Lucas 19

Hutngin kamkabat si Káláu (SGZ) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Mái Iesu a kusak uri malar á Ieriko má a tu láklák sorliu sang iamunang.
1 Entrando em Jericó, Jesus atravessava a cidade.
2 Má kesi kálámul a pakpakta káián gegen him di lu kip takis, a iatung ái, má a konom, má ngisán á kálámul er ái Sakius.
2 Eis que um homem rico, chamado Zaqueu, chefe dos publicanos,
3 Kápate lu mák Iesu be, má kán lala riri sang a nem ngo na mákái, má ngorer a tohoi suri mák Iesu i katbán matananu. Mái sár ái Sakius a kuir kálámul sár má kápate arwat suri na mák Iesu kabin i lala matananu di tur kauli.
3 procurava ver quem era Jesus, mas não podia, por causa da multidão, por ser ele de pequena estatura.
4 Má ngorer ái Sakius a rut táilnai matananu i sál er ái Iesu di da láklák on, má a sa uramuni kesá dolon kubau suri na lain mák Iesu.
4 Então, correndo adiante, subiu num sicômoro a fim de ver Jesus, porque ele havia de passar por ali.
5 Má ngo ái Iesu a purut iatung i pokon er a tur ái i kubau mák tántán uramuni ngorer, ki ák mák Sakius mák parai singin ngo, “Sakius, una sangar i sosih tilatung kabin ina bop sang i kam rum inái i libung.”
5 Quando Jesus chegou àquele lugar, olhando para cima, disse:
6 Mái Sakius a longrai ngorer má a sangar i sosih tilatung i kubau má a árár pas Iesu, má a long pas Iesu uri kán rum má a kododong i bál suri. Mái Sakius a sangar i sosih tilatung i aun kubau má a árár pas Iesu.|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="UBSCl-17b.tif" size="col" ref="19:6"
6 Zaqueu desceu depressa e o recebeu com alegria.
7 Má matananu di mákái ngo ái Sakius a long pas Iesu uri kán rum, ngorer a sák i bál di má di turpasi wor arkuh i di sang má dik parai ngo, “Kálámul min a asir mák han uri rum káián tám sápkin!”
7 Todos os que viram isto murmuravam, dizendo que Jesus tinha se hospedado com um homem pecador.
8 Má i pákánbung kándi tu namnam be, ái Sakius a sámtur mák parai si Konom ngo, “Mákái, Konom. Inái iau oror ngo ina tari risán i kak omobop uri narsán boh maris. Má tan kálámul iakte agur pasi kandi pirán tabal tungu, má ina kos kalengnai uri narsá di mai mámát i pirán tabal iau agur pasi mam te mul urami iátin.”
8 Zaqueu, por sua vez, se levantou e disse ao Senhor: — Senhor, vou dar a metade dos meus bens aos pobres. E, se roubei alguma coisa de alguém, vou restituir quatro vezes mais.
9 Mái Iesu a longrai ngorer má a parai singin ngoromin, “Onin gam er gam lu kis i rum minái, gamáte mák ilmi má araliu káián ái Káláu ákte hut narsá gam, kabin kálámul min a gegen mul si Abaram.
9 Então Jesus lhe disse:
10 Má Natun Kálámul ákte hut suri ser pas di ái rung erei di han benget, má suri na aliu pas di mul.”
10 Porque o Filho do Homem veio buscar e salvar o perdido.
11 Má matananu di longrai worwor kán tu parai ái Iesu uri narsán i di. Má ái sang ái Iesu ákte páput má suri na purut ami Ierusalem. Má di á matananu di hol on má ngo lolsit káián ái Káláu na tapam hut sang má, erei ngo ái Iesu na kusak urami Ierusalem. Io, má ngorer ái Iesu a parai worwor artálár uri narsá di á matananu.
11 Ouvindo eles estas coisas, Jesus contou uma parábola, visto estar perto de Jerusalém e lhes parecer que o Reino de Deus havia de manifestar-se imediatamente.
12 A parai ngoromin,
12 Por isso, Jesus disse:
13 Má i pákánbung ngo na han on á kálámul pakta erei, a bin pasi kán sángul á tám arardos uri narsán, má a tari kesá kepwen pirán tabal gol si di keskeskes mák parai si di, ‘Á iau ina lu han má. Má pirán tabal min iau tari si gam, gama lu him mai suri nák pakta pang i bung ina kaleng.’
13 Chamou dez dos seus servos, confiou-lhes dez minas e disse-lhes: “Negociem até que eu volte.”
14 “Má tan kálámul tilatung i kán balis di lala matai kálámul er, má ngorer di dos palai te kálámul namurwai kálámul pakta erei uratung i malar a han ur on má dik parai, ‘Kápte gim nem on á kálámul erei suri na kángim kabisit má na kátlán i gim mul.’
14 Mas os seus concidadãos o odiavam e enviaram após ele uma embaixada, dizendo: “Não queremos que este reine sobre nós.”
15 Mái sár kápte di tármai sung káián matananu, má ngorer kálámul pakta erei di oboi áng kabisit má. Má namur a hut kaleng uri kán malar, má ngorer a artari suri kán tan tám arardos iatung er ákte tari pirán tabal si di suri da tapam hut i narsán. A nem suri na mánán pasi ngo a is á pirán tabal dikte him pasi urami iátin i pirán tabal er a tari si di.
15 — Quando ele voltou, depois de ter tomado posse do reino, mandou chamar os servos a quem tinha dado o dinheiro, a fim de saber quanto tinham conseguido ganhar em seus negócios.
16 “Má mulán tám arardos a hut i narsán mák parai, ‘Mákái, konom. Iakte him mai á pirán tabal u tari singing má iakte him pasi sángul á pirán tabal mul urami iátin á pirán tabal er u tari.’
16 — O primeiro se apresentou e disse: “Senhor, a sua mina rendeu dez.”
17 Má kabisit erei a mákái ngorer mák parai singin tám arardos erei ngo, ‘A kuluk taladeng. Iáu lain tám arardos sang. Ukte muswan suri longoi gengen talar erei, má ngorer ina tari tilik talar singim. Ina obop iáu má unáng kátlán i sángul á malar.’
17 O senhor lhe disse: “Muito bem, servo bom! E porque você foi fiel no pouco, terá autoridade sobre dez cidades.”
18 “Má áruán kálámul a hut i narsán mák parai, ‘Mákái, konom. Iakte him mai á pirán tabal u tari singing má iakte him pasi alim á pirán tabal mul urami iátin á pirán tabal er u tari.’
18 — O segundo servo veio e disse: “Senhor, a sua mina rendeu cinco.”
19 Má kabisit er a mákái ngorer mák parai singin ngo, ‘A kuluk. Má ngorer á iáu una kátlán i alim á malar.’
19 A este o senhor disse: “Você terá autoridade sobre cinco cidades.”
20 “Má kes mul á kálámul a hut i narsán mák parai, ‘Konom, minái sár á kam pirán tabal, iau duri mai sepen kaen má iak punmai.
20 — Então veio outro servo, dizendo: “Senhor, aqui está a sua mina, que eu guardei embrulhada num lenço.
21 Iau mátut na mák rong i kam pirán, kabin iáu tuan songap. Kam tan minsik kápte ngo iáu u lu himna pasi sang. Auh, iáu konom mai tan táit bos lite kálámul di himna pasi.’
21 Porque tive medo do senhor, que é homem rigoroso. O senhor retira o que não depositou e colhe o que não semeou.”
22 “Má kabisit a parai singin kálámul er ngo, ‘Iáu sápkin tám arardos sang. Kam worwor er ukte parai, ina ariwa kalengnai uri iáu má nák nagogon i iáu sang! U mánán ngo iau tuan songap má kak tan minsik kápte ngo iau lu himna pasi sang, ái sár iau konom mai tan táit bos lite di himna pasi.
22 Mas o senhor respondeu: “Servo mau, eu o julgarei usando as suas próprias palavras. Você sabia que eu sou homem rigoroso, que retiro o que não depositei e colho o que não semeei.
23 Ngorer ki suri dánih kápute oboi kak pirán tabal i rumán pirán tabal? Má ngorer minái má iakte kaleng, ina top kalengnai á pirán tabal er mam te pirán tabal mul urami iátin.’
23 Por que você não pôs o meu dinheiro no banco? E, então, na minha vinda, eu o receberia com juros.”
24 Má namur a parai singin tan kálámul di sámtur pagas iatung ngo, ‘Gama long pasi alari á pirán tabal erei má gamák tari singin tám arardos er a apángái sángul á pirán tabal.’
24 — E disse aos que estavam ali: “Tirem dele a mina e deem ao que tem as dez.”
25 Mái sár ái rung er di sámtur di longrai ngorer má dik sodar má dik parai singin ngo, ‘Konom, wa ákte top on mái sángul á pirán tabal ái!’
25 Eles ponderaram: “Senhor, ele já tem dez.”
26 “Má kabisit er a kos di ngoromin, ‘Iau parai si gam, ái koner a atur páptai marán má a lu him mai, na kipi marán mul. Mái sár koner a atur páptai mudán sár, má kápate lu him mai mudán er a top on, namur na bokoh alari á mudán er singin.
26 Ao que o senhor respondeu: “Pois eu declaro a vocês que a todo o que tem será dado ainda mais; mas ao que não tem, até o que tem lhe será tirado.
27 Má tan kálámul er di kurtara mam iau kápdite nem i iau suri ina kabisit kandi, gama long pas di ur main i mátán táil i iau má gamák up bing di.’”
27 Mas quanto a esses meus inimigos, que não quiseram que eu reinasse sobre eles, tragam-nos aqui e os matem na minha presença.”
28 Mái Iesu a be para noi worwor artálár erei uri narsán tan kálámul má a aptur alar di. Má namur a lu láklák táil urami suri malar á Ierusalem.
28 E, depois de dizer isto, Jesus prosseguia a sua viagem para Jerusalém.
29 Má a lu hanhan pátmi aru i malar er Betani má Betepage iatung i pungpung á Oliwa, mái Iesu a dos palai aru kalik án aratintin
29 E aconteceu que, ao aproximar-se de Betfagé e de Betânia, junto ao monte das Oliveiras, Jesus enviou dois dos seus discípulos,
30 mák parai si diar ngoromin, “Gaura han uramudi malar imudi. Má ngo gaura kusak ur on, káp melek mul gaura mákái kesi gengen dongki di puta páksi má kápte kes a kis be on. Gaura pálás pasi dongki erei má gaurák lami ur main.
30 dizendo-lhes:
31 Má ngo tekes na gálta gaur ngo, ‘Suri dánih gaur ulát pasi dongki erei?’ ki gaura parai singin, ‘A nem on ái Konom suri na him mai be.’”
31 Se alguém perguntar: “Por que o estão desprendendo?”, respondam assim: “Porque o Senhor precisa dele.”
32 Má ngorer diará han má, má diará mákái tan táit ngorer sár ái Iesu ákte parai si diar.
32 E, indo os que foram mandados, acharam tudo conforme Jesus lhes tinha dito.
33 Má ngo diar má lu ulát pasi gengen dongki erei, ái koner káián á dongki a parai si diar ngo, “Suri dánih gaur ulát pasi á gengen dongki erei?”
33 Quando eles estavam soltando o jumentinho, os donos do animal disseram: — Por que estão desprendendo o jumentinho?
34 Ki diará kokos ngoromin, “A nem on ái Konom suri na him mai be.”
34 Eles responderam: — Porque o Senhor precisa dele.
35 Ngorer diar má lami dongki erei uri narsán ái Iesu, má diar má ulát pasi lusán i diar ki diar má pálsi i iátin dongki, má ngorer diará tangan Iesu urami iátin dongki erei.
35 Então trouxeram o jumentinho até Jesus e, pondo as suas capas sobre o animal, ajudaram Jesus a montar.
36 Mái Iesu a kis i dongki, má dongki kán tu láklák mam Iesu tangra sál. Má marán di pálsi lusán i di tangrai sál suri na láklák on i dongki, má ngorer di para aposoi kandi rumrum uri narsán ái Iesu.
36 À medida que Jesus avançava, as pessoas estendiam as suas capas no caminho.
37 Ái Iesu a iatung i sál er a sosih tilamuni pungpung á Oliwa má ákte páput sár suri na kusak ur Ierusalem. Má on á pokon erei, tilik matananu no er di lu murmur on. Di turpasi mái para agas Káláu mai lala kaungán i di suri tara akiláng dikte mákái,
37 E, quando Jesus se aproximava da descida do monte das Oliveiras, toda a multidão dos discípulos começou, com muita alegria, a louvar a Deus em alta voz, por todos os milagres que tinham visto.
38 má dik parai ngoro minái, “Ái Káláu na kuluk mai kabisit er a hut mai ngisán ái Konom! Matau urami bát má gita sángwái ngisán ái Káláu urami sang!”
38 Diziam: “Bendito é o Rei que vem em nome do Senhor! Paz no céu e glória nas maiores alturas!”
39 Má te Parisaio di iatung i katbán matananu di longrai ngorer má dik parai si Iesu ngo, “Tám Aratintin, una dos kári matananu er di mur i iáu suri koion da para ngorer.”
39 Alguns dos fariseus lhe disseram em meio à multidão: — Mestre, repreenda os seus discípulos!
40 Mái Iesu a kos di ngo, “Iau parai si gam ngoromin. Ngo da kis pau ái rung minái, wa tan hat sang merei da turpasi wakwak má parpara agas uri narsán ái Káláu!”
40 Mas Jesus respondeu:
41 Ái Iesu ák lu hanhan pátmi má i bimán rum á Ierusalem. Má ngo a mákái, a tangsi kabin a sák i bál suri,
41 Quando Jesus ia chegando a Jerusalém, vendo a cidade, chorou por ela,
42 mák parai ngoromin,
42 dizendo:
43 Na mon i pákánbung da tapam hut i kam tan kurtara má da tur kaul iáu, má da tur kári sál i boh goson no suri kápte kes na táu.
43 Pois virão dias em que os seus inimigos cercarão você de trincheiras e apertarão o cerco por todos os lados;
44 Da amosrah i iáu sang, Ierusalem, má da up bing noi tan kálámul di kis i katbán i iáu, ngorer má kápte kesi hat na bop ami iátin kes, da suh pala noi. Tan táit min na tapam hut narsam kabin ukte su bahim ur on má uk matai suri mák ilmi pákánbung er ái Káláu a hut suri aliu iáu!”
44 e vão arrasar você e matar todos os seus moradores. Não deixarão pedra sobre pedra, porque você não reconheceu o tempo em que Deus veio visitá-la.
45 Mái Iesu a lu hanhan má a hut á Ierusalem máng kusak uri pelbut i rumán osmapak má a turpasi tipar palai bos kálámul di lu sirsira iatung.
45 Depois, entrando no templo, Jesus começou a expulsar os que ali vendiam,
46 Má a parai si di ngoromin, “Dikte le on i Buk Tabu ngoromin, ‘Kak rum na rumán sung sang,’ mái sár gamáte pukda pasi suri ák nián him káián bos tám siksikip!”
46 dizendo-lhes:
47 Mái Iesu a aratintin i rumán osmapak i bosbos bung erei. Má bos pakpakta kán tan tám osmapak má tan tám mánán uri nagogon má tan kálámul pakta, di ser sál suri ngádáh da up bingi ngoi.
47 Diariamente, Jesus ensinava no templo. Os principais sacerdotes, os escribas e os maiorais do povo procuravam tirar-lhe a vida,
48 Mái sár kápdite ser pas te sál suri da mur on kápkabin matananu di lala pátir suri longrai worwor si Iesu.
48 mas não achavam uma forma de fazer isso, porque todo o povo, ao ouvi-lo, era cativado por ele.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.