Lucas 2
Hutngin kamkabat si Káláu (SGZ) vs AAI
1 — ausente —
1 Nati ana veya, sabuw iyab Roman gawan babanamaim hima’am wabih bukamaim kirum isan Caesar Augustus iuwih.
2 — ausente —
2 Sabuw baiyab isan marasika i men hiyab, baise Quirinius tafaram Syria isan bigawan ana veya imaibo hibusuruf sabuw hiyab wabih bukamaim hikirum.
3 Má ngorer tan matananu no di han suri da le páptai ngis di, ngorer keskeskes na han uri kán malar muswan sang suri da sir páptai ngisán ái.
3 Nati baiyab ana veya’amaim sabuw etei hin hai bar merar gagamihimaim hitit wabih bukamaim hikirum.
4 — ausente —
4 Joseph auman tafaram Galilee wanawanan bar merar ta wabin Nazareth imaim ma’am yen na Judea wanawanan bar merar ta wabin Bethlehem imaim tit, aiwob orot David ana tutufuw efan. Joseph na nati’imaim tit, anayabin i David uwan ta.
5 — ausente —
5 Naatu Joseph nati’imaim in titit ana’an ta i Mary hairi tabin isan hi’omatanih hima’am, imih hairi wabih bukamaim kirumin isan hiyen hin. Nati ana veya Mary i yan auman,
6 má ngo kándiar tunga kis besang á Betilem, ákte arwat i bung suri ái Maria na káhái kalik. Di obop Iesu i nián namnam kán tan ololas.|alt="Joseph, Mary & Jesus in manger" src="CN01617b.tif" size="col" ref="2:7"
6 hiyen hina Bethlehem hima’am, Mary ana toub ana veya na tit.
7 Má ngorer a káhái mulán natun, a kalik án káláu, má diar má duri mai sepen kaen má diar má oboi mái kalik i polgon papkim i nián namnam kán tan ololas, a kabin ngo kápte te arlih on á rumán asir, ákte káng má.
7 Naatu toub ana kek orot ain yai, faifuw ta bai e’armetan for hai bay te’aau ana efanamaim i’inuw in, anayabin nanawan bar etei sabuw hirun hibai karam.
8 Iatung i balis erei, te tám ololoh sipsip di pán rákna i libung erei mai ololoh i kandi tan sipsip ada i bos.Te tám ololoh sipsip di pán rákna i libung mai ololoh i kandi tan sipsip.|alt="Shepherds sitting by fire watching flock at night" src="LB00013B.TIF" size="col" ref="2:8"
8 Nati gugumin bobaituw kaifenayah afa Bethlehem sisibinamaim hima hai bobaituw hikakaifen,
9 Má angelo káián ái Káláu a soura narsá di, má talas káián Káláu a atalsa di no sang. Má di lala ráuráuwas má di lala mátut,
9 basit Regah ana tounamatar isah irerereb, naatu Regah ana marakaw tafahimaim kusisiar re biyah etei marakaw hi’itin hai bir ra’at.
10 mái sár angelo a parai si di ngo,
10 Baise tounamatar iuwih eo, “Men kwanabir! Ayu tur gewasin abai a tur owenamih ana, iti tur gewasin sabuw hinanonowar boro etei hiniyasisir.
11 Onin i libung, idi bimán rum á Betilem, malar si Dewit sang, kamu Tám Araliu ákte páng–ái Konom er Mesaia, koner a ilwa pasi ái Káláu!
11 Anayabin iti boun gugumin David ana bar meraramaim, kwa a baiyawasenayan Regah Keriso i tufuw.
12 Má ngoromin gama mák ilmi ngoi. Gama ser pasi kalik dikte duri mai sepen kaen má dikte oboi i papkim i nián namnam kán tan ololas.”
12 Naatu ana i’inan, i boro iti na’atube kwana’itin, kwananan kek boro faifuw boubunamaim hisum bobaituw hai bay te’aa ana efanamaim hi’inuw inu’in kwana’itin.”
13 A be parai ngorer, ki káp melek mul marán angelo di tur soura má dik tur tiklik mai mulán angelo er, má dik parpara agas uri narsán ái Káláu ngoromin,
13 Iti na’at eo marta’imon, maramaim tounamatar hai kou’ay gagamin na’in hitit, ana merar hiyi hibora’ara’ah hio,
14 “Gita sángwái má gita para agasi ngisán ái Káláu urami sang i naul bát!
14 “Marakaw bonamanamarin etei God auyomtoro’ot
15 Má namur bos angelo di kaleng urami bát alar di, má tan tám ololoh sipsip di worwor talum má dik parai ngoromin, “Io, git má. Giták han ur Betilem má giták mákái táit erei ákte tapam hut má ái Káláu ákte inngasi uri narsá git.”
15 Tounamatar himatabir maiye hin mar wanawanan hirur ufunamaim, bobaituw kaifenayah himisir hio, “It boro tanan Bethlehem tanatit, sawar abisa himatar Regah eo tanonowar i tana’itah.”
16 Ngorer di sangsangar i láklák uradi Betilem, má namur sár di ser pas Maria diar ái Iosep, má di mákái kalik a bopbop pagas i papkim.
16 Basit matah kabiy himisir hin Mary Joseph hairi hinuwihih hinan hitita’urih, naatu kek bobaituw hai bay te’aa hai efanamaim hi’inuw inu’in hi’itin.
17 Tan tám ololoh sipsip dikte mák ditul ngorer, má namur di para aposoi lain arbin suri kalik ngorer ái angelo ákte parai si di.
17 Bobaituw kaifenayah kek hi’i’itin ufunamaim, kek isan tounamatar mi’itube hio hinonowar hai tur hi’owen.
18 Mái rung di longrai arbin erei di lala sodar má di pánsálngát i pinpidan erei tan tám ololoh sipsip dikte parai si di.
18 Sabuw iyabowat nati’imaim hima’am bobaituw kaifenayah iti kek isan hio hinonowar hifofofor men kafaita.
19 Mái sár ái Maria a kebeptai tan táit erei má ák holhol mul namurwai.
19 Baise Mary iti tur nonowar i dogoronamaim ya hima inotanot.
20 Má tan tám ololoh sipsip di kaleng urami kándi malar, má di para agas Káláu má dik sángwái ngisán suri tan táit dikte longrai má dikte mákái a ngorer sang i angelo ákte parai si di.
20 Bobaituw kaifenayah himatabir hinan efamaim, abisa tounamatar hio hinonowar na’atube hi’i’itin isan, God ana merar hiyi hibora’ara’ah auman hin.
21 Má namur ngo ákte rah i awal á bung má, ákte arwat mul i bung suri ngo da kut aririu i kápán páplun kalik. Má ngorer diar kipi kalik má ding kuti má dik tar ngisán mam Iesu, ngisán erei angelo ákte utung páksi sang si Maria i pákánbung kápate tián be.
21 Fur ta’imon sasawar ufunamaim, Kek hibai hina ana ar kanabin hi’afuw, wabin Jesu hiwab. Wabin marasika Mary yan matara’e ma’am ana veya, tounamatar na eo na’atube.
22 — ausente —
22 Kousouwih isan Moses ana ofafaramaim bi’obaiyih na’atube, ana veya na tit hibisawar ufunamaim, Mary Joseph hairi Jesu hibai hina Jerusalem hitit, Tafaror Bar hirun Regah ana siwaramih hitin.
23 — ausente —
23 Anayabin Regah ana ofafaramaim eo na’atube, “Kek orot ain i kwanaya’asair Regah kwanitin.”
24 — ausente —
24 Naatu Regah ana ofafaramaim eo na’atube sibor ya’inamih auman hin, mamu imak rou’ab naatu ma’ufor rou’ab hibow auman hina hitit.
25 Má kesi kálámul a lu kis á Ierusalem ngisán ái Simion. Ái a tám nokwan má a lu kebeptai nagogon si Káláu, má a kis nanai arasosah káián matananu Israel ngo na hut. Má Tanián a Pilpil a mon on,
25 nati ana veya’amaim, regah ta wabin Simeon i Jerusalem ma’am, iti regah ana yawas i mutufurin naatu yoyoban wairafin. God Anunin tar gabuw ana ofafar eo na’atube ma bow God ana sabuw Israel baiyawasih isan eomatanih i ma kakaif.
26 má ákte inngasi singin ngo kápnate mat besang, má na mákái Karisito er Mesaia si Káláu.
26 Anun Kakafiyin God ana buriburih isan irerereb eo, “O boro yawas inama’am Regah God ana Roubininenayan natufuw ina’itin imaibo inamorob.”
27 Má Tanián a mulán lam Simion urami rumán osmapak i bung erei má a kis iatung. Má ngo ái Iosep diar diar káhái kalik er ái Iesu urami rumán osmapak ngorer di lu longoi sang suri long arwat pasi nagogon,
27 Nati ana veya’amaim Jesu hinah tamah hibai hina hirun, hai binanakwaramaim ofafar eo na’atube sinaf isan. Naatu God Anun Kakafiyin auman Simeon bonawiy na Tafaror Bar run.
28 ái Simion a mák ditul iatung mák long pasi kalik er uri limán má ák para agas Káláu ngoromin,
28 Simeon kek bai irurubun hiyaf God ana merar yi eo,
29 “Konom, minái una pálás palai má i kam toptop má na han mai matau,
29 “Regah i’o na’atube a’omatanen ikaif,
30 Iakte mákái má mai aru i matang sang á kam Tám Araliu,
30 Taiyuwu matau’umaim a baiyawasenayan tafaramamaim ibiyafar aitin.
31 ái koner ukte eran páksi suri matananu no da mákái.
31 Iti baiyawasenayan i ibogaigiwas sabuw etei matahimaim kubitih boro hina’itin.
32 Ái á talas suri inngas tari kam sál ur si di ái rung tili risán,
32 Naatu yawas ana marakaw boro nab natit Ufun Sabuw isah nirerereb hina’itin, naatu Israel sabuw nahimaim o ayawas ana marakaw boro nama.”
33 Ái Iosep mái Maria diar longrai ngorer má diar pánsálngát i tan pinpidan erei ái Simion a parai sur Iesu.
33 Kek hinah tamah Simeon kek isan abisa eo hinonowar i hifofofor men kafaita.
34 A worwor án arasosah narsá ditul ái Simion, má namur ák parai si Maria, mámán ái Iesu, ngoromin,
34 Simeon baigegewasin itih sawar, basit kek hinah Mary isan eo “Iti kek i God rubin sabuw moumurih na’in Israel wanawanan boro nagurusih naatu moumurih na’in boro niyawasih. Hai kirikirifot etei boro niwa’an hinirerereb, ina’i’inan nati isan sabuw boro ana tur hinakwahir.
35 má tan holhol kodong káián marán matananu na tur soura be. Má á iáu, mámán, una kis án tabureng, má na ngoro lamrut a nokas na soi nitam.”
35 Naatu yababan o dogor wanawanan boro ahay na’atube nay.”
36 — ausente —
36 Nati’imaim dinab babine ta Asher ana bigane ma’am, wabin Anna Fanuel natun, Anna tabin kwamur etei seven ma naatu aawan morob.
37 — ausente —
37 Kwamur etei 84 i kwafur ma naatu Tafaror Bar men kafa’imo ihamiy. Fai mar i yohar, ma yoyoban God bobora’ara’ah.
38 Ái Ana a tapam hut i bung erei, má a mák ditul támán er má ák parpara agas má ák ot kuluk narsá Káláu. Má namur a lu arbin suri kalik uri narsán rung erei kándi tu mákmák suri pákánbung ngo ái Káláu na kip kalengnai Ierusalem alari kán tan kurtara.
38 Nati ana veya’amaim babine na run God ana merar yi. Jerusalem wanawanan sabuw iyab baiyawasenayan isan hima hikakaif hai tur eowen eo, “Roubininenayan natit.”
39 Pákánbung dikte arahi kándi him ngorer a para ngoi i nagogon si Konom, ki namur má ditul má kaleng ur Galiláiá, uri kánditul malar á Nasaret.
39 Joseph, Mary hairi Regah ana ofafaramaim abisa eo na’atube hisisinaf ufunamaim, himatabir maiye hin hai bar merar wabin Nazareth imaim hitit, tafaram Galilee wanawananamaim.
40 Má kalik er a pakta hanhan má a rakrakai má a káng mai polon á hol, má arasosah si Káláu a kis i narsán kalik.
40 Naatu God ana bosiyasiyar wanawananamaim Kek ra’at yen ana fair bai fudirin rerekab naatu ana not ra’at taseseb.
41 Tan bos bet no ái kákán mái mámán ái Iesu diar lu han ur Ierusalem suri akiláng i longsit án sorliu palai.
41 Kwamur ta ta wanawanahimaim Jesu hinah tamah mar etei Tar Nowaten Hiyuw isan au Jerusalem tenan.
42 Má namur, i pákánbung sang ngo ái Iesu ákte sángul mai aru i kán bet, ditul han suri kis i longsit án sorliu palai ngorer i kándi tatalen sang.
42 Ana veya ta Jesu ana kwamur 12 na’atube basit hiyen hin hiyuw ta isan hai binanakwar eo na’atube.
43 Má i bung ngo ákte rah i longsit, di turpasi má suri láklák kaleng uri kándi malar á Nasaret, mái sár ngo ái Iesu masik a lu kis á Ierusalem. Ái kákán mái mámán káp diar te mánán on ngo ái Iesu a lu kis pala.
43 Hiyuw ufunamaim hai ubar himatabir maiye, baise kek Jesu i Jerusalem ma. Hinah tamah men kafa’imo hiso’ob.
44 Diar má hol on ngo ái Iesu ákte láklák táil turán te rang buh di ngo rang tur di. Má ngorer dikte láklák artálár mai kesi kunlán bung, má namur diar má turpasi mákmák suri i katbán matananu erei di tiklik no,
44 Hinotanot kek i nati sabuw wanawanamaim bairi hinan hirouw, imih nati veya ta’imon i nuhih fot hiremor hin, baise veya re birabirab, hibusuruf kek hinuwih, hai ofonah naatu taituwah hibabatiyih hinunuwet,
45 mái sár bokoh ái. Má namur diará kaleng mul suri mákmák ami Ierusalem.
45 men hitita’ur, basit himatabir maiye hin Jerusalem hitit hinuwih.
46 I átuil bung namur, diar má mák pasi má ami rumán osmapak tiklik mai tan tám aratintin, a kis án alongra suri tan worwor di parai má a gálgálta i di mul mam te argálta.
46 Veya baitounin Tafaror Bar wanawanan Ofafar Bai’obaiyenayah wanawanah mare tur hi’o nowar ma bibabatiyih hitita’ur.
47 Mái rung erei di longrai pinpidan si Iesu, di korantik má di pánsálngát suri a melmelek i kán mánán má suri kán kokos uri narsá di.
47 Sabuw etei Jesu tur buriburih eo, naatu iyafutih hinonowar isan, hifofofor men kafaita.
48 Mái kákán mái mámán diar mák Iesu iatung má diará pángáng, mái mámán a parai singin ngoro minái, “Kauh, suri dánih u longoi matngan tatalen minái mam giur? Giur ái kakam giur lala konngek má giurá ser sur iáu.”“Kauh, suri dánih u longoi matngan tatalen minái mam giur?”|alt="Joseph & Mary find Jesus in temple" src="CN01647B.TIF" size="col" ref="2:48"
48 Hinah tamah kek hitita’ur ana veya hiororsa’irih Mary Natun iu, “Aro aisim iti na’atube isinaf? Tamat airi ai yababan ra’at, o anuwihi men kikimin ta.”
49 Mái Iesu a kos diar ngoro minái má ák parai si diar ngo, “Suri dánih gaur lala ser sur iau? Ngádáh, káp gaur te mánán ngo kak talar ngo ina lu kis i rum si Tata?”
49 Iyafutih eo, “Aisim ayu kwanunuwuhu? Kwa men kwaso’ob ayu i Tamai ana baremaim ama’am?”
50 Diar longrai ngorer, mái sár ngo káp diar te mánán on á sálán i pinpidan erei ái Iesu a parai si diar.
50 Baise Kek abisa eo hinah tamah ana tur naniyan men hibai.
51 Má ngorer ditul támán má tiklik kaleng ur Nasaret, má a alongra mák lu taram si diar ái Iesu. Mái Maria a kebepta páksi á boh táit er i kán hol.
51 Basit Jesu misir bairi himatabir maiye hire hin Nazareth hitit, imaim hinah tamah fanah bosiyasiyar bairi hima naatu hinah iti sawar etei ana notamaim ya ma inotanot.
52 Mái Iesu a pakta hanhan i kápán páplun má kán mánán, má a lu agasgas pasi hol si Káláu má matananu mul.
52 Jesu ra’at yen orot matar ana not auman ra’at yen God itin yan sisir na’atube sabuw auman.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.