Lucas 24
Hutngin kamkabat si Káláu (SGZ) vs AAI
1 Má i ngahwán kábungbung sáksák i Sade, tan wák er dikte eran páksi tan táit a tomtom di kipi uratung i mátán hat er di dung Iesu ái.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Má ngo di hut iatung, di mákái ngo lala hat dikte dung kári mátán hat er mai, te dikte alimlim palai alari mátsálán tarang er.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Má ngorer di sol uratung i polgon hat er ngo da mákmák suri kápán páplun ái Iesu, mái sár ngo bokoh ái iatung.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Tan wák er di mákái ngorer má dik tu rámásngin pagas. Má káp melek aru i kálámul diar tur soura uri narsá di má lusán i diar a pilpilpil.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Má ngo tan wák er di mákái aru kálámul, ki dik lala ráuráuwas má dik pur dirtapul uradi bim. Má aru i kálámul er diar parai si di ngo, “Suri dánih gam ser suri kálámul a liu i malar kándi ái rung dikte mat?
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Bokoh ái á mainái. Ákte liu kaleng! Gama hol pasi kán worwor er a parai ur si gam ami Galiláiá ngoromin,
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 ‘Da long pasi Natun Kálámul má da tari uri limán boh tám sápkin má da bás páptai uri kubau kus nák mat. Má ngo na rah i atul á bung, na liu kaleng mul.’”
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Má ngorer tan wák di hol pasi worwor erei.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Io, di aptur kaleng tilatung i mátán hat má dik han hut narsán sángul mai kesá kalik án aratintin má rang táir i di iatung, má dik parai narsá di á tan táit dikte mákái.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Tan wák er ái Maria Magadalene mái Ioana mái Maria er mámán ái Iakobo, á di tiklik mam te wák mul, di no di parai tan táit min singin tan apostolo.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Mái sár tan apostolo di hol on ngo tan worwor er di parai i tan wák kápate támin, má kápdite ruruna i di.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Mái sár ái Petero a salaptur pas ák rut uri mátán hat. A tiktikon má ák tu mákái sár i sulu er di duri kápán páplun ái Iesu mai, má ngorer a kaleng urami rum mák lala ser i kán hol suri táit er.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 I bung erei sang, aru tili di er di lu mur i Iesu diar aptur pas má diará han uri kesá malar di utngi ngo Emaus. Artálár mai sángul mai kesá kilomita til Ierusalem ur Emaus,
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 má diar lu worwor hanhan tangrai sál arliu i diar sang suri tan táit er ákte tapam hut.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Má ngo diar nguruk má argálta arliu i diar ngorer, ái Iesu a láklák til namurwa diar, mák sarwa i diar má ditulá tiklik no.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Má diará mák Iesu, mái sár mát diar kápate mák ilmi.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Mái Iesu a gálta diar ngo, “Be, wa dánih iau longrai er kamur tu wornai tangrai sál er tilamudi?” Má diar tur matau sár kápkabin a tabureng i kándiar hol má a tinang i bál diar má ngorer kápte wor i diar.
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Má namur kesá tur diar ái rugar er, ngisán ái Kiliopas, a gáltai ngo, “Be, ngádáh, á iáu masik sár gut á kesi kepwen kálámul u kis á Ierusalem er kápute mánán on á tan táit ákte tapam hut i arliwán a is á bung er ákte rah?”
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Má a gálta diar ái Iesu ngo, “Tan matngan táit ngádáh?” Má diará kosoi má parai singin ngoromin,
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 — ausente —
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 — ausente —
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 — ausente —
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 — ausente —
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Má te rang tili gim di longrai ngorer má dik han uri mátán hat má dik mákái ngorer sang i tan wák dikte parai, mái sár ái Iesu kápte di mákái.”
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Io, a longrai ngorer ái Iesu mák parai ur si diar ngoro minái, “Má káp gam ngul sang! Suri dánih a laklak i bál gam má kápgamte sangar melek suri ruruna i pinpidan káián tan tám worwor tus?
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Di sang dikte parai ngo ái Káláu ákte obop páksi kán sál ái Mesaia suri na mur on a ngoromin, ngo na mulán áslai besang i rangrangas, má namur na han kusak uri lain minmáir.”
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Má ngorer ái Iesu a utung timani ur si diar á tan táit dikte sir páptai ur on sang i Buk Tabu, turpasi tili tan buk si Moses ák han pang i tan buk káián tan tám worwor tus.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Má ngo dituláte pátum uratung Emaus, i malar er diara han ur on, ái Iesu a tu láklák sorliu sang,
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 mái sár diará tur kári má diará parai singin ngo, “Be, káp gitula te bop má iáu? Ákte rahrah má erei.” Má a longra pasi kándiar worwor ái Iesu, má ngorer a han kis tiklik mam diar.
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Má namur ditul kis tiklik suri namnam, má a top pasi balbal ái Iesu mák sung kári, má namur a tibi balbal mák tabar diar mai.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Má i pákánbung a longoi ngorer ái Iesu, mát diar a mák ilmi sang ngo ái Iesu á iatung, má káp melek sár ái Iesu a tu bokoh pas uri mát diar.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Má ngo diar mákái ngorer, ki diar má parai si diar sang ngo, “Erei gitul láklák tangrai sál, má ami bál gitar a gasgas suri tan kuir Buk Tabu er kán tu utung timani si gitar!”
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Má i pákánbung er sang, diar aptur tilatung má diará han kaleng urami Ierusalem mul narsá di á sángul mai kesá kalik án aratintin mái rung di no iatung.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Diar hut ngorer má diará longrai si di iatung ngo ái Konom ákte aptur kaleng sang má ákte soura uri narsán ái Saimon.
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Má namur diar má para talsai uri narsá di suri tan táit er ái Iesu a parai si diar tangrai sál, má ngo diaráte mák ilam Iesu er a tibi balbal.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Má ngo kándiar tu parai besang i worwor er uri narsá di, ái Iesu a tur soura mák sámtur iatung i katbán i di mák parai ngo, “Matau na kis narsá gam.”
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Má di mákái ngorer ki dik hol on ngo dikte mákái kesi tesit, má ngorer di lala mátut sang.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Mái sár ái Iesu a parai mul si di ngo, “Suri dánih gam mátut má a lala ser i kamu holhol sur iau?
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Gam lákám má gamák singli kápán páplun i iau, má gamák mákái nián nil minái i láprán limang má kiking suri gamák mák ilam iau ngo á iau muswan sár á minái. Kápte ngo iau tesit. Gam mákái sár ngo a mon á kápán páplun i iau, má tesit kápte.”
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 A para ngorer ái Iesu, ki ák inngasi limán má keken ur si di.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Aru i kandi holhol i pákánbung er. A muswan ngo worwor a parai ái Iesu a agasgas pasi bál di, mái sár di hol on ngo táit er a támin ngo kápte. Má ngorer a ngátngát sang be á kandi holhol. Má ngorer ái Iesu a gálta di ngo, “Be, a mon te namnam alatung gam oboi?”
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Má ngorer di long pasi kesi mudán isu ákte pim má dik támri mai,
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 má a long pasi isu er ái Iesu mák ani iatung i mát di.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 A namnam no ái Iesu, má namur a parai si di ngo, “Onin ákte tapam hut muswan á tan táit iakte para páksi si gam tungu er git kis tiklik, ngorer suri tan táit sur iau dikte le páptai hirá i nagogon si Moses má i buk kán tan tám worwor tus má iatung mul i buk án parpara agas. Tan táit er a támin!”
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Má namur ái Iesu a atalsai kandi holhol suri da mánán pasi tan táit dikte le páptai i Buk Tabu,
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 má ák parai si di ngo,
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Má a parai mul ngo gama turpasi til main sang Ierusalem suri arbin mai ngisán uri tan malar no. Gama arbin má gama parai ngo matananu da tánlak alari sápkin ninsin i di má ái Káláu na pah palai kandi sápkin.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Ngorer gama han uri tan malar no má gamák apapos suri á tan táit minái gamáte mákái.”
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 A parai ngorer ái Iesu uri narsá di ki ák bali parai mul ngo, “Má á iau sang ina tarwa palai á rakrakai erei ái Kakang ákte oror pagas mai. Gama tunga kis monai sang main Ierusalem nák han arwat sang i bung er na hut sosih i rakrakai tilami má nák asosah i gam.”
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Má namur ái Iesu a lam pasi rang táir tili bimán rum á Ierusalem má di han ngorer ur Betani. Iatung i pokon erei ái Iesu a sángwái limán ami iátin i di má a asosah i di.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Má ngo ái Iesu kán tu asosah i di be iatung, ái Káláu a duruk pasi urami naul bát.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Io, dik lotu uri narsán iatung, má namur dik láklák kaleng mai laes ur Ierusalem,
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 má dik lu balbal han urami rumán osmapak suri kis án parpara agas uri narsán ái Káláu.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.