Mateus 21
Hutngin kamkabat si Káláu (SGZ) vs AAI
1 Di lu hanhan páput ur Ierusalem artálár mai malar á Betepage, má dik hut i pungpung á Oliwa, mái Iesu a dos palai aru kalik án aratintin
1 Jesu ana bai’ufununayah bairi au Jerusalem hirun hinan, hina bar merar ta wabin Bethage hitit, Olive Oyawemaim, Jesu ana bai’ufununayah rou’ab wan iyunih
2 mák parai si diar ngoromin,
2 eo, “Kwanan bar merar nati namaim kwanatitit boro donkey hi’utan ebatabat kwana’itin naatu donkey boubun auman sisibinamaim ebatabat. Hairi kwanarufamen kwanabow kwanan.
3 Má ngo tekes na gátna gaur ki gaura parai singin ngo, ‘Ái Konom na him mai besang’. Má ngo na longrai ngorer, na mángát melekna palai.”
3 Orot ta nati’imaim nabibatiyi ana tur kwana’owen, ‘Regah ekokok naatu boro nihamiyen kwanabow kwanan.’ Baise ana tur kwana’owen boro niyafarih hinamatabir maiye.”
4 Má táit minái a hut ngo na long arwat pasi worwor kán tám worwor tus er ák parai ngoromin,
4 Iti sawar himamatar abisa God ana dinab orot eo kikirum ina i turobe.
5 “Gama parai singin tan matananu til Saion ngoromin,
5 “Jerusalem sabuw hai tur kwana’owen, a aiwob enan kwa’itin, taiyuwin yare donkey afe’en mara’at enan, ana donkey boubun tafanamaim mara’at enan.”
6 Má ngorer diará han má, má diará longoi ngorer ái Iesu ákte parai si diar.
6 Basit Jesu ana bai’ufununayah eo baimanih na’at hin hisinaf.
7 Diar má lami aru dongki erei uri narsá Iesu, má diar má ulát pasi lusán i diar ki diar má pálsi i iátin aru dongki erei, mái Iesu a kis on.
7 Donkey hibai hina hai faifuw tafah hibosairen hiyabar afa rabod rourih hi’afuw ef yan hiyabar.
8 Má marán mul di pálsi lusán i di tangra sál, má te di kot pasi pákán báibái má dik pálsi iatung i sál suri ák láklák on i dongki.
8 Sabuw rou’ay gagamin na’in hai faifuw hibosairen hiyabar afa ai raurih hi’afuw hiyabar.
9 Má te di lu tátáilnai má te di lu murmur on má di lu wakwakwak ngoromin, “Huihui iá ur si natun ái Dewit! Ái Káláu na kuluk mam Koner a hut mai ngisán! Huihui iá sang urami!”
9 Sabuw Jesu nanane hinan, naatu ufunane hinan fanah sib hiwow hio,
10 Mái Iesu a hut á Ierusalem, má matananu tilatung a pil i mansin i di má dik gátna ngo, “Ái sinih á kálámul minái?”
10 Jesu na Jerusalem rur, kawasa ra’at uruw giririf retenafut, sabuw hibatebat hio, “Iti orot yait?”
11 Má lala matananu er di láklák tiklik mam Iesu tangra sál dik para ngoromin, “Minái á tám worwor tus, ái Iesu til Nasaret i balis á Galiláiá!”
11 Rou’ay gagamin hiyafutih hio, “God ana dinab orot wabin Jesu, Galilee wanawananamaim tafaram Nazareth orot.”
12 Má namur ái Iesu a kusak uri pelbut i rumán osmapak káián ái Káláu mák tipar palai bos kálámul di lu sirsira má bos kálámul di lu huhul iatung. A pukda sarai kándi bos suh ái rung di lu keles pirán tabal má kándi bos nián kis ái rung di lu sira man.
12 Naatu Jesu na Tafaror Bar run. Sabuw iyab nati hima hai sawar hitotobon rauw nunih hai urama’ama, hai gemogem bora’aten, kabay hisuwa hire, urama’ama afe’eh hima mamu imak hitotobon bow israuwen ufun hitit.
13 Má ák parai ngo, “Dikte le on i Buk Tabu ngoromin, ‘Kak rum da utngi mai rumán sung’, mái sár gamáte pukda pasi suri ák nián him káián bos tám siksikip.”
13 Naatu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God eo hikikirum i iti na’atube eo, ‘Ayu au Tafaror Bar i yoyoban ana bar,’ baise kwa abisa kwasisinaf i kwabotabir bainowah hai watu matar.”
14 Má tan rung di rau mái rung a sák i kik di di han narsá Iesu urami rumán osmapak má ák aliu di.
14 Sabuw matah fim naatu ah umah kakafih hina Tafaror Bar hirun Jesu etei iyawasih.
15 Bos pakpakta kán tan tám osmapak má bos tám mánán uri nagogon di mákái bos lain táit er a longoi ái Iesu, má tan gengen kalilik dik lu kilkil ami rumán osmapak ngo, “Huihui iá ur si Natun ái Dewit!” Di mákái ngorer má dik mos i Iesu
15 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu sawar gewasih sisinaf hi’itin yah so’ar. Kek auman Tafaror Bar wanawanan fanah sib Jesu hibora’ara’ah hio, “Orokaiwa David natun, ensairen.”
16 má ngorer dik gátnai ngo, “Kápute longrai á táit er di parai? Koion da parai ngorer!” Mái Iesu a kos di ngoromin, “Támin muswan iau longrai. Má gam ngádáh? Kápgamte lu longrai á kuir Buk Tabu er ák parai ngo,
16 Jesu hiu, “Iti kek teo kunonowar?” Jesu iyafutih eo, “Anonowar. Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwa’itin, mi’itube hikirum?
17 Ái Iesu a parai ngorer mák han alar di iatung má a kaleng ur Betani suri bop ái i libung er.
17 Naatu nati’imaim ihamiyih hima i tit in Bethany bar merar imaim mar fo in.
18 Ákte arasa má, ki dik so kaleng til Betani urami Ierusalem, mái Iesu a matpám.
18 Mar auman Jesu au merar gagamin matabir inan, basit bayumih morob.
19 Má iatung i risán sál kesi aun tawan a tur. Ái Iesu a mákái ngorer mák han suri ngo na ser pas te wán nák ani, má kápte. Kápte be te wán, tu pákán masik. Mái Iesu a mákái ngorer mák parai singin aun tawan ngo, “Turpasi onin káp una te lu u mul!” Má káp melek sár má aun tawan a maulur.
19 Naatu ef rewanamaim ai fafou batabat itin, basit na ai an tit, baise men ro’on ta itin, raurinawat. Basit ai isan eo, “O i boro men iniw.” Mar ta’imonamo ai fenem.
20 Tan kalilik án aratintin di mákái ngorer má dik sodar suri, má dik parai ngoromin, “Ngádáh a ngoi á aun tawan erei má káp melek sár mul ák marang?”
20 Ana bai’ufununayah hi’itin hifofor men kafaita, naatu hio, “Ai fafou mi’itube’emih mar ta’imon fenem?”
21 Mái Iesu a inau i di ngoromin,
21 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen. Men erekasiy auman kwanasinafumih, baise kwanitumatum. Karam abis iti boun ai fafou isan asisinaf boro kwanasinaf namatar. Baise men iti akisin. Karam oyaw isan kwanao, kumisir kwen riy yan kubat boro namatar.
22 Má táit no gam sungi, gama ruruna sár, ki gama atur páptai sang.”
22 Initumatum abisa isan kuyoyoban boro inab.”
23 Io, má dik lu hanhan tangra sál ki dik hut á Ierusalem, má di kusak urami rumán osmapak, mái Iesu a lu aratintin iatung. Má bos pakpakta kán tan tám osmapak má te kálámul pakta di mákái má dik hut i narsán, má dik gátnai ngo, “Una parai si gim, sinih a dos pala iáu er uk longoi tan táit ngorer, mái sinih a tari nokwan erei singim?”
23 Jesu matabir maiye Tafaror Baremaim run bat bi’obaibiyih. Basit Firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “O yait fair it iti sawar kusisinaf, naatu yait ibasit ina kubowabow?”
24 Mái Iesu a kos di ngoromin, “Má iau mul ina gálta gam. Ngo gama kos iau, ki á iau mul ina para koner a tari nokwan singing má iak longoi bos táit er mai.
24 Jesu iyafutih eo, “Ayu auman au baibat ta’imon kwa anibatiyi kwanao ananowar, imaibo ayu boro anao kwananowar, ayu fair menamaim abai abowabow.
25 Gam mánán ái Ioanes Tám Arsiu? Sinih a dos palai suri arbin má arsiu? Sinih a tari singin á him erei? Ái Káláu? Ngo a hut sang tili kán holhol sár?”
25 John ana fair menane bai sabuw bapataito itih Godane bai, ai orot maiyow biyahine bai?” Hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? Godane tanao’o i boro nao bo aisim John men kwaitumitum.
26 Má ngo gita parai ngo káián sang ái Ioanes a hut tili kán hol sang, ki matananu da up git kabin di ruruna i Ioanes ngo ái á tám worwor tus káián ái Káláu.”
26 Baise it orot biyanane fair bain tanao, sabuw isah tabirubir anayabin sabuw etei tebitumatum John i God ana dinab orot ta.”
27 Má ngorer ding kos Iesu ngoromin, “Kápgimte mánán.” Mái Iesu a longrai ngorer mák parai si di ngo, “Á iau mul káp ina te parai si gam ngo ái sinih a tari nokwan singing má iak longoi bos táit minái.”
27 Imih sabuw Jesu isan hiya’afut hio, “Aki men aso’ob.” Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman boro men anao kwananowar, baibasit menane abai iti sawar asisinaf.
28 Mái Iesu a sopasun kán worwor singin bos pakpakta kán tan tám osmapak má tan kálámul pakta ngoromin, “Ngádáh má er gam hol on? Kesá kálámul aru i natun, aru káláu, mák han ur si mulán natun mák parai singin ngo, ‘Kauh, una han má unák him ami numán wain onin.’
28 “Kwa mi’itube kwanotanot? Ana veya ta orot natunatun bairi hima’am basit orot natun ain isan eo, ‘Aro ayu akokok boun inan grape ana masaw inabow.’
29 Mái natun a matai han mák parai si kákán, ‘Auh, iau matai han.’ Mái sár namur a kelsei kán hol má ák han uri numán wain.
29 “Naatu kek tamah iya’afut eo, ‘Ayu men akokok.’ Baise ma kafai ana not botabir re in masaw bow.
30 Má namur kák diar a han uri narsán kalik mur mák parai mul singin ngorer ákte parai singin mulán natun, ngo na han uri numán wain suri him. Kalik mur er a longrai mák mángát suri na han, mái sár kápate han.”
30 “Naatu orot na maiye natun uf isan tit tur i ta’imonaban eo, naatu kek rufut eo, ‘Basit, Regah boro anan.’ Baise kwahir bar ma men in masaw bowamih.
31 Mái Iesu a gálta di ngo, “Sinih tili diar a taram mák longoi táit a parai ái kák diar?” Má ding kos Iesu ngo, “Ái koner mulán.”
31 Naatu kek menatan i tamah fanan bai?”
32 Kabin tungu ái Ioanes Tám Arsiu a hut narsá gam má ák inngas tari si gam á sál a nokwan i mátán ái Káláu ngo gama mur on, mái sár kápgamte ruruna on. Támin, tohtohpas gamáte mákái, ngorer i rung di lu kip takis má tan wák án sál di ruruna on, má gamáte mákái. Mái sár á gam gam tu mákmákái sár má kápgamte hol kaleng má ruruna on.”
32 Anayabin John Baptist na ef gewasin bai’ufnunin isan bi’obaiyi, kwa men kwaitumitumimih, baise kabay o’onayah, naatu sagasagadiy hitumitum, sawar i kwa’itin, baise men kafa’imo a not uf kwabotabir kwaitumitumimih.”
33 Mái Iesu a sopasun kán worwor uri narsá di ngoromin,
33 Jesu eo maiye, “Oroubon tabo kwananowar. Orot me matuwan ana veya ta masaw bo grape tanum, fur ear ituwafut naatu Wine bunubunuw ana hub bai naatu ana masaw sabuw bowayah uwih hima’uh hima i tafaram afa bai nanawanamih in.
34 Má namur ngo ákte arwat i pákánbung suri lus talmi wán wain, io a dos palai kán tan tám arardos suri kip te risán wán wain tili kán num.
34 Naatu grape hiyamur bairuhin ana veya kakabom, basit orot ana akir wairafih iyafarih hina bowayah biyah ibo au nowahine ai ro’oh bairut isan.
35 Má ngo bos tám himhimna di mákái tan tám arardos erei di hut narsá di, di tola di má dik ubi kes, má kes mul dik sá bingi, má kes bul dik bás bingi mai hat.
35 “Baise bowayah himisir orot ana akir wairafih hibow, ta hibai hirab, ta hi’asabun morob, naatu ta kabayamaim hirab.
36 Má namur kákán num a dos palai kán te tám arardos mul di kálik marán. Io, má bos tám himhimna di mákái tan tám arardos iatung má dik longoi matngan tatalen ngorer mam di mul.
36 Orot ana akir wairafih afa’abo iyafarih hina, moumurihika men marasika biyafarih na’atube’emih, baise bowayah himisir akir wairafih hibow, wan hinan isah hisisinaf na’atube hisinaf hibow hirouw.
37 Má namur kálámul erei a para ngoromin, ‘Ina dos palai sang i natung suri da rumrum on má kápdate ubi.’ Má ngorer ák dos palai natun.
37 Uftoro’ot i natun iyun na bowayah isah, not eo, ‘Sabuw boro natu hinakakafiy.’
38 Mái sár bos tám himhimna di mák pasi má dik worwor arliu i di ngoromin, ‘Mákái, erei mái koner na tur kelsen. Gita up bingi suri numán wain na ur kángit.’
38 “Baise bowayah orot natun nan hi’itin hio, ‘Iti orot masaw matuwan natun enan kwanatabai tarab emorob, saise iti sawar etei boro it ata sawaramih tanabow.’
39 Má ngorer di tolai má dik sápka aso palai tilami numán wain má dik up bingi.”
39 Hina kek hibai fur ufunane hirouw re hitit hibai hi’asabun morob.”
40 Má ngo ái Iesu a arahi puksai worwor artálár erei, ki ák gátna di ngoromin, “Dánih má na longoi á kákán numán wain narsán tan tám himhimna i bung na purut kaleng?”
40 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Masaw matuwan namatabir nanan iti sabuw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?”
41 Di longrai ngorer má ding kos Iesu ngo, “Bung na purut kaleng ái kákán numán wain, kápnate mámnai bos tám himhimna er, na up bing di má nák tari numán wain ur singin tan lite tám himhimna di lain kálámul suri da tari risán wán wain singin kákán numán wain i bung na matuk.”
41 Hiya’afut hio, “Nati orot bowayah etei boro narauw hinamorob, naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif, saise ai ro’oh hinabiyamur bowayah boro hinirut ibo au nowan hinitin.”
42 Mái Iesu a gátna kalengna di ngoromin,
42 Imaibo Jesu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin.
43 Má ngorer iau parai si gam ngo ái Káláu na long palai kán lolsit alar gam má nák tari si rung da him pasi lain wán.
43 “Isan imih a tur ao’owen. Mar ana aiwob kwa biyamaim tema’am boro nabosairen sabuw iyab ub gewasih hitanum teyey boro i nitih.
44 Má tara dáh da pur uri iátin hat erei da tu gingin sáksák. Má ngo hat erei na pur uri tekes, na ekesi sá peksai má nák mat.”
44 “Orot yait iti agim afe’en nare narabirab i boro natarsisib, baise agim nare orot babin narabirab boro mutufor nifofob.”
45 Má bos pakpakta kán tan tám osmapak má tan Parisaio di longrai ngorer má dik longra ilmi ngo ái Iesu a parai worwor artálár a arwat mam di sang,
45 Firis hai ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu ana oroubon eo hinowar hitatam.
46 má ngorer dik nem suri kabat Iesu. Mái sár kápdite long arwat pasi kabin di bulat suri matananu er di ruruna i Iesu ngo ái á tám worwor tus.
46 Imih bain fatuminamih himisir, baise sabuw rou’ay hina hima’ama isah hibir. Anayabin sabuw etei Jesu hi’i’itin i God ana dinab orot ta.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.