Lucas 23
Hutngin kamkabat si Káláu (SGZ) vs AAI
1 Má di no iatung di aptur má di long pas Iesu uri mátán táil ái Pilato, kálámul pakta til Rom,
1 Kou’ay tutufin etei himisir Jesu hibai hina Pilate nanamaim hitit.
2 má di turpasi suri atiutiu Iesu, ngorer má di parai ur on ngoro minái, “Gim top on á kálámul minái má gimá ser pasi ngo a lam bengtai matananu, ngorer má a tur kalar gim suri koion gima tar takis ur singin pakpakta til Rom, má a kaiang pasi mul ngo a Mesaia má kángim kabisit muswan.”
2 Nati’imaim ubar hitin hio, “Iti orot i ma kakaf bai na ai sabuw nawiyih tafaram hiti’afiyimih aki atita’ur, naatu sabuw eo’otanih Caesar isan kabay men hinibaiyan, naatu i taiyuwin isan eo, ‘Ayu i Keriso aiwob orot.’”
3 Ái Pilato a longrai ngorer mák gálta Iesu ngo, “Ngádáh, á iáu á kabisit káián tan Iudáiá?” Mái Iesu a kos Pilato ngoromin, “Áá, a ngorer sang ukte parai.”
3 Imaibo Pilate Jesu ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Nati kuo.”
4 Io, ái Pilato a parai uri narsán boh pakpakta kán tan tám osmapak má uri narsán lala matananu iatung ngo, “Kálámul minái, káp iau te ser pas te sápkin a long bengtai suri ina nagogon on.”
4 Pilate firis ukwarih naatu sabuw hiru’ay hibatabat iuwih eo, “Iti orot baimakiyin isan anunuwet men ana kakafin ta atita’urimih.”
5 Mái sár matananu di rakrakai sang mai balbal parai ur on ngo, “Ái a arbin i katbán matananu mák soksokoi bál di má di kis sáksák. A tangkabin sang ami Galiláiá ngorer má a han tangrai boh balis á Iudáiá, má onin ákte hut mainái.”
5 Baise abisa hio i hiukikin. “Iti orot i kougeyageyayan, ana bai’obaiyenamaim Galilee wanawanan busuruf sabuw etei hai ma bi’a’afiy boun na Judea wanawanan sabuw etei kugiyigiyih hai ma eafe’af.”
6 Ái Pilato a longrai ngorer, ki ák gáltai rung erei di atiutiu Iesu ngo, “Be, kálámul minái a kakun Galiláiá?”
6 Pilate iti na’atube hio nonowar ufunamaim, ibatiyih eo, “Iti orot i Galilee matuwan?”
7 Ki dik mángát ngo, “Áá, kálámul minái til Galiláiá sang.” Io, ái Pilato a mánán pasi má si rung er ngo ái Iesu tili balis er ái Erodes a kátlán má ái Iesu a kis i lalin nagogon si Erodes. Ái Pilato a mánán ngo ái Erodes ákte han til Galiláiá ur Ierusalem i pákánbung er, má ngorer ái Pilato a ardos má dik lam Iesu uri narsán ái Erodes suri nák longrai sang.
7 Pilate nati ana veya’amaim so’ob Jesu i Herod ana aiwob babanamaim ma’am, imih Herod isan iyafar hibai hin. Anayabin nati ana veya Herod auman i na Jerusalem ma’am.
8 Ái Erodes ákte longrai arbin sur Iesu má a lala nem mul suri na mák Iesu ngo na long te akiláng. Má ngo ái Erodes a mák Iesu di lami uratung i mátán táil suri na longrai, a lala laes
8 Herod Jesu i’itin ana maramaim yansisir gagamin maiyow, anayabin ana tur marasika nowar naatu kok kwanekwan Jesu taitin, ina’inan auman ta tiwa’an ta’itin.
9 mák gálta Iesu mai marán argálta, mái sár ái Iesu kápate kosoi.
9 Imih Herod tur moumurih maiyow Jesu ibabatiy, baise Jesu men iya’afut tur ta eomih.
10 Má tan pakpakta kán tan tám osmapak má tan tám mánán uri nagogon di sámtur uratung táil má di rakai mai atiutiu Iesu.
10 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hitit tur fokarin maiyow hio ubar hitin hiu kwanikwaniy.
11 Io, má ngorer ái Erodes má tan tám arup káián di turpasi suri tartar retret mam Iesu má dik ot bilingnai. Má namur di asolai kesi lain lusán uri páplun ái Iesu, mái Erodes a ardos suri da lam kalengna Iesu uri narsán ái Pilato.
11 Imaibo Herod ana baiyowayah bairi Jesu hi’iyab hiu kwanikwaniy. Naatu faifuw gewasin hibai hi’us hiyafar maiye matabir in Pilate biyan tit.
12 Ái Erodes mái Pilato káp diar te araturán, diar kis án kurtara. Mái sár i bung erei sang, diar turpasi suri araturán tiklik má.
12 Nati ana veya’amaim Herod Pilate hairi hitounuw, baise marasika i hairi rakit na’atube nanabih hima’am.
13 Ái Iesu dikte tangna kalengnai uratung si Pilato, má ngorer ái Pilato a bin talmi tan pakpakta kán tan tám osmapak má tan kálámul pakta má matananu no mul,
13 Firis ukwarih naatu bonawiyenayah, sabuw ukwarih etei’imak Pilate e’af ayuwih hina
14 má ák parai si di ngo,
14 iuwih eo, “Iti orot kwabai kwana biyou kwatit sabuw nawiyih kakaf kwarouw kwa’o, naatu ayu kwa etei namaim ai babatiy kwa’itin, baise ana kakafin kwao anonowar na’atube men ta atita’urimih.
15 Mái Erodes mul kápate ser pas te sápkin táit ákte longoi, má ngorer ák dos kalengnai má ur main si git. Kálámul minái kápate longoi sápkin arwat suri ina oboi uri minat.
15 Na’atube Herod nunuwet ana kakafin men tatita’ur, imih iyafar maiye matabir na. Anayabin men abisa kakafin ta sinaf boro namorob.
16 Má ngorer ina dos i kak tan tám arup dák tasi sár, má namur ina arsok palai nák han.”
16 Isan imih ayu boro anarab naatu anabotait natit nan.”
17 I tan bungun longsit án sorliu palai, ái Pilato a lu mángát palai kesi kálámul tili batbat kalar, ái koner matananu di nem on.
17 Matan fufur Tar Nowaten hiyuw ana veya, Pilate mar etei dibur orot ta’imon sabuw isah ebobotait.
18 Má matananu iatung dikte longrai worwor si Pilato er, má ngorer di no di lala bin sang ngo, “Up bingi nák mat ái koner si Iesu! Gim nem i Barabas á gim! Ái á kálámul una aso palai uri narsá gim.”
18 Baise sabuw rou’ay gagamin na’in hibatabat hiwow hio, “Nati orot i na morob! Aki akokok Barabas inabotait natit!”
19 Ái Barabas ái á kesá kálámul dikte oboi i batbat kalar kabin a ngákngák i nagogon til Rom má ák up bingi kálámul i kesá ororok ami Ierusalem.
19 (Barabas i Jerusalemamaim kukugeyagey, naatu orot babin ta easabun momorob isan dibur hiyai ma’am.)
20 Ái Pilato a bali bin ur singin matananu suri ngo na asengsegeng i Iesu,
20 Pilate kok kwanekwan i Jesu tabotait tatit, imih fanan aumetawat na’in eafare maiye sabuw ifefeyanih.
21 mái sár ngo matananu sang di lala bin kaleng ngo, “Bás páptai! Bás páptai ái koner uri páspáng!”
21 Baise sabuw fah sib hinow hi’af ra’at hio, “Ku’onaf! Ku’onaf!”
22 Mái Pilato a gálta di i átuil pákán mul ngo, “Suri dáh gama up bingi? Matngan sápkin ngádáh ákte longoi? Káp iau te ser pas te táit a sák ákte long bengtai á kálámul minái suri nák mat! Má ina dos i tan tám arup kaiak dák tasi sár, má namur má ina arsok palai nák han.”
22 Pilate iban mar baitounin ibatiyih maiye, “Abisa kakafin sinaf? Ayu ana kakafin men ta a’itin boro namorob, imih ayu boro anarab naatu anabotait.”
23 Mái sár kaungán matananu a rakai sang mai balbal parai má bin urami ngo ái Iesu da bás páptai i páspáng, má kandi worwor a ian támin.
23 Baise sabuw fanah sib Jesu morobomih hiwow hio hinan yomaninamaim hai kok na yabin matar.
24 Má ngorer ái Pilato a taram i kandi nemnem má a sormángát pala Iesu suri nák mat.
24 Basit sabuw hio na’atube hai kokomaim Pilate sinaf, Jesu morob isan ibasit.
25 A pálás pala Barabas, kálámul er di sung pasi, má ái ái koner dikte oboi i batbat kalar suri a up bingi kálámul i katbán ororok. Mái sár ái Iesu, a sormángát tari ái Pilato suri na mat ngorer matananu di nem on.
25 Naatu orot kougeyageyayan naatu asbunuwayan dibur ma’am isan hibifefeyan i botait, naatu Jesu isan abisa sinafumih hikokok na’atube bai itih.
26 Má ngorer tan tám arup di top pas Iesu má dik tangnai suri da bás páptai uri páspáng. Má ngo di lu hanhan tangrai sál, di banai kesi kálámul ngisán ái Saimon, kakun Sairini. Ái Saimon a lu hanhan suri han urami Ierusalem, mái sár di tur páptai má dik tari duk on suri ák puski kán kubau kus ái Iesu mák mur on mai. Di tur pápta Saimon, má dik tari duk on suri ák puski kubau kus si Iesu.|alt="Simon carrying cross" src="ubscl-22a.tif" size="col" ref="23:26"
26 Roman baiyowayah Jesu onafinamih hibai hitit hinan efamaim, Sairini orot wabin Simon ana barene na au Jerusalem rur bairi hitar. Naatu hikwarar tatab, onaf hibai hitin e’abar Jesu ufun bairi hin.
27 Má tilik matananu di lu murmur i Iesu, má te wák tilatung i katbán i di a tinang i bál di sur Iesu má dik tangsi.
27 Sabuw rou’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan wanawanahimaim baibin afa Jesu hi’itin yah baban hirerey.
28 Mái Iesu a ilang mák lu mákái tan wák mák parai ngoromin,
28 Jesu tatabir itih eo, “Jerusalem baibin ayu isau men kwanarerey, baise kwa taiyuw isa naatu natunat isah kwaniyababan kwanarerey.
29 Kabin na hut i matngan pákánbung er namur ngo matananu da parai ngo, ‘Di kuluk pala á tan koros má tan tahlik mái rung kápdite asus kalik be!’
29 Anayabin mar boro enan sabuw boro hinao, ‘Baibin iyab a’arih, taubu’e tema’am naatu kek men tibitotomanen boro hiniyasisir.’
30 I pákánbung erei má, tan kálámul da parai uri narsán tan ukung má pungpung ngo, ‘Una pur uri gim má unák punam gim! Gima riutais i iáu!’
30 Nati ana veya’amaim sabuw boro oyaw isah hinao,
31 Kuir pámán kábau kápnate inan i kámnah, mái sár kuir kábau a lain marang na mosrah no. Iau ngorer i kuir pámán kábau. Kápte kesi táit a sák iau longoi. Má ngo á iau iau áslai rangrangas, kápnate amosrah i iau. Mái sár rung er kápte di ruruna i iau, da áslai lala rangrangas sang má nák amosrah i di ngorer i kuir kábau a marang.”
31 Anayabin sawar iti na’atube ai biyan ahiy ana veya’amaim tisisinaf, baise ai nakekerer ana veya’amaim hinasisinaf boro mi’itube?”
32 Tan tám arup di long pasi mul i aru tám ngákngák suri da up bing diar tiklik mam Iesu.
32 Nati ana veya’amaim orot kakafih rou’ab auman Jesu bairi morobomih hinawiyih hitit hin.
33 Má ngorer di hut iatung i kuir pokon di utngi ngo Koroson Lul, má namur di bás pápta Iesu uri kubau kus. Má aru i tám ngákngák mul di bás pápta diar uri aru kubau kus, kes tili mingin má kes tili káisán ái Iesu.
33 Hitit hina efan wabin Gifow imaim hitit naatu Jesu hi’onaf orot kakafih rou’ab auman, orot ta ana asukwafune, orot ta ana beyawane. Jesu orot kakafih ro’ab bairi koros afe’en|alt="Jesus and thieves on the cross" src="CN01836B.TIF" size="col" loc="Luk 23.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.33-35"
34 Mái Iesu a parai ngo, “Kang, kápdite mák ilmi táit min di longoi mam iau! Una hol palai sár alar di!”
34 Imaibo Jesu eo, “Tamai hai bowabow kakafih kunotawiyen men hiso’ob abisa tisisinaf.” Naatu ana faifuw hibosairen arowamaim hifaram hibow.
35 Má matananu di sámtur iatung di ialial, má tan tátáil kán tan Iudáiá di tartar retret mam Iesu má dik parai ngoromin, “A liu pasi tan lite kálámul sang. Má ngo ái á Mesaia muswan, ái koner ái Káláu ákte sormángát tari, ki na aliu pasi sang mul má nák sosih tilamuni páspáng!”
35 Sabuw nati’imaim hibat hi’i’itin ana maramaim, bonawiyenayah orot ukwarih Jesu hi’iyab hio, “Sabuw afa iyawasih bo i Keriso God narurubin na’at taiyuwin niyawasiban tana’itin.”
36 Má tan tám arup mul di tartar retret mai, má ngorer di tari wain a maptal singin suri nák nginmi,
36 Roman baiyowayah auman hi’iyab, naatu wine tenakuyakuy tomamih hitin
37 má dik parai singin ngoromin, “Ngo iáu á kabisit káián tan Iudáiá, ki una aliu pas iáu sang!”
37 hio, “O Jew sabuw hai aiwob na’at taiyuw kwiyawasi!”
38 Má di le i worwor er di nagogon on suri, má dik bás páptai uri kubau kus ami iátin lul. Worwor er a parai ngoromin, “Kálámul minái ái á kabisit káián tan Iudáiá.”
38 Naatu ukwarinamaim hikirum hio, “Iti I Jew Sabuw Hai Aiwob.”
39 Má kesi tám ngákngák er di bás páptai iatung turán ái Iesu a para te sápkin worwor uri Iesu ngo, “Be, ngo á iáu á Mesaia, suri dáh káp unák aliu pas gitul no má?”
39 Orot kakafin ta hi’onaf inu’in Jesu isan eafabon tur kakafih eo. “O Keriso na’at kwiyawas kure naatu aki auman kwiyawasi.”
40 Mái sár kesá tám ngákngák a tur kári turán er mák parai singin ngo, “Wai, wa kápute lu rumrum i Káláu á iáu? Gitul no minái, gitul áslai kesá rangrangas sár.
40 Baise orot ta rounane inu’in turan kwarar iu, “O God isan kubirubir ai en? It etei i baimakiy ta’imon tabaib.
41 Má uri gitar a nokwan kápkabin gitar longoi sang á táit ngorer di arangrangas i gitar suri, mái sár kálámul minái kápte. Kápte kesi sápkin a longoi.”
41 It airit biyababan tabaib i ana efamaim tabaib, anayabin atasisinaf kwanekwanemaim wan tama ra’at biyat ebababan. Baise iti orot i men kafa’imo kakafin ta sinaf, asir biyababan ebaib.”
42 Má ngorer a sopasun kán worwor ngoromin, “Iesu, una mámna iau má una hol pas iau erei ngo una turpasi kátlán i kam lolsit.”
42 Naatu Jesu isan eafabon eo, “Jesu a aiwobomaim inarur ayu inanuhu.”
43 Mái Iesu a parai singin ngo, “A támin muswan iau parai singim, onin una kis tiklik mam iau ami malar án laes áklis!”
43 Jesu iya’afut eo, “Ao’omatani, boun ayu Paradise imaim ana rur o boro airit tanarun.”
44 — ausente —
44 Veya yen na i’ouyit, veya rararan matan gugum tafaram etei fobe inu’in veya re three korok na’atube bai.
45 — ausente —
45 Basit faifuw gagamin Tafaror Bar wanawan hitaiy re efan kakafiyin, kakafiyin hirafut inu’in taseb rou’ab himatar.
46 Má namur ái Iesu a lala kilkil urami sang mák parai ngoromin, “Kang, iau bál palai taniang uri limam suri una ololoh on!” A parai ngorer ái Iesu mák mat.
46 Imaibo Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Tamai umamaim ayubu abit inab.” Iti na’atube eo basit morob.
47 Má tátáil kán bos tám arup a sámtur pagas iatung i risán. Má ngo a mákái tan táit ngorer a hut, ki ngorer a para agas Káláu mák parai ngo, “A támin muswan, kálámul minái, wa ái a tám nokwan.”
47 Baiyowayah hai ukwarin nati’imaim bat abisa mamatar itin, God wabin bora’ara’ah eo, “Turobe iti orot i gewasin.”
48 Má matananu er dikte hau talum iatung suri ialial di mákái tan táit ngorer a hut, má ngorer di kis án tinang má di turpasi tututi mansin i di tilatung kaleng urami kandi rum.
48 Sabuw nati’imaim hiru’ay hibat abisa mamatar hi’itin, dogoroh hirab yababan auman hai ubar himatabitabir hin.
49 Má tan rang turán ái Iesu mai te wák dikte mur on til Galiláiá, di sámtur til tepák sár suri ialial má dik mákái tan táit erei mul.
49 Sabuw afa Jesu hisusu’ub, naatu baibin afa Galilee ine hi’ufunun bairi hina hibibais, nabinamaim hibat Jesu momorob hi’itin.
52 Mái Iosep a mánán i Iesu ngo ákte mat má, io ngorer a han uri narsán ái Pilato má a sung pasi páplun ái Iesu suri na tahni.
52 Na Pilate nanamaim tit Jesu biyan bai na ya’in isan ifefeyan naatu aiwob orot ibasit.
53 A mángát ái Pilato sur Iosep ngo na tahun Iesu. Má ngorer a artari ái Iosep suri dik long pasi kápán páplun ái Iesu tili kubau kus ngorer má dik duri mai lain sulu. Má namur di kipi páplun ái Iesu uri tarang án minat dikte ili tungu tili bángbágil hat, má dik dung Iesu ái. Mátán hat er kápte be di dung tekesá kálámul on.
53 Joseph na Jesu biyan onaf afe’en inu’in bosair bai re faifuw boubunamaim sum bai in hub boubun to naiwanamaim tar numin inu’in imaim yai.
54 Má bungán eran on á bung er suri eran uri bungán aunges.
54 Naatu nati veya i Friday, Baiyarir busurufin isan ana veya nakabom.
55 Má tan wák er di tiklik mam Iesu til Galiláiá di han tiklik mam Iosep suri mákái mátán hat er má ngádáh dikte oboi ngoi á kápán páplun ái Iesu iatung. Di oboi páplun ái Iesu i tarang.|alt="burying Jesus in grave clothes" src="UBSCl-24a.tif" size="col" ref="23:55"
55 Baibin Galilee ine Jesu hi’ufunun bairi hinan i Joseph bairi hin hubemaim hitit, Jesu biyan mi’itube ya’iyai i hi’itin.
56 Di mákái mátán hat er di tahun Iesu on á tan wák, ki ding kaleng má ur Ierusalem suri da bop ái, má dik eran mul i tan táit a tomtom ngorer i kabang má wel suri namur da oboi i kápán páplun ái Iesu. Má namur di aunges on á bungán aunges ngorer a parai i nagogon.
56 Naatu himatabir hin bar hitit Jesu biyan yabuna’in isan ana raiy hibogaigiwas naatu mar to Baiyarir Ana Veya i hima hiyarir hai ofafar eo na’atube.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.