Hebreus 11

Hutngin kamkabat si Káláu (SGZ) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Dánih á sálán á ruruna? Ruruna a ngoromin. Ái Káláu a oror suri táit na tari si git, ki ngorer git ngangai ngo gita top muswan on. Má kes mul á sál, ngo ái Káláu a parai táit ngo na hut, káksiai ngo kápte be git mákái, ái sár git mánán ngo a támin má na hut.
1 A fé é o fundamento da esperança, é uma certeza a respeito do que não se vê.
2 Rang támin i git hirá di ruruna sang i Káláu, má ngorer ái Káláu a para tari si di ngo a gas i bál sur di.
2 Foi ela que fez a glória dos nossos, antepassados.
3 Git ruruna pagas i Káláu, má ngorer git mánán ilmi ngo ái sang a aksimi naul bát má naul bim mai kán worwor sár má áng kis má. Tungu kápte be te táit a kis, mái Káláu a longoi tili kápte á tan táit git lu mákái onin.
3 Pela fé reconhecemos que o mundo foi formado pela palavra de Deus e que as coisas visíveis se originaram do invisível.
4 Ái Abel, natun ái Adam, a ruruna pagas i Káláu, má ngorer a taram i Káláu suri matngan osmapak a hut mai. Ái Káláu a mákái ngorer má a gas i bál suri osmapak er a kipi, mák parai si Abel ngo a tám nokwan i mátán kabin ákte ruruna on mákte mur on ngorer ái Káláu a parai, má ngorer ái Káláu a sormángát pasi kán osmapak ngo a kuluk. Mái sár ái Kain, tuán ái Abel, kápte a ruruna kuluk, má ngorer a tu kipi sár i matngan osmapak ái sang a nem on. Ái Káláu a mákái kán osmapak ái Kain má kápate gas i bál suri, kabin a tu kip bia on má kápate kipi mai ruruna. Má ngorer git mákái ngo ái Abel a kipi lain osmapak alari káián ái Kain kabin ái Abel a osmapak mai ruruna. Mái Abel, káksiai ngo ákte mat, kán worwor a kis be onin mák parai ngo gita mur on ngorer a parai ái Káláu.
4 Pela fé Abel ofereceu a Deus um sacrifício bem superior ao de Caim, e mereceu ser chamado justo, porque Deus aceitou as suas ofertas. Graças a ela é que, apesar de sua morte, ele ainda fala.
5 Ái Enok a ruruna pagas i Káláu, mái Káláu a mákái ngorer má a parai ngo a gas i bál mai kabin a lu ruruna on mák lu mur i kán nemnem. Má ngorer ái Enok kápate mat, ái sár ái Káláu a long pasi alari kán liu án naul bim. Kápte kes a ser pasi mul kabin ái Káláu ákte long pasi.
5 Pela fé Henoc foi arrebatado, sem ter conhecido a morte: e não foi achado, porquanto Deus o arrebatou; mas a Escritura diz que, antes de ser arrebatado, ele tinha agradado a Deus {Gn 5,24}.
6 Ngo tekes kápnate ruruna i Káláu, ki ngádáh na agasgas pasi bál ái Káláu ngoi? Kápte. Koner a nem ngo na han páput sur Káláu, na ruruna sár ngoromin. Na ruruna ngo ái Káláu a kis sang, má na ruruna mul ngo ái Káláu a lu kosoi mai lain arsupan ur si koner a lu lala tohoi suri diara ararguna tiklik.
6 Ora, sem fé é impossível agradar a Deus, pois para se achegar a ele é necessário que se creia primeiro que ele existe e que recompensa os que o procuram.
7 Ái Káláu a akeng i Noa suri tilik tibin na tarwai má nák long sáksáknai naul bim. Kápte kes a mákái be i matngan táit ngorer, má ngorer matananu di matai taram i worwor si Káláu er a parai ái Noa suri táit na hut namur. Mái sár ái Noa a ruruna pagas i Káláu, má a rumrum i kán worwor mák longoi lala mon ngorer ái Káláu a parai. Má namur a hut i tilik tibin er, má matananu di mák ilmi ngo ái Káláu a nagogon i di, má di no dik sák má. Mái sár ái Noa mái kán wák má atul i natun mai kánditul tan wák mul, di no ái Káláu a aliu pas di iatung i mon. Má ngorer ái Káláu a parai sur Noa ngo, “Ái Noa a nokwan i matang kabin a lu ruruna i iau.”
7 Pela fé na palavra de Deus, Noé foi avisado a respeito de acontecimentos imprevisíveis; cheio de santo temor, construiu a arca para salvar a sua família. Pela fé ele condenou o mundo e se tornou o herdeiro da justificação mediante a fé.
8 Ái Káláu a parai si Abaram ngo, “Una aptur alari kam malar má unák han tepák uri kesi balis ina para tari singim besang. Má balis erei iakte tari singim má singin rang kopkom i iáu ur namur.” Ái Abaram a longrai ngorer má kápate mánán i pokon na han ur ái, mái sár ái Abaram a ruruna pagas i Káláu, má ngorer a aptur mák han.
8 Foi pela fé que Abraão, obedecendo ao apelo divino, partiu para uma terra que devia receber em herança. E partiu não sabendo para onde ia.
9 Ái Abaram a ruruna pagas i Káláu, má ngorer namur a hut i balis erei ái Káláu ákte oror pagas mai ngo ur káián. Ái Abaram a kis i pokon erei, má ái a mulán tili rung ái Káláu a oror mam di. Namur ái Aisak, natun ái Abaram, a kis iatung mul. Io, namur má, ái Iakop bul, natun ái Aisak, a kis i pokon er mul. Ditul no ditul lu kis i balis erei ngorer i tan asir sár. Di lu kis kalbán i pokon er mai kándi tan rumán pálpálih, má ditul ruruna pagas i Káláu ngo namur na tari ur singin rang kopkom i ditul á balis er ngorer ákte oror pagas mai.
9 Foi pela fé que ele habitou na terra prometida, como em terra estrangeira, habitando aí em tendas com Isaac e Jacó, co-herdeiros da mesma promessa.
10 Mái Abaram a lu matau iatung i balis er kabin a ngangai suri ái Káláu na long pasi uri malar na kis áklis, malar ái Káláu ákte eran on má ur káián namur.
10 Porque tinha a esperança fixa na cidade assentada sobre os fundamentos {eternos}, cujo arquiteto e construtor é Deus.
11 Má namur ái Káláu a parai mul si Abaram ngo na mon i natun. I pákánbung erei, ái Abaram ákte pupunkak sáksák sang, má ngorer kápate artálár suri na tám i kalik mul. Má kán wák, ái Sara, a koros má káp a tini kákáh. Mái sár ái Abaram a ruruna pagas i Káláu má a mánán ngo ái Káláu a lu muswan má na long artálár pasi táit a oror mai. Má namur ái Sara a tián mai natun ái Abaram máng káhái kesi kalik án káláu ngisán ái Aisak.
11 Foi pela fé que a própria Sara cobrou o vigor de conceber, apesar de sua idade avançada, porque acreditou na fidelidade daquele que lhe havia prometido.
12 Má ngorer, tili kesi kálámul sár ákte pupunkak sáksák, a kopkom i sumlahin er di lala marán sang ngoro mátmátiah, má a ngorer i pirán kon kápate arwat suri da wás pas noi.
12 Assim, de um só homem quase morto nasceu uma posteridade tão numerosa como as estrelas do céu e inumerável como os grãos de areia da praia do mar.
13 Ái Abaram mái Aisak mái Iakop, ditul ruruna pagas i Káláu pang i bung ditul mat. Káp ditul te otoi á tan táit no ái Káláu a oror mai ur si ditul, mái sár ditul ruruna ngo ditula top on er namur, má ngorer ditul laes má ngangai suri pákánbung er. Má ngorer káp ditul te rumrum suri parai ngo a támin ngo ái Káláu ákte oror pagas mai balis er ur kánditul, mái sár ditul parai mul ngo balis er kápte ngo kánditul malar muswan.
13 Foi na fé que todos {nossos pais} morreram. Embora sem atingir o que lhes tinha sido prometido, viram-no e o saudaram de longe, confessando que eram só estrangeiros e peregrinos sobre a terra {Gn 23,4}.
14 Git mánán ngo kálámul a parai ngorer, ki a para talsai kán hol ur singin matananu ngo ái kán tu ser suri malar uri kán malar muswan.
14 Dizendo isto, declaravam que buscavam uma pátria.
15 Mái ruktul er káp ditul te hol rakrakai i kánditul malar er dituláte aptur alari. Má ngo ditula han lala hol on, ngorer na malmu si ditul suri ditula kaleng ur on.
15 E se se referissem àquela donde saíram, ocasião teriam de tornar a ela...
16 Áá, káp ditul te hol rakrakai on ngorer kabin ditul kon suri malar a tuan kuluk alari kánditul torahin malar, wa malar a kis imi bát sang. Mái Káláu a laes mam ditul ngo ditul utngi ngo ái á kánditul Káláu, kabin ákte eran on ur kánditul á malar er.
16 Mas não. Eles aspiravam a uma pátria melhor, isto é, à celestial. Por isso, Deus não se dedigna de ser chamado o seu Deus; de fato, ele lhes preparou uma cidade.
17 — ausente —
17 Foi pela sua fé que Abraão, submetido à prova, ofereceu Isaac, seu único filho,
18 — ausente —
18 depois de ter recebido a promessa e ouvido as palavras: Uma posteridade com o teu nome te será dada em Isaac {Gn 21,12}.
19 — ausente —
19 Estava ciente de que Deus é poderoso até para ressuscitar alguém dentre os mortos. Assim, ele conseguiu que seu filho lhe fosse devolvido. E isso é um ensinamento para nós!
20 Ái Aisak a ruruna pagas i Káláu, má ngorer a mánán tusi táit ái Káláu na longoi namur ur singin aru natun, ái Iakop mái Esau, mái Aisak a worwor án arasosah uri diar.
20 Foi inspirado pela fé que Isaac deu a Jacó e a Esaú uma bênção em vista de acontecimentos futuros.
21 Ái Iakop, i pákánbung a pupunkak sáksák, kápte a rakrakai i kápán páplun má a lu top i buk án láklák suri ngorer na tur dik mák lu lotu uri narsán ái Káláu. Mái sár a ruruna pagas i Káláu, má ngorer ák mánán i táit a támin mák parai táit er ur singin aru natun ái Iosep mák asosah i diar.
21 Foi pela fé que Jacó, estando para morrer, abençoou cada um dos filhos de José e venerou a extremidade do seu bastão.
22 Ái Iosep a ruruna pagas i Káláu, má ngorer, i pákánbung ngo páput má na mat, ái Iosep a para talsai ngo matananu Israel da aptur alari balis á Aigipto namur. Má a parai mul si di ngo i pákánbung er da kipi kápán páplun sang suri da tahni ada i balis er ái Káláu ákte oror mai ngo kándi.
22 Foi pela fé que José, quando estava para morrer, fez menção da partida dos filhos de Israel e dispôs a respeito dos seus despojos.
23 I pákánbung a páng ái Moses, kákán mái mámán diar mákái ngo a lain kalik sang, má diar hol pasi mul ngo pakpakta til Aigipto ákte oboi nagogon ngo tan hutngin kalik káláu káián matananu Israel da mat. Mái sár diar ruruna pagas i Káláu, má ngorer diar má punam Moses artálár mai atul á kalang má kápte diar mátut suri nagogon erei.
23 Foi pela fé que os pais de Moisés, vendo nele uma criança encantadora, o esconderam durante três meses e não temeram o edito real.
24 Mái Moses mul a ruruna pagas i Káláu, má ngo ákte pakta má, a matai ngo da utngi ngo ái a pupun ái Parau, koner a pakpakta á Aigipto.
24 Foi pela fé que Moisés, uma vez crescido, renunciou a ser tido como filho da filha do faraó,
25 A támin ngo ái Moses a artálár suri na lu kis sang má nák lu hom mai sápkin má nák lu laes ngorer pang i bung na mat, mái sár kápate nem ngo na mur i matngan sál ngorer. A tu nem sár i kis tiklik mai matananu si Káláu má áslai mul i rangrangas di áslai,
25 preferindo participar da sorte infeliz do povo de Deus, a fruir dos prazeres culpáveis e passageiros.
26 kabin a mák tusi ur namur ngo kán matananu da rang támin i Mesaia, koner ái Káláu na tarwai suri na tangan di. Má ngorer a tari bahin uri tan lalain minsik til Aigipto suri na han kis tiklik mai matananu si Káláu má nák áslai kándi rangrangas mul má nák rumrum tiklik mam di. A longoi ngorer kabin a mákmák ur namur uri pákánbung ái Káláu na kosoi kán ruruna mai lain arsupan.
26 Com os olhos fixos na recompensa, considerava os ultrajes por amor de Cristo como um bem mais precioso que todos os tesouros dos egípcios.
27 Ái Moses a ruruna pagas i Káláu ngorer má kápate mátut suri togor si Parau, má ngorer a aptur alari balis á Aigipto mák han. Má i dolon pákánbung er a kis ada i pokon mau, a top dik i kán ruruna kabin a ngoro a lu mák Káláu, koner káp di tini mákái.
27 Foi pela fé que deixou o Egito, não temendo a cólera do rei, com tanta segurança como estivesse vendo o invisível.
28 Má namur mul kán ruruna ái Moses a tur sang ngorer, má a sáras pasi matananu Israel mák parai si di suri da up bingi tan gengen sipsip pasi dárán má dák sámri nián rukruk i kándi tan rum mai dár. Di longoi ngorer kabin ái Káláu na tarwai angelo suri na up bingi tan mulán kalik no iatung i balis á Aigipto. Má ngo angelo erei na mákái dárán sipsip ngorer i rum káián tan Israel, ki na tu sorliu pala di má kápnate ubi rang nat di. Mái Moses a atri ák tur pagas á tatalen suri longsit án sorliu palai suri matananu Israel da lu pátpát mátán i bohboh bet.Matananu Israel di sámri nián rukruk i kándi tan rum mai dárán sipsip.|alt="rubbing blood on door posts" src="cn02096b.tif" size="col" ref="11:28"
28 Foi pela fé que mandou celebrar a Páscoa e aspergir {os portais} com sangue, para que o anjo exterminador dos primogênitos poupasse os dos filhos de Israel.
29 Matananu Israel di ruruna pagas i Káláu, má ngorer ngo di polsai Tas Mirik, di láklák sár i pokon a sengseng. Má ngo tan Aigipto di tohoi suri mur i di, tas a dum kaleng má tan Aigipto ding kong má.
29 Foi pela fé que os fez atravessar o mar Vermelho, como por terreno seco, ao passo que os egípcios que se atreveram a persegui-los foram afogados.
30 Tan kakun Ieriko dikte bat kauli kándi malar mai tilik bámlin bat suri da máng kusak ur on i kándi tan kurtara. Mái sár matananu Israel di ruruna pagas i Káláu, pasi dik mur on ngorer a parai má dik láklák aririu kári malar er artálár mai ahit á bung. Má namur ái Káláu ák gunrai bat a aririu kári malar er mák musuh má.
30 Foi pela fé que desabaram as muralhas de Jericó, depois de rodeadas por sete dias.
31 Má wák án sál er, ái Rahap, a ruruna pagas i Káláu, má ngorer kápate mat tiklik mai tan kakun Ieriko. A kabin ái Rahap kápate abulbul suri mur i Káláu. I pákánbung ái Iosua a dos palai aru kálámul suri diara mák kodongnai malar á Ieriko, ái Rahap a árár pas diar mák tangan diar.
31 Foi pela fé que Raab, a meretriz, não pereceu com aqueles que resistiram, por ter dado asilo aos espias.
32 Má dánih mul ina parai? Kápate arwat á pákánbung suri ina para di no á rang támin i git ngorer i Gidion mái Barak mái Samson mái Iepta mái Dewit mái Samuel má tan tám worwor tus.
32 Que mais direi? Faltar-me-á o tempo, se falar de Gedeão, Barac, Sansão, Jefté, Davi, Samuel e dos profetas.
33 Ái rung er, di no di ruruna pagas i Káláu, má ngorer ái Káláu a lala tangan di. Te tili di di suka bámiai tan kabisit mai kándi tan tám arup. Má te di lain kátlán i kándi matananu suri matananu di lu longoi lain tatalen sár arliu i di. Te di sung pasi artangan si Káláu, mái Káláu a tangan di ngorer ákte oror pagas mai. Má te di buswa di uri polgon tarang tiklik mai tan laion, mái sár ái Káláu a pam páptai ngudun tan laion má tan laion kápdite arat di.
33 Graças à sua fé conquistaram reinos, praticaram a justiça, viram se realizar as promessas. Taparam bocas de leões,
34 Te tili di di sápka di uri kámnah a lala kurkurem má kápte di bam. Má te di táu suri da mák mat i ngisán is. Mái rung kápate rakrakai i kápán páplun i di, ái Káláu a arakrakai i di. Ái rung di han suri arup mai kándi tan kurtara, dik rakrakai má, má dik sá sarai tan tám arup tili lite malar má dik táu kaleng.
34 extinguiram a violência do fogo, escaparam ao fio de espada, triunfaram de enfermidades, foram corajosos na guerra e puseram em debandada exércitos estrangeiros.
35 Má te wák tili di a mat i rang buh di, má namur di liu kaleng, má tan wák er di long pas kalengna di.
35 Devolveram vivos às suas mães os filhos mortos. Alguns foram torturados, por recusarem ser libertados, movidos pela esperança de uma ressurreição mais gloriosa.
36 Má te tili di, tan kálámul di lu tartar retret mam di má dik tas di mai ihil. Má te mul ding kabat di mai sen má dik buswa di uri rumán batbat kalar.
36 Outros sofreram escárnio e açoites, cadeias e prisões.
37 Má te tili di tan matananu di lu bás bing di mai hat, má te dik so kus di, má te mul dik sogar di mai is má dik mat. Má te á tan tám ruruna di tan sáhár án kálámul, má dik lu kis kalbán má kápte te lain lusán i di. Di lu up bingi ololas pasi kápán uri kándi sulu, má di áslai mul i lala taun ngorer i rangrangas singin matananu, má matananu di abilbilingna di.
37 Foram apedrejados, massacrados, serrados ao meio, mortos a fio de espada. Andaram errantes, vestidos de pele de ovelha e de cabra, necessitados de tudo, perseguidos e maltratados,
38 Mái rung er di kis kalbán, káp kándi te rum. Di lu saliu i pokon mau má ada i pungpung mul, má dik lu bop tangrai tan mátán hat má iatung i polgon tinkas. Má matananu di mák rung er má dik hol on ngo tan sápkin kálámul, má ngorer dik lu tipar sara di. Mái sár kán hol ái Káláu a lite. Ái Káláu a hol on ngo ái rung er di á tan tám nokwan má tan lain kálámul, má uri kán hol sang, di tuan kuluk si di á matananu on á naul bim.
38 homens de que o mundo não era digno! Refugiaram-se nas solidões das montanhas, nas cavernas e em antros subterrâneos.
39 Tan kálámul no erei di ruruna pagas i Káláu, mái Káláu a para tari si di ngo a gas i bál sur di. Mái sár ái Káláu kápate long artálár pas noi kán oror uri narsá di i pákánbung di liu be.
39 E, no entanto, todos estes mártires da fé não conheceram a realização das promessas!
40 Áá, ái Káláu ákte eran i sál a tuan kuluk pala suri git tiklik no gita pilpil. Ái rung tili lalin torahin kamkabat má git mul tili hutngin kamkabat, git no gita pilpil tiklik.
40 Porque Deus, que tinha para nós uma sorte melhor, não quis que eles chegassem sem nós à perfeição {da felicidade}.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.