bung suri akiláng i bungán longsit án sorliu palai. Má Natun Kálámul da tari uri limán bos kálámul suri da bás páptai uri kubau kus.”
2 Ye know that after two days the passover takes place, and the Son of man is delivered up to be crucified.
3 Má bos pakpakta kán tan tám osmapak má bos kálámul pakta til Iudáiá di hut talum iatung i rum si Kaiapas tám osmapak táil.
3 Then the chief priests and the elders of the people were gathered together to the palace of the high priest who was called Caiaphas,
4 Kándi tu ser sál suri da tola kodongna Iesu suri da up bingi.
4 and took counsel together in order that they might seize Jesus by subtlety and kill him;
5 Má ngorer dik parai ngo, “Koion gita tolai i bungun longsit da káp togor i matananu má dák apturi tilik arup.”
5 but they said, Not in the feast, that there be not a tumult among the people.
6 Ái Iesu má kán kalilik án aratintin di han ur Betani má di kusak i rum si Saimon er a sami lepra tungu, má dik namnam.
6 — ausente —
7 Kándi tu namnam besang, má kesi wák a hut mai átbán wel di longoi mai hat, má wel erei lain wel a tomtom má a pakta sang i mátán. Má wák er a tok puri átbán mák urai wel uri lul ái Iesu.
7 a woman, having an alabaster flask of very precious ointment, came to him and poured it out upon his head as he lay at table.
8 Má tan kalilik án aratintin iatung di mákái ngorer má dik mos má dik parai ngoromin, “Suri dáh a omlawai lain wel erei?
8 But the disciples seeing it became indignant, saying, To what end {was} this waste?
9 Wel erei a arwat suri da sirai pasi lala mámát án pirán tabal suri tángni tan sáhár.”
9 for this might have been sold for much and been given to the poor.
10 Mái Iesu a longrai ngorer ki ák parai si di ngoromin, “Suri dáh gam soksokoi? Gama káksiai sár. Ái sang a longoi lain táit uri narsang.
10 But Jesus knowing {it} said to them, Why do ye trouble the woman? for she has wrought a good work toward me.
11 Tan sáhár di erei narsá gam áklis. Mái sár á iau káp ina te kis áklis narsá gam.
11 For ye have the poor always with you, but me ye have not always.
12 Má ái sang a pukri kápán páplun i iau mai wel ngorer a eran i iau suri bung da tahun iau on.
12 For in pouring out this ointment on my body, she has done it for my burying.
13 Má támin muswan iau parai si gam, i tan malar no i naul matmatngan pokon da arbin mai lain arbin ái, da parai mul i táit erei a longoi i wák min mam iau má da para agasi suri.”
13 Verily I say to you, Wheresoever these glad tidings may be preached in the whole world, that also which this {woman} has done shall be spoken of for a memorial of her.
14 Má namur ái Iudas Iskariot, kes tili di á sángul mai aru á kalik án aratintin, a so alar di mák han hut singin tan pakpakta kán tan tám osmapak
14 — ausente —
15 má ák parai si di ngo, “Dánih gama tari singing ngo ina tar Iesu ur si gam?” Má dik tari atul i sángul á kepwen pirán tabal siliwa singin.
15 and said, What are ye willing to give me, and *I* will deliver him up to you? And they appointed to him thirty pieces of silver.
16 Má ngorer ái Iudas a turpasi ser sál suri na agur tar Iesu ur singin bos kurtara.
16 And from that time he sought a good opportunity that he might deliver him up.
17 Tatalen kán tan Iudáiá a ngoro minái. I libung táilnai longsit án ani beret káp a tini sut, di lu up bingi tan gengen sipsip suri da ani uri akiláng i longsit án sorliu palai mul. I bung erei sang, kán kalilik án aratintin di gálta Iesu ngo, “Be, ai u nem on ngo gima han ur ái má eran i namnam án sorliu palai?”
17 — ausente —
18 Má a longrai ngorer ái Iesu má ák parai ngoromin, “Gama han má urami Ierusalem, má gama mákái kálámul er iakte parai si gam má gamák parai singin ngo, ‘Ái Tám Aratintin a parai ngo, “Kak pákánbung ákte hut má, má ina ani namnam án sorliu palai i kam rum tiklik mai kang kalilik án aratintin.” ’”
18 And he said, Go into the city unto such a one, and say to him, The Teacher says, My time is near, I will keep the passover in thy house with my disciples.
19 Má tan kalilik án aratintin di longrai ngorer ki dik aptur má dik han ur Ierusalem, má dik longoi ngorer ái Iesu ákte parai si di, má dik eran i namnam án sorliu palai iatung.
19 And the disciples did as Jesus had directed them, and they prepared the passover.
20 Má ngo ákte ronron, ái Iesu má kán kalilik án aratintin di hut, má dik sukis suri turpasi namnam.
20 And when the evening was come he lay down at table with the twelve.
21 Má kándi tu namnam besang, mái Iesu a parai ngoromin, “Támin muswan iau parai si gam, kes tili gam na agur tar iau.”
21 And as they were eating he said, Verily I say to you, that one of you shall deliver me up.
22 Kán kalilik án aratintin di longrai ngorer, má a sák i bál di, má di keskeskes dik turpasi gáltai ngoromin, “Kápte ngo iau, be?”
22 And being exceedingly grieved they began to say to him, each of them, Is it *I*, Lord?
23 Mái Iesu a kos di ngo, “Ái koner giur namnam tiklik tili kápán les erei iau namnam til on, ái sár na agur tar iau.
23 But he answering said, He that dips his hand with me in the dish, *he* it is who shall deliver me up.
24 A támin muswan ngo Natun Kálámul na han mur arwat pasi sál suri minat ngorer a parai i pinpidan. Mái sár na tuan sák bul uri kálámul er na agur tari Natun Kálámul! Na han kuluk singin kálámul er ngo káp na han te páng.”
24 The Son of man goes indeed, according as it is written concerning him, but woe to that man by whom the Son of man is delivered up; it were good for that man if he had not been born.
25 Mái Iudas tám arasong er a parai ngo, “Keskam, Tám Aratintin, kápte ngo iau, be?” Mái Iesu a kosoi ngo, “Áá, á iáu sár.”
25 And Judas, who delivered him up, answering said, Is it *I*, Rabbi? He says to him, *Thou* hast said.
26 Kándi tu namnam be, mái Iesu a long pasi kesi tigán balbal mák sung kári, má namur a tibi mák tari singin kán kalilik án aratintin mák parai mul si di ngoromin, “Gama top pasi má gamák ani. Minái á kápán páplun i iau.”
26 — ausente —
27 Má namur a long pasi kinleh wain mák sung kári mul, ki ák tari singin kán kalilik án aratintin má a parai ngo, “Gam no gama ngin on.
27 And having taken {the} cup and given thanks, he gave {it} to them, saying, Drink ye all of it.
28 Minái á dárang a adikái kamkabat si Káláu. Na sal suri hul aliu pasi marán má suri pah palai kándi sápkin.
28 For this is my blood, that of the {new} covenant, that shed for many for remission of sins.
29 Iau parai si gam, káp ina te ngin on mul á suir wain pang i bung erei ina ngin i hutngin wain tiklik mam gam ami lolsit si Tata.”
29 But I say to you, that I will not at all drink henceforth of this fruit of the vine, until that day when I drink it new with you in the kingdom of my Father.
30 A rah i kán worwor ái Iesu, má namur di saki kesi saksak ki dik so alari rum má dik han urami pungpung á Oliwa.
30 Depois do canto dos Salmos, dirigiram-se eles para o monte das Oliveiras.
31 I pákánbung kándi tu láklák be tangrai sál, ái Iesu a parai si di ngoromin, “Kamu ruruna na pur i pákán libung in kabin sur iau, ngorer i Buk Tabu a parai ngo,
31 Disse-lhes então Jesus: Esta noite serei para todos vós uma ocasião de queda; porque está escrito: Ferirei o pastor, e as ovelhas do rebanho serão dispersadas {Zc 13,7}.
32 Má namur ngo iakte liu kaleng, ina táil i gam ur Galiláiá.”
32 Mas, depois da minha Ressurreição, eu vos precederei na Galiléia.
33 Mái Petero a parai si Iesu ngo, “Káksiai ngo di no na pur i kandi ruruna kabin sur iáu, mái sár á iau kápte.”
33 Pedro interveio: Mesmo que sejas para todos uma ocasião de queda, para mim jamais o serás.
34 Mái Iesu a parai si Petero ngoromin, “Támin muswan iau parai singim, inái i libung, i pákánbung kok kápate tang besang, una arkawar pala iau na tul i pákán.”
34 Disse-lhe Jesus: Em verdade te digo: nesta noite mesma, antes que o galo cante, três vezes me negarás.
35 Mái Petero a kos kalengna Iesu ngoromin, “Auh, kápte! Káksiai ngo da long te matngan rangrangas mam iau ngo da up bing iau, má kápte sang ina arkawar pala iáu.” Má bos kalilik án aratintin no di parai ngorer mul.
35 Respondeu-lhe Pedro: Mesmo que seja necessário morrer contigo, jamais te negarei! E todos os outros discípulos diziam-lhe o mesmo.
36 Mái Iesu tiklik mai kán kalilik án aratintin di lu hanhan má dik hut i pokon di utngi ngo Getsemane, mái Iesu a parai si di ngo, “Gam iain, má iau ina han urada inak sung be.”
36 Retirou-se Jesus com eles para um lugar chamado Getsêmani e disse-lhes: Assentai-vos aqui, enquanto eu vou ali orar.
37 Má ngorer a lam pas Petero mái Iakobo mái Ioanes, aru natun ái Sebedaio, má dihat má han. I pákánbung erei, lala tabureng a hut i narsán ái Iesu
37 E, tomando consigo Pedro e os dois filhos de Zebedeu, começou a entristecer-se e a angustiar-se.
38 má ák parai si ditul ngo, “Tabureng a káng i balang má páput na baur iau. Gamtul iain má gamtula pán tangan iau.”
38 Disse-lhes, então: Minha alma está triste até a morte. Ficai aqui e vigiai comigo.
39 Ái Iesu a kálik láklák iamuda sár, mák pur uramudi bim mák sung ngoromin, “Keskam, Tata, arwat suri ngo una long palai á kinleh án rangrangas má minat alar iau? Mái sár káp una te mur i kak nemnem, una mur on ngorer i kam nemnem sang.”
39 Adiantou-se um pouco e, prostrando-se com a face por terra, assim rezou: Meu Pai, se é possível, afasta de mim este cálice! Todavia não se faça o que eu quero, mas sim o que tu queres.
40 Ái Iesu a kaleng má a mák ruktul er ditul boptin, má a parai si Petero ngoromin, “Ngádáh, kápte gamtul arwat suri gamtula pán tangan iau i án mudán pákánbung sár?”
40 Foi ter então com os discípulos e os encontrou dormindo. E disse a Pedro: Então não pudestes vigiar uma hora comigo...
41 Má namur mul a parai si ditul ngo, “Gamtula pán má gamtulák sung suri gama tur rakrakai i pákánbung án artohtoh. Támin, bál gam a nem on, mái sár kápán páplun kápate rakrakai.”
41 Vigiai e orai para que não entreis em tentação. O espírito está pronto, mas a carne é fraca.
42 Má a han alar ditul mul ái Iesu suri sung má a parai ngoromin, “Kakang, ngo kápate kuluk ngo kinleh án rangrangas min na bokoh alar iau, ki inak ngin on. Iau nem sár i kam nemnem sang.”
42 Afastou-se pela segunda vez e orou, dizendo: Meu Pai, se não é possível que este cálice passe sem que eu o beba, faça-se a tua vontade!
43 Má namur a kaleng mul, má ngorer a mákái kán atul i kalik án aratintin ditul boptin kabin a tuan taun i mát ditul.
43 Voltou ainda e os encontrou novamente dormindo, porque seus olhos estavam pesados.
44 Mái Iesu a han alar ditul i átuil pákán mul suri sung, má a parai sár mul i worwor ngorer ákte parai.
44 Deixou-os e foi orar pela terceira vez, dizendo as mesmas palavras.
45 Má a kaleng mul mák parai si ditul ngo, “Kamutul tu boptin má aunges be? Pákánbung ákte hut má. Mákái, minái má á Natun Kálámul dák top tari má uri limán bos tám sápkin.
45 Voltou então para os seus discípulos e disse-lhes: Dormi agora e repousai! Chegou a hora: o Filho do Homem vai ser entregue nas mãos dos pecadores...
46 Gam kodas, giták lu han má! Mákái, erei mái kálámul na agur tar iau!”
46 Levantai-vos, vamos! Aquele que me trai está perto daqui.
47 Ái Iesu kán tu worwor be, mái Iudas, kes tili di á sángul mai aru, a kahra tiklik mai lala matananu di kipi kandi bos papam turán i di. Má bos pakpakta kán tan tám osmapak má bos kálámul pakta dikte dos palai matananu er suri tiklik mam Iudas.
47 Jesus ainda falava, quando veio Judas, um dos Doze, e com ele uma multidão de gente armada de espadas e cacetes, enviada pelos príncipes dos sacerdotes e pelos anciãos do povo.
48 Má ái koner a agur tar Iesu ákte para páksi kán akiláng narsán matananu ngoromin, “Kálámul er ina árár pasi mai doroi, ái sár á erei. Gama tolai.”
48 O traidor combinara com eles este sinal: Aquele que eu beijar, é ele. Prendei-o!
49 Mái Iudas a hut mák láklák tálángna Iesu mák parai ngo, “Lain libung, Tám Aratintin!” má a doroi.
49 Aproximou-se imediatamente de Jesus e disse: Salve, Mestre. E beijou-o.
50 Má ái Iesu a parai ngo, “Na, turang! Longoi be i táit ukte hut suri!” Má matananu di mák Iudas a longoi ngorer, ki dik top i Iesu má dik tolai.
50 Disse-lhe Jesus: É, então, para isso que vens aqui? Em seguida, adiantaram-se eles e lançaram mão em Jesus para prendê-lo.
51 Má kes tili di ái rung di tiklik mam Iesu ák taruh pasi kán is mák tárái toptop káián tám osmapak táil uri talngán mák tár kus palai talngán.
51 Mas um dos companheiros de Jesus desembainhou a espada e feriu um servo do sumo sacerdote, decepando-lhe a orelha.
52 Mái Iesu a mákái ngorer mák parai singin ngo, “Una dung kalengnai kam is i kuán. Kálámul a lu arup ngorer mai is, wa na mat mul ngorer!
52 Jesus, no entanto, lhe disse: Embainha tua espada, porque todos aqueles que usarem da espada, pela espada morrerão.
53 Ngádáh, kápute mánán ngo á iau iau arwat sár ngo ina sung Tata suri na tangan iau? Ina sungi ngorer má káp melek sár na dos palai marán sorliwi sángul mai aru á boh angelo suri tangan iau.
53 Crês tu que não posso invocar meu Pai e ele não me enviaria imediatamente mais de doze legiões de anjos?
54 Mái sár káp ina te sungi kabin a mon i tan táit a parai i Buk Tabu ngo na hut i pákánbung minái. Má ngo ina sungi ngorer, ki kápnate ian á tan táit erei.”
54 Mas como se cumpririam então as Escrituras, segundo as quais é preciso que seja assim?
55 Má ngorer ái Iesu a parai singin matananu er ngo, “Ngádáh, gam hol on ngo á iau kesi tám ngákngák ngorer gamá hut mai kamu bos papam suri gama up iau mai má kabat pas iau? Marán á bung iau lu kis i katbán i gam ami rumán osmapak, má iau lu atintini matananu ái. Má suri dáh kápgamte tola iau i pákánbung er?
55 Depois, voltando-se para a turba, falou: Saístes armados de espadas e porretes para prender-me, como se eu fosse um malfeitor. Entretanto, todos os dias estava eu sentado entre vós ensinando no templo e não me prendestes.
56 Mái sár tan táit minái a hut suri long arwat pasi worwor erei tan tám worwor tus di le on i Buk Tabu.” Má i pákánbung er bos kalilik án aratintin di no di hol pala Iesu má dik táu alari.
56 Mas tudo isto aconteceu porque era necessário que se cumprissem os oráculos dos profetas. Então os discípulos o abandonaram e fugiram.
57 Mái rung erei di tola Iesu di lami uri narsán ái Kaiapas, tám osmapak táil, uratung i kuir rum kándi tu hut talum ái á bos kálámul pakta má bos tám mánán uri nagogon.
57 Os que haviam prendido Jesus levaram-no à casa do sumo sacerdote Caifás, onde estavam reunidos os escribas e os anciãos do povo.
58 Mái Petero a lu murmur su i Iesu má a kusak urami pelbut i rum káián tám osmapak táil. Má a kis tiklik mai bos tám mákmák kalar iatung. A nem ngo na mák tusi táit ngo na hut.
58 Pedro seguia-o de longe, até o pátio do sumo sacerdote. Entrou e sentou-se junto aos criados para ver como terminaria aquilo.
59 Má tan pakpakta kán tan tám osmapak má kunlán kaunsel no di ser sur te kálámul suri da angagur uri Iesu singin kaunsel, má namur kaunsel na oboi rangrangas ur on ngo na mat.
59 Enquanto isso, os príncipes dos sacerdotes e todo o conselho procuravam um falso testemunho contra Jesus, a fim de o levarem à morte.
60 Marán tan kálámul di parai te angagur ur on, mái sár kápte kesá worwor a artálár suri da nagogon on mai uri minat. Má namur aru kálámul diar aptur
60 Mas não o conseguiram, embora se apresentassem muitas falsas testemunhas.
61 má diará parai ngoromin, “Giur sang giur longrai kálámul min a parai ngo a arwat ngo na tarápái rumán osmapak káián ái Káláu, má na him pasi atul á bung sár suri long kalengnai nák sámtur.”
61 Por fim, apresentaram-se duas testemunhas, que disseram: Este homem disse: Posso destruir o templo de Deus e reedificá-lo em três dias.
62 Io, má tám osmapak táil a aptur mák gátna Iesu ngoromin, “Ngádáh, káp kam te kokos suri tan worwor minái di parai uri iáu?”
62 Levantou-se o sumo sacerdote e lhe perguntou: Nada tens a responder ao que essa gente depõe contra ti?
63 Mái Iesu a tur pau sár má kápate kokos. Má tám osmapak táil a bali parai singin ngo, “Iau oror kalar iáu mai ngisán ái Káláu koner a liu áklis. Be, á iáu á Mesaia, Natun ái Káláu?”
63 Jesus, no entanto, permanecia calado. Disse-lhe o sumo sacerdote: Por Deus vivo, conjuro-te que nos digas se és o Cristo, o Filho de Deus?
64 Mái Iesu a kosoi ngo, “Áá, a ngorer sár u parai. Má iau parai si gam no ngoromin. Namur gama mákái Natun Kálámul na kis tili risán mingin ái Káláu Tám Rakrakai Sorsorliu, má na hut mai kumlán mehmeh tilami bát.”
64 Jesus respondeu: Sim. Além disso, eu vos declaro que vereis doravante o Filho do Homem sentar-se à direita do Todo-poderoso, e voltar sobre as nuvens do céu.
65 Má tám osmapak táil a mos i bál mák tarápái lusán mák parai ngo, “Ákte worwor sáksák má! Suri dánih gita ser sur te kálámul suri para te táit mul? Gamáte longrai er a parai ngo a arwat mam Káláu!
65 A estas palavras, o sumo sacerdote rasgou suas vestes, exclamando: Que necessidade temos ainda de testemunhas? Acabastes de ouvir a blasfêmia!
66 Má gam, ngádáh á kamu hol?” Má tan kaunsel má tan tám ololoh mul di parai sang ngo, “Ákte longoi sápkin. A nokwan ngo na mat.”
66 Qual o vosso parecer? Eles responderam: Merece a morte!
67 Má di turpasi iapsi má dik ubi, má te di posri
67 Cuspiram-lhe então na face, bateram-lhe com os punhos e deram-lhe tapas,
68 má dik parai singin ngo, “Wái, á iáu á Mesaia? Una utung tusi ngo ái sinih er a up iáu!”
68 dizendo: Adivinha, ó Cristo: quem te bateu?
69 Mái Petero a sukis pagas iamudi lol malar. Má kesi tahlik a tám toptop a han má ák mák Petero iatung. Má wák erei a han narsán má a parai singin ngoromin, “Á iáu mul u lu tiklik mam Iesu er kakun Galiláiá.”
69 Enquanto isso, Pedro estava sentado no pátio. Aproximou-se dele uma das servas, dizendo: Também tu estavas com Jesus, o Galileu.
70 Mái Petero a arkawar palai mák parai ngo, “Káp iau te talas suri táit er u parai.”
70 Mas ele negou publicamente, nestes termos: Não sei o que dizes.
71 Má a han alar di uramudi mátán kas. Má kesi tahlik mul a tám toptop a mák Petero mák parai singin matananu iatung di sámtur pagas ngo, “Kálámul min a lu tiklik mam Iesu er kakun Nasaret.”
71 Dirigia-se ele para a porta, a fim de sair, quando outra criada o viu e disse aos que lá estavam: Este homem também estava com Jesus de Nazaré.
72 Mái Petero ákte lu arkawar pala Iesu mul mák parai ngo, “Iau oror mai támin muswan, káp iau te mánán on á kálámul er!”
72 Pedro, pela segunda vez, negou com juramento: Eu nem conheço tal homem.
73 Má namur matananu di sámtur iatung di mul di han uri narsán ái Petero má dik parai singin ngo, “Áá, a muswan á iáu á kes tili di kabin ngo gim longra ilmi kam worwor a ngorer i kaungán matananu til Galiláiá.”
73 Pouco depois, os que ali estavam aproximaram-se de Pedro e disseram: Sim, tu és daqueles; teu modo de falar te dá a conhecer.
74 Mái Petero a longrai ngorer má a turpasi oror mai muswan ngoromin, “Ngo káp iau te parai támin, ái Káláu na arangrangas i iau suri. Káp iau te mánán on á kálámul er.” Io, má káp melek sár má kok a tang,
74 Pedro então começou a fazer imprecações, jurando que nem sequer conhecia tal homem. E, neste momento, cantou o galo.
75 mái Petero a hol pasi worwor er a parai singin ái Iesu ngo, “I pákánbung kok kápate tang besang, una pua pala iau na tul i pákán.” Ái Petero a hol pasi worwor erei má ák tinang i bál suri, má ngorer a so tilatung mák lala tang.
75 Pedro recordou-se do que Jesus lhe dissera: Antes que o galo cante, negar-me-ás três vezes. E saindo, chorou amargamente.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.