Atos 4
Hutngin kamkabat si Káláu (SGZ) vs AAI
1 Má i pákánbung er ái Petero mái Ioanes kándiar tunga wor mai matananu besang, tan Sadukaio má tan tám osmapak má pakpakta kándi tan tám mákmák kalar uri rumán osmapak, di han báháng i diar iatung.
1 Firis afa naatu Tafaror Bar gagamin kaifenayah hai ukwarih, Sadducee bairi hiyen hina Peter, John hairi hibat sabuw hai tur hi’owen biyah hitit.
2 Ák sák i bál di uri diar kabin diar atintini matananu sur Iesu ngo ákte aptur kaleng tili minat, má kán apaptur kaleng ngorer a tus inngas tari ngo tan kálámul mul da aptur kaleng tili minat namur. A sák i bál di á tan pakpakta kán tan Iudáiá uri Petero mái Ioanes.|alt="High Priest and 3 others angry" src="cn01900B.tif" size="col" ref="4:2"
2 Ya so’ar yen bufutih, anayabin Peter John hairi sabuw hi’obaiyih hio, “Sabuw karam boro morobone hinamisir maiye, Jesu morobone mimisir maiye na’atube.”
3 Dik han hut narsá diar ngorer, ki dik tola diar má dik obop diar i rumán batbat kalar suri diara kis besang nák ur latiu kabin ákte rahrah lik má.
3 Peter, John hairi hibuwih hifatumih hin dibur bar hiyariyih imaim hi’in, anayabin veya re mar fo.
4 Mái sár marán kálámul tili katbán matananu er di longrai kándiar worwor ki dik ruruna. Má lálám i di á bos tám ruruna no ák lu marmarán hanhan mák arwat mai alim i arip.
4 Baise sabuw iyab nati rou’ay gagamin wanawanan hima binan hinonowar, hitumatum naatu orot nati kou’ay wanawanan hibiyab yena 5,000 bai.
5 Má a be arasa ur latiu, tan tátáil káián kaunsel kán tan Iudáiá má tan kálámul pakta má tan tám mánán uri nagogon, di kis talum i bimán rum á Ierusalem.
5 Marto marauman sabuw hai bonawiyenayah, ai’in naatu Ofafar bai’obaiyenayah etei Jerusalemamaim kou’ay hibai.
6 Ái rung erei no di hut talum mam Anas, koner a tám osmapak táil tungu. Mái Kaiapas mái Ioanes mái Aleksada má tan buhán ái Anas, di no iatung mul.
6 Annas Firis Gagamin na nati’imaim, Kaiafas hairi, John, Alexander naatu orot afa iyab Firis Gagamin ana nibur wanawananamaim hima’am auman hina.
7 Má ngorer dik artari pas Petero mái Ioanes má kálámul er a sengsegeng alari peu, má dik atur ditul i mátán táil i di má dik gálgálta i Petero diar ái Ioanes ngoromin, “Gaur kipi si sinih á rakrakai erei gaur araliu mai, má i ngisán ái sinih gaurá longoi him er?”
7 Peter John hairi hibuwih hina nahimaim hibat naatu hibusuruf hibabatiyih hio, “Kwa mi’itube kwasinaf orot igewasin? Naatu fair menane kwabai iti kwasinaf? O yait wabinamaim kwasinaf?”
8 Má i pákánbung er, ái Petero a káng mai Tanián a Pilpil máng kos di ngoromin,
8 Imaibo Peter Anun Kakafiyin iwanasum batabat iyafutih eo, “Sabuw bonawiyenayah naatu regaregah ai’in.
9 onin gam lala seuseuka holhol i giur suri giura atalsai lain táit a tapam hut singin peu minái má suri ngádáh a láklák ngoi. Má a kuluk sár.
9 Aki kwa’afi orot an kafikafirin biyanamaim sawar gewasin iti matar kwa’i’itin isan naatu mi’itube bigewasin isan kwabibatiyi,
10 Ngorer á gam no minái gama lain talas kuluk, má matananu Israel mul da longra timani suri táit minái a tapam hut singin kálámul min. Kápte ngo kángiur rakrakai sang, wa rakrakai káián ái Iesu Karisito kakun Nasaret er gam bás páptai ák mat, mái Káláu ák aptur pasi alari minat. Ái á kán rakrakai er a aliu pasi kálámul minái a tur i mát gam.
10 i boro iti na’atube atao, kwa naatu sabuw tutufin etei Israel wanawanan kwama’am kwataso’ob, orot boun iti namaim biyan tutufin etei igewasin ebatabat, i Jesu Keriso Nazareth mowan kwabai onaf afe’en kwa’asabun naatu morobone God bora’ah maiye mimisir i wabinamaim iti orot yawas.
11 Ái Iesu sár ái koner Buk Tabu a worwor suri ngoro minái,
11 Iti orot isan Bukamaim hikirum hio,
12 Kápte kes on á lalin naul bát no gita ser pasi araliu til on. Ái Iesu masik sár a mon i kán rakrakai suri na aliu pas git, má ái masik sár á sál gita mur on suri atur páptai liu.”
12 Yawas boro men yait ta biyanamaim tanatita’ur, anayabin tafaram tutufin wanawanan men yait ta wabin nati na’atube ema’ama boro imaim niyawasitamih.”
13 Má tan pakpakta er di longra Petero mái Ioanes, di pánsálngát sur diar kabin di mák ilmi ngo diar aru kálámul bia sár má kápte diar lala aratintin. Mái sár di mákái mul ngo diar lain para aposoi pinpidan ák tur talas má kápte diar mátut. Di pánsálngát ngorer má ák posal i kándi hol mul ngo diar aru táir ái Iesu.
13 Naatu Peter John hairi hibitafofor hi’itin ana veya hi’inanih iti orot i kirumatih, orot maiyow bar ma’anih, naatu hifofofor men kafaita, imaibo hi’inanih hiso’ob iti orot i Jesu bairi hima hireremor.
14 Dik hol on ngo da kos diar, mái sár di mákái mul i kálámul er a tur tiklik mam diar ngo ákte sengsegeng má, má ngorer kápdite arwat suri ngo da pua diar.
14 Naatu iban maiye orot hibiyawas i bairi hibatabat hi’i’itin hai tur etei sawar.
15 Má ngorer di aso pala ditul be tili katbán kis talum uranang i malar, ki dik nguruk arliu i di má dik parai ngoromin ngo,
15 Imih hi’uwih Kaniser hai efan hihamiy ufun hitit naatu i taiyuwih hibabatiyih ef hinuwet hio.
16 “Dánih gita longoi mam diar á aru kálámul er? Matananu no til main Ierusalem dikte mánán ngo diaráte longoi kesá tilik akiláng, má kápte sang gita arkawar palai.
16 “Abisa boro tanasinaf iti orot isah? Sabuw etei Jerusalem wanawananamaim tama’am hiso’ob iti sawar gagamin ta hisinaf, naatu it boro men karam tanibun wa’irimih.
17 Mái sár suri worwor er na mák han arkaliut uri te kuir mul, gita akeng i diar suri koion sang diara arbin mul mai ngisán kálámul er narsán matananu.”
17 Baise iti sawar tasasar tit sabuw wanawanah run isan, it boro tana’otanih naatu tanimatnuwih iti orot wabinamaim men sabuw hini’obaiyihimih.”
18 Di be nguruk no, ki dik bin pas kalengna diar má dik tur kalar diar suri kái mul diara lu arbin mai ngisán ái Iesu ngo aratintin mai i mátán matananu.
18 Imaibo hi’af maiye hirun naatu hiofafarih Jesu wabinamaim men hinabinan naatu men yait ta hini’obaiy maiye’emih.
19 Mái sár ái Petero mái Ioanes diar kos kalengna di ngoromin, “Áá, giur má te talas ur on á ngorer. Ái sár á gam sang gama mák timani erei gamáte oboi uri giur ngo a nokwan uri mátán ái Káláu ngo kápte. Ngádáh, giura taram i worwor gam parai, ngo giura mur i nemnem si Káláu?
19 Baise Peter, John hairi hi’awar foten hio, “Kwa taiyuw kwafufun kwa’itin, God nanamaim kwa fana anabaib i gewasin o God fanan anabaib i gewasin?
20 Auh, kápate arwat ngo giura taram pasi táit gam parai kabin giura arbin sang mai táit giuráte longrai má giuráte mákái!”
20 Aki taiyuwi abistan a’itin naatu anonowar iti tur boro men anihamiy.”
21 — ausente —
21 Obiruwen tur afa hio ufunamaim hibotaitih hin, baikwatutunen ana ef men ta ma’am boro hititih, anayabin sabuw etei’imak abisa mamatar isan God hibobora’ara’ah.
22 — ausente —
22 Naatu orot nati yayawas ana kwamur i 40 tafanamaim.
23 Má i pákánbung er di pálás pala Petero mái Ioanes, diará han purut uratung singin boh tám ruruna, má diar má atatir suri tan táit dikte parai si diar á bos pakpakta kán tan tám osmapak má tan kálámul pakta.
23 Hibobotaitih ufunamaim Peter, John hairi hin hai sabuw biyah firis ukwarih naatu regaregah ai’in mi’itube hi’u’uwih etei hai tur hi’owen.
24 Má di longrai ngorer á bos rang tur diar, ki di no sang a tukesi kepwen i kandi holhol má dik sung uri narsán ái Káláu ngoromin,
24 Iti hinonowar etei’imak auta’imon yoyobanamaim fanah hibora’ah God isan hio, “Regah fair matuwanin, mar, tafaram naatu riy baimatarenayan, naatu wanawanahimaim sawar etei auman ana baimatarenayan.
25 Tanián a Pilpil a apos tari worwor si Dewit er kámpup gim má kam tám arardos, mák parai ngoromin,
25 Anun kakafiyinamaim a’akir orot, aki uwai David awanamaim eore eo,
26 Tan kabisit tili naul bim dikte eran suri arup,
26 Tafaram ana aiwob baiyow isan teyayabuna,
27 “A támin muswan ngo aru pakpakta er ái Erodes mái Pontiás Pilato diar araturán pas mam rung tili risán má matananu Israel mul. Di no di hut talum main Ierusalem suri da tur talum pala Iesu er kam tám arardos a pilpil mái koner ukte ilwa pasi.
27 Turobe Herod, Pontius Pilate hairi Ufun Sabuw naatu Israel sabuw bairi iti bar merar gagaminamaim hibobaita’ay o a Roubininenayan orot wabin Jesu, o a’akir wairafin kakafiyin isan hiyakitifuw.
28 Ái rung erei di tur talum ngorer suri longoi táit di sang di hol on. Ái sár táit di longoi, wa a hut tili kam rakrakai má tili kam nemnem á iáu, Káláu, má ngorer di long artálár pasi kam holhol taru sang.
28 Iti sabuw i marasika o a kok abisa mataramih a fairamaim iyayakitifuw i nonowatin hisinaf emamatar.
29 “Má inái, Konom, gim sung iáu suri una longra gim. Ukte talas má ngo dikte worwor án amátut uri gim á bos tám arardos kaiam, má ngorer gim sung iáu ngo una tabar gim mai kam rakrakai suri gima arbin mai mangan uri midán i iáu.
29 Naatu boun Regah, aki teo’obiruwi kunowar, aki o a’akir wairafi kwibaisi fair kwiti, saise ana batkikin a tur anabinan.
30 Una sarsara mai mingim suri aliu pasi tan sasam má suri longoi tara akiláng mai rakrakai káián ái Iesu, kam pilpil án tám arardos.”
30 Uma kuru’atayan o a’akir kakafiyin Jesu wabinamaim yawas kwiyafar etit naatu ina’inanen fokarih, baifofofor, kusinaf.”
31 Má i pákánbung di arahi kándi sung sár, kunlán rum er di kis on a gánuh. Má di no di káng mai Tanián a Pilpil, má namur dik so uradi malar má dik turpasi mul i arbin rakrakai mai pinpidan si Káláu má kápte di mátut.
31 Yoyoban hibisawar ufunamaim, efan nati hima’ama’amaim busuruf ibiguw, naatu Anun Kakafiyin iwanih hitafofor hitit hibusuruf God ana tur hibinan.
32 Má tan tám ruruna no a tukesi kepwen á kándi hol má bál di mul. Kápte kesi tur di a kiu kári kán tekesi táit. Di lu hut talum mai wán kándi bos himhimna má kándi tan minsik má dik obop talmi uri tangan di no.
32 Baitumatumayah hai not naatu dogoroh etei na ta’imon matar. Men yait ta ana sawar akisin nowan rouwamih, baise hai sawar etei hifafarambonen.
33 Mái Káláu a asosah i tan apostolo mai lala rakrakai, ki ngorer dik mangan mai arbin sur Konom Iesu ngo ákte liu kaleng má. Mái Káláu a urai kán lain artangan mák bonta di no.
33 Tur Abarayah fair gagamin maiyow iwanih hibat Regah Jesu ana misir maiye hiorerereb, naatu manaw kabeber Godane gagamin maiyow tafahimaim isuwai ra’iy.
34 — ausente —
34 Naatu nati kou’ay wanawananamaim men yait ta sawar isan biyababanamih, anayabin sabuw iyab isah me hima’am naatu bar hima’am i hiyateten hitobon kabay hibow hina,
35 — ausente —
35 tur abarayah nahimaim hiyaraiyen naatu i hibow sabuw hai yababan ana fofoninamaim hifafaramih.
36 A ngorer a longoi ngoi á kes tili di ngisán ái Iosep. Ái tili sim á Saipárás má a kabinhun si Lewi. Má kálámul er tan apostolo di lu utngi ngo Banabas, sálán ngo ‘koner a lu arakrakai i kálámul’.
36 Iti na’atube mamatar ana veya baitumatumayan orot ta wabin Joseph Levite ana bowabow orot ta, Cyprus imaim tufuw, naatu tur abarayah wabin ta Barnabas hiwab (anayabin Koufair Ana Orot).
37 Mái Banabas a mon i kán kesi kuir bim, má ák sirai pasi pirán tabal mák rusan tari singin tan apostolo.
37 Ana me ya’atait hitubun naatu kabay bai na tur abarayah itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.