Romanos 1
Hutngin kamkabat si Káláu (SGZ) vs AAI
1 Iau Paulo má iau tám toptop si Iesu Karisito, má ái a kilkila pas iau suri ina apostolo káián, má ákte timla iau suri ina arbin mai lain arbin si Káláu. Bimán rum á Rom|alt="Rome" src="ABS-128.tif" size="col" ref="ROM 1:1"
1 Ayu Paul, Jesu Keriso ana akir wairafin, tur abarin isan rubinu, naatu Tur Gewasin binan isan God eafu atit.
2 Arbin erei ái Káláu ákte oror pagas mai tungu ngorer a tari singin tan tám worwor tus má dik le páptai iatung i Buk Tabu.
2 Iti Tur Gewasin i marasika God ana dinab hai veya’amaim eomatanih, dinab oro’orot Buk Kakafiyinamaim hikirum.
3 — ausente —
3 Iti tur ana an gagamin i Natun it ata Regah Jesu Keriso isan. Biyanane ana tufuw i David ana rara’ane tufuw.
4 — ausente —
4 Baise i Ayubin ana kakafiyinamaim morobone mimisir ana veya, bebeyan ebi’obaiyit turobe i, i God Natun fairin.
5 Má kabin i Karisito, ái Káláu a mámna iau má ák tabar bia i iau suri ina apostolo. A longoi ngorer suri ina lam rung tili risán, rung kápte di á bos Iudáiá, suri da ruruna má taram on, pasi á ngorer dák árngai ngisán.
5 I wanawananamaim naatu i wabin isan ayu manaw kabeber itu ana tur abarayan amatar, saise tafaram wanawanan Ufun Sabuw anabuwih hinan tur hinitumatum naatu hinabosiyasiyar.
6 Má gam mul gam tili lolon i di ái Káláu ákte kilkila pas di suri da káián ái Iesu Karisito.
6 Naatu kwa auman i nati sabuw wanawanahimaim Jesu Keriso nowan matar isan God eafi.
7 Má iau le uri narsá gam á matananu main Rom, á gam erei ái Káláu a lala mámna gam má ákte kilkila pas gam suri gamá kán matananu sang. Artangan má bál matau tilami narsá Káláu Kák git má tilami si Konom Iesu Karisito, na kis narsá gam.
7 Naatu Rome wanawanan kwa iyab God iyabuwi naatu rubini i ana sabuwamih kwamatar kwama’am etei, isa ayoyoyoban manaw kabeber, tufuw Tamat Godane naatu ata Regah Jesu Keriso’one mar etei kwa isa nama.
8 Io, má mulán táit ina parai, iau ot kuluk uri narsán kang Káláu sur gam no kabin i táit ái Iesu Karisito ákte longoi mam gam, má kabin arbin suri kamu ruruna ákte han arkaliut uri naul matmatngan pokon.
8 Wantoro’ot Jesu Keriso wabinamaim ayu au God ana merar ayiy kwa etei isa, anayabin kwa a baitumatum i tuw ra’at tafaram wanawanan sabuw etei tenonowar.
9 Mái Káláu, koner iau him singin mai kang kunlán liu suri para talsai lain arbin sur Natun, ái a mánán ngo iau parai támin muswan ngo iau lu balbal utung gam
9 God isan dogorou tutufin etei abow i Natun ana tur gewasin abibinan, i so’ob, ayu mar etei kwa anunuhi.
10 i bos pákánbung no iau lu sung. Ákte dol má pákánbung má iau lala nem sang suri ina han má inak mák gam, má ngorer iau sung mul ngo ái Káláu na mángát pala iau, ngorer inak han narsá gam.
10 Matanfufur isa ayoyoyoban, naatu au yoyobanamaim God abifefeyan nakokok na’at boun ana veya ef nabotawiy isou naham anan kwa aninanawani.
11 Iau lala nem ngo ina han má inak mák gam suri inak tangan gam mai matngan artabar er na arakrakai i taniá gam.
11 Au kok gagamin i mi’itube kwa ayumat ata itin, saise ayubit ana usar kwa atit imaim a fair kwatab.
12 Iau nem i longoi ngorer suri gita artangan arliu i git. Gama tangan iau mai kamu ruruna, má iau ina tangan gam mai kaiak.
12 Iti tur i men ayu akisu kwa fair bait isan ao’omih, baise kwa auman ayu koufair kwanitu bairi tanibaibaisbonen ata baitumatum nakwat isan ao’o.
13 Rang buhang, iau nem ngo gama talas ngo marán pákán iau tohoi suri ina han mák gam, ái sár marán táit a bangbang kári sál ák han pang onin. Iau nem i han suri ina mákái wán kak him narsá gam ngorer iakte mákái i narsán tan lite boh rung tili risán mul.
13 Taitu tuwa’inah ayu akokok tain anayai kwanaso’ob, mar moumurih na’in abogaigiwas atan kwa ata’iti, saise kwa wanawanamaim Ufun Sabuw afa atabow hitan baitumatum wanawanan hitarun, nati’imaim abow hina baitumatum wanawanan hirur na’atube. Baise sawar moumurih maiyow ayu au ef hirufutifut tama tanan iti boun tatit.
14 Má kak án talar sang ngo ina han uri narsán matananu no tili risán. Áá, ina arbin uri narsá rung dikte mánán i tatalen má worwor káián tan Girik, má uri narsá di di ngul be ur on. Má ina han mul uri narsá rung dikte kipi aratintin, má uri narsá di kápte be di kipi.
14 Ayu i sabuw etei’imak isah bai’akiramih atit, Greek sabuw naatu sabuw iyab men Greek, na’atube sabuw so’ob wairafih naatu men so’ob wairafih etei’imak isah anabow anibaisih.
15 Má ngorer á káplabin iang kákir suri ina arbin mai lain arbin uri narsá gam mul á matananu gam kis main i bimán rum á Rom.
15 Ana’an nati isan ayu akokok kwanekwan tur gewasin kwa iyab nati Rome kwama’ama auman isa anabinan.
16 Káp iau te rumrum kunán á lain arbin kabin ái á rakrakai si Káláu suri aliu rung no di ruruna. Má a támin ngo ái Káláu a mulán longoi ngorer uri narsán tan Iudáiá, má namur uri narsán rung tili risán mul.
16 Ayu Tur Gewasin ao’orereb isan men biyou eo’ohow, anayabin God ana fair i ef iti’imaim tit sabuw iyab tibitumatum ebiyawasih. Iti yawas i wantoro’ot Jew sabuw isah, baise Ufun Sabuw auman.
17 Lain arbin a kip auti ngo ái Káláu ákte artálár suri obop git giták nokwan i mátán kabin i kángit ruruna masik. Git mánán ngo a támin á minái kabin i worwor si Káláu tili Buk Tabu er a parai ngo
17 Anayabin yawas mutufurin Godane i tur gewasinamaim orot babin eyayamutufurih, baitumatumamaim ebubusuruf naatu boro baitumatumamaim nasawar. Buk Atamaninamaim hikikirum iti na’atube eo,
18 Tilami bát ái Káláu a aposoi kán togor, má kán togor a kis pagas i bos sápkin tatalen tan kálámul di lu longoi má ninsi di er di tur kaplah alar Káláu. Di longoi bos sápkin tatalen erei má ngorer di pus páptai á támin sur Káláu na mák tur soura.
18 Sabuw bowabow kakafih sinafuyah naatu sabuw tafa’asarih, i hai kakafinamaim turobe ana gewasin esumisum, imih maramaim God ana ya so’ar tit ibirerereb nati sabuw isah.
19 Dikte mánán no i tan táit sur Káláu kabin ái Káláu sang ákte inngasi singin matananu no.
19 Sawar tutufin etei i rereb yah hi’itah tesoso’ob, anayabin God etei bebeyanamaim sinaf tibirerereb.
20 Turpasi tili tangkabin er ái Káláu a aksimi naul matmatngan pokon, ninsin ái Káláu ákte tur talas. A támin ngo kápte git artálár suri gita mákái mai mát git ngádáh a kis ngoi ái Káláu. Ái sár ninsin sang a talas, má git lu mák tusi ninsin tili táit a aksimi, ngorer ngo kán rakrakai a kis áklis má ngo ái sang á Káláu a pakta alari tan táit no. Matananu di mákái akaksim si Káláu má dik mák ilmi ngo ái Káláu a kis. Ái sár di pua palai táit a talas uri narsá di, má ngorer kápate artálár suri da arangat kári kándi bit ngo kápdite mánán i Káláu.
20 Anamaim God tafaram sinaf mamatar ana veya, God ana yawas wa’iwa’irin, ana fair wanatowanin naatu i ana itinin etei i sawar sinaf himamataramaim bebeyah hi’itan hiso’ob, imih boro men yait ta God su’ubina’e nao nifufuwenamih.
21 Wa a támin ngo di mánán i Káláu, ái sár kápdite rumrum singin ngo para agasi ngo ái sang ái Káláu, má kápdite ot kuluk uri narsán mul. Ái sár kándi holhol sur Káláu a tu wáráh sár, má kápdite arwat suri da talas sur Káláu kabin nárum i di a káng mai kuron.
21 Nati sabuw i God hisu’ub, baise men kafa’imo God hirouw tebora’ara’ah, o merarayow tibitinimih. Nati efanin i hai not bonawiyih kwarikwarisen wanawanan hirun dogoroh eowarar naatu gugumafut.
22 Di kaiang pasi ngo di tám mánán, ái sár kápte. Wa di tartar ngul sár i di.
22 Basit i not wairafih hirouw teo, baise hai not botabir hina koko’aw na’atube himatar,
23 Di matai suri lotu uri narsán ái Káláu Sorsorliu, koner káp a tini mat. Ái sár di ilang suri lotu uri narsán táit dikte longoi ák mák ngoro kálámul, koner sár a lu mat. Má dik lotu mul uri narsán tan man má bos rokoi má tan táit a lu kárkap tangrai bim.
23 God morob atin bonamanamarin kwafirina’e i hitatabir orot hai yumatabe o mamu, o harufor, uma’ar, kok, i hai yumatabe hitar hima tekwakwafirih.
24 Má ngorer ái Káláu a hol pala di má dik lu longoi arliu i di sang á bos sápkin tatalen er nárum i di a kákir suri, ngorer i sursur suri longoi sápkin má tatalen a arumrum kalengnai kápán páplun i di.
24 Isan imih God nati sabuw ihamiyih hitit bowabow kakafih ta ta wanawanan hirun. Dogoroh ana kok na’atube tisisinaf, orot baibin hai faifuw hikwahir naatu baibin ibo orot hai ar hikwahir taiyuwih hi’in hisesebar biyah tebobokarikarit.
25 A hol pala di ái Káláu ngorer kabin di arkawar palai támin a arinngas sur Káláu má dik ilang suri bos angagur án káláu. Ngorer di lotu uri narsán táit ái Káláu ákte aksimi alar Káláu sang, koner ákte aksimi tan táit no. Má ái masik gita párnga áklisnai! A támin.
25 Turobe God nowan i hibotabir efanin baifuwen hiyari’iy, naatu God Sawar Sinafuyan kwafirina’e, hitatabir sawar i sinaf himamatar hai fair babahimaim hirun hikwafirih isah tebowabow. Baise ana gewasin sabuw i God akisinamo hitakwafir hitabora’ara’ah wanatowan, wanatowan, Amen.
26 Má pasi á ngorer ái Káláu a hol pala di má dik mur i bos durwán tatalen. Bos wák di matai mur i tatalen a nokwan suri bop tiklik mai káláu, ki dik arkeles uri lite sál má dik bop mam di sang.
26 Ana an iti isan God ihamiyih insesebar naniyan kakafin anababatun hibai tisisinaf. Baibin oro’orot hai ar hikwahir, i taiyuwih hi’in tibisesebar kwanekwan.
27 Má tan káláu di mul di arkeles uri lite sál er alari tatalen ái Káláu a aksimi ngo da mur on. Di matai suri bop mai wák, má dik sursur suri longoi sápkin mai bos káláu. Bos kálámul di lu longoi sápkin tatalen er, má ngorer dik otoi rangrangas artálár mai sápkin dikte longoi.
27 Ef nati ta’imon oro’orot auman baibin hai faifuw hikwahir i taiyuwih baisesebar isan tibifi’afi. Naatu oro’orot taiyuwih hi’in tibisesebar kwanekwan. Ana an nati isan i taiyuwih hai kakafinamaim baimakiy tebaib.
28 Matananu er kápdite hol apakta on ngo di mánán i Káláu, má ngorer ái Káláu a hol pala di suri da mur arwat pasi kándi sápkin holhol, má dik longoi tatalen kápate kuluk ngo da longoi.
28 Anayabin sabuw God ana so’ob anababatun bain isan hai not kowarar naatu hirutawiy, imih God ihamiyih hitit not kwarikwarisen hibai hima kakafih men hitasisinaf i hima tisisinaf.
29 Kándi tu balbal mur i sál kápate nokwan,
29 Dogoroh wanawanan bowabow kakafih ta ta etei awan karatan: not kakafih, kabat, tafa’asar, bobowen, sabuw rouw morob; baiyow, baifufuwen, nuw okwanekwan, yanuw,
30 Má di lu angagur i mátán matananu uri turán,
30 koutabitabir, God baifa’ifa’in, kakaf en, nuw furuwen, ora’ara’at, naatu bowabow kakafih sinaf isan hai ef boubuh tibimamataren. Naatu hinah tamah fanah tibifanasair.
31 Di mur i tatalen kán ngul,
31 Nati sabuw i hai naniyan en, aurih bosunusunub en, yabow, baiwan babanen en.
32 Di mánán sár ngo ái Káláu ákte parai ngo ái rung di longoi matngan ngorer, a nokwan sang ngo da mat. Mái sár kápte di arsok on, má kándi tu longoi sang i tan sápkin tatalen er. Áá, kándi tunga longoi sang ngorer, má di bontai mul i kándi sápkin mai sormángát tari rang tur di suri di mul da tunga longoi.
32 Naatu God ana ofafaramaim sabuw iti na’atube hinasisinaf isan hinamomorob i hiso’ob, baise i hima kakafin tisisinaf. Naatu sabuw afa bowabow iti na’atube tisisinaf auman isah i baibasit hitih hima tisisinaf.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.