Atos 28
Hutngin kamkabat si Káláu (SGZ) vs AAI
1 Má ngo gim no gimáte kakas masar má on á sim erei, ki gimá mánán pasi si rung tilatung ngo sim á Malta á minái.
1 Ataiy ana dones ayey men yait ta aboyouw, naatu nuw imaibo ai’inan, aki i ana Malta nuw ayen.
2 Tan kálámul tilatung i sim á Malta di lain ololoh i gim. Ákte turpasi hus á ráin má ák gáwár á pokon, io dik oloi kámnah má bin pas gim suri manmanir.
2 Nuw sabuw merarayow gewasin maiyow hiti, ai merar hiyi wairaf hi’asir rari, anayabin toun i yarayar naatu tutuban ea’ani.
3 Mái Paulo a kisak pasi kesá dut rángráng má ák oboi uratung i kámnah, pasi ák soululus pas i kesá kanih sáksák a matai málas tili kámnah. Má kanih er a got i limán ái Paulo mák riuriu pagas.Kanih sáksák a got pagas i limán ái Paulo.|alt="snake on Paul’s hand" src="CN02050B.TIF" size="col" ref="28:3"
3 Paul ai heaf na wairaf wan yayara’aten, naatu kok wairaf wabuburin bai kayam tit, Paul uman yub fifin.
4 Tan kálámul tilatung i sim di mákái kanih a riuriu pagas i limán ái Paulo, má namur dik worngai i di sang ngo, “Kálámul minái a tám up bing kálámul gut. A kakas masar tili lontas, mái sár ái Kokos, kángit tánráu a lu kosoi sápkin, kápnate páksiai nák liu.”
4 Nuw sabuw Paul umanamaim kok fifin inu’in hi’itin basit taiyuwih hio, iti orot i uman rara. Riy yan yawasin taiy na yen, baise koubaitotorayan ana god men ekokok boro yawasin nama.
5 Má kanih er a got pagas sang i limán ái Paulo, pasi ák luhra palai uratung i kámnah, má kápate sami ngisán kanih.
5 Baise Paul uman ta’asiy kok wairaf wan yen earah naatu men abisa ta isan matar.
6 Má tan kálámul iatung di mangwa Paulo ngo limán na sut má nák bámrus nák lu mat. Má ngo dikte mangmangwa ák dol, má kápte di mákái tekesi táit a porta i Paulo, ki dik arkeles i kándi holhol má dik utngi bul ngo, “Kálámul min kesi tánráu.”
6 Sabuw hima hi’itin hinotanot i boro uman tadaw o an ta’uy tare tamorob. Baise manin maiyow hima hikakaif men abisa ta isan matar, imih hai not hibotabir hio, “Iti orot i god wari’en!”
7 Má pátmi pokon di tungai kis ái ái Paulo di, a mon i kesi kuir bim káián pakpakta kán matananu tilatung on á sim erei, má pakpakta erei ngisán ái Puplias. Má a árár pas gim uri kán rum má gimá kis án asir pasi atul á bung iatung, má a tuan kuluk mam gim.
7 Nati dones inan sisibin turin i orot wabin Publius ana bar merar. Publius i nati nuw hai orot gagamin. Ai merar yi, veya tounu ana nanawan na’atube bairi ama ituwi.
8 Mái kákán ái Puplias a bop mai sasam, a málmálas má ák tungai salsal i bál mák lu peksai dár. Mái Paulo a longrai ngorer ki áng kusak uri kán rum mák sung kári, ngorer mul ák oboi aru limán i páplun mák asengsegeng pasi.
8 Publius tamah sawow biyan ana fora’abin ra’at, naatu yan yub ana gem yan inu’in. Paul na ana bar run isan yoyoban, biyan butubun naatu yawas.
9 Má matananu tilatung i sim á Malta di longrai arbin uri kákán ái Puplias ngo ákte liu má. Má ngorer tan sasam no tilatung i sim di purut narsá Paulo, má a asengsegeng pas di má dik liu.
9 Sawar iti mamatar ana tur hinowar, sabuw iyab nati nuwamaim hisawow hi’inu’in hinan etei hiyawas.
10 Mái rung tilatung i sim di inngasi kándi rumrum uri narsá gim mai toltolom artangan. Má namur ngo gimá leget suri sa uri mon, di artabar uri narsá gim mai marán táit suri akuluknai kángim láklák.
10 Naatu hai kakaf gagamin na’in aki hiti, wa afe’en ayey ana veya ai remor isan abisa akokok etei hibaisi.
11 Má namurwai atul á kalang, gim roh uri kesá mon til Aleksadaria má gimá han. Mon erei gim han on a kis palai taul bát main Malta, má mon erei di tar ngisán ngo ‘Aru Lulu Tánráu’ kabin iatung i táilnai mon erei dikte kanbái tantanián aru lulu tánráu, ngis diar ái Kastor mái Poluk.
11 Sumar tounu ama’ama ufunamaim wa ta Alexandria’ane nan abai. Iti wa wabin, “God Kikifu” anayabin iti wa nanamaim i Kastor naatu Folux hairi hai yumat hikirum hi’inu’in. Rarab siba’u aki nati nuwamaim wa tafan ama in rarab siba’u sawar.
12 Gim aptur pas má tilatung Malta má gimá han má ngorer, má gimá masar i bimán rum á Surakis má gimá kis pasi atul á bung iatung.
12 Wa abai atit an tafaram wabin Sarakus imaim arun veya tounu imaim ama.
13 Má ngo ákte wat má i atul á bung, ngorer gimá aptur pas mul mai mon má gimá han masar i bimán rum á Regium. Má uri áruán bung on, kihkih a turpasi husai tili mátán támhushus. Gimá aptur pas til Regium má gimá han sang tangrai lontas, má i arasa ur latiu gimá han masar i malar á Puteoli i balis sang á Itali.
13 Naatu nati’imaim atit anunuw ana Rhegium bar merar gagamin arun imaim a’in. Mar to waruw gurufune busuruf babin, naatu aki atit anunuw veya bairu’abin Puteoli arun.
14 Gimá arbana mai te tám ruruna iatung, má dik sung pápta gim má gimá kis mam di pasi kesá wik. Má namur ngo gimáte kis iatung, ngorer gimá turpasi ár má kángim láklák tangrai sál ur Rom.
14 Nati’imaim baitumatumayah afa hima’am atitourih naatu hifefeyani bairi fur ta’imon ama. Imaibo aremor ana Rome atit.
15 Má tan tám ruruna di lu kis á Rom, di longra gim ngo gimáte purut má, ki di aptur til Rom má dik láklák ngorer átik i malar i Nián Sirsira káián ái Apius. Má gim arsuar mai boh tám ruruna iatung má dik árár pas gim. Gimá sopasun kángim láklák má gimá han hut bul i kesi malar atul i rumán asir a kis on, má ngorer di tar ngisán malar er ngo ‘A Tul á Rumán Asir’. Má iatung gimá banai kes mul á boh tám ruruna til Rom. Má ngo a mákái tan tám ruruna ái Paulo, a arakrakai i kán hol má ák parpara agas uri narsán ái Káláu.
15 Baitumatumayah Rome hima’am aki anan bigai hinowar basit hina Apius ahar ana efan hitit, naatu afa hina Nanawan Bar Tounu hibatabat imaim hi’iti ai merar hiyi, Paul iti sabuw i’itih ana veya God ana merar yi naatu i koufair gagamin maiyow bai.
16 Má ngo gimáte hut ár má á Rom, ái Paulo kápte di akusaki i rumán batbat kalar. Mái sár tan pakpakta di mángtai suri na kis masik i kesá rum, má kesá tám arup a lu mákmák kári.
16 Ana Rome atitit ana veya, Paul akisin ma isan ana baibasit hitin, naatu baiyowayah orot ta hiyai kaif hairi hima.
17 Má ngo ákte rah i atul á bung, namur ái Paulo a sungi bos tátáil káián tan Iudáiá til Rom suri da lákám má dáng kis talum tiklik mai. Má ngo dikte hut talum no, ki ák parai ái Paulo si di ngoromin,
17 Veya tounu ufunamaim Jew orot ukwarih etei Paul eaf hiru’ay. Eaf hiruru’ay ana veya’amaim iuwih eo, “Taitu ayu i men kafa’imo ata sabuw isah asinaf kakaf, naatu uwatanah hai binanakwar abisa hibitit aigigimimih, baise Jerusalem imaim ayu hifatumu naatu hibuwu Rome gawan umanamaim hiya’u.
18 Di gálgálta tiktik i iau suri ser pas te táit a sák iau longoi, suri ngorer dák obop iau uri rumán batbat kalar má ngo dák nagogon i iau uri minat suri. Má kabin kápdite ser pas te, ki ngorer dik nem suri asengsegeng i iau.
18 Ayu ubar hitu bairi ao hinunutitiy au kakafin men ta hitita’ur boro ata morob, imih hikok boro hitabotaitu.
19 Mái sár bos Iudáiá di matai suri pálás pala iau. Má ngo iau longrai kándi worwor má táit di parai, a sisdo iau má iak utung pas Kaisar suri ngo na longrai kak taun. Á iau sang káp kak te aramikmik uri narsán kak matananu Israel, má ngo suri ina obop di uri nagogon.
19 Baise Jew sabuw men hikok ayu hitabotaitu, imih ayu Caesar isan ai fefeyan. Iti asisinaf i men ata sabuw ubar baitih na’atube abiwa’an.
20 Erei sár á káplabin iang kilkila talum gam suri para talsai má gamák mánán on. Má iau nem mul ngo gama talas suri káplabin kang kis án kamkabat minái. A káplabin i kak ruruna ngoromin ngo ngangai káián matananu Israel ákte hut má, má á iau á tám toptop káián.”
20 Ana’an iti isan ayu kwa aifefeyan kwatan kwata’itu bairit tatao isan. Ayu hifatumu dibur ama’am anayabin i Israel sabuw orot nati biyanamaim nuhih fot tema’am isan.”
21 Má namur bos tátáil káián tan Iudáiá ding kosoi ngoromin, “Kápte gim kip te pákán ram singin bos tátáil til Iudáiá suri para talsa iáu, má kápte kesá tuá git a tapam hut tilatung mam te sápkin atatir sur iáu.
21 Hiya’afut hio, “Aki Judea’ane men fef ta o isa abaimih, na’atube taituwat nati’ine men o asinaf isan naatu abisa isisinaf kakaf ana tur men ta na eo anowar.
22 Mái sár gim nem suri ngo una parai kam ruruna ami katbán rákán lotu er á iáu á kes til on, kabin gim mánán ngo marán kálámul tili bos kuir no di para bengtai rákán lotu erei.”
22 Baise aki akokok o anot i ku’o anowar, anayabin efan ta ta etei sabuw iti o a kou’ay boubun isan hio tegamigam anonowar.”
23 Io, dik puti kesá bung mul ngo da bali kis tiklik mam Paulo, má marán taladeng di hut on á bung erei uratung i rum a lu kiskis ái ái Paulo. Má i kunlán bung no, turpasi tili kábungbung ák han átik i rahrah, a pálási má ák arbin talas uri narsá di suri lolsit si Káláu má ngádáh a kátlán i kán matananu ngoi, má ák tohoi suri talka pasi kándi holhol suri dák ruruna i Iesu. Ák lu arbin talas tili nagogon si Moses má tili worwor káián bos tám worwor tus mul, mák tohoi suri inngas tari si di tili bos worwor erei ngo ái Iesu á Mesaia sang, má ngorer a kuluk ngo da ruruna on.
23 Basit Paul bairi veya hiyai naatu nati veya’amaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay. Paul ma’am ana efanamaim. Mar auman Paul busuruf God ana aiwob isan kubuna naatu eorerereb etei hinowar. Sinaftobon Moses ana ofafaramaim naatu dinab oro’orot hai turamaim sabuw botabirih Jesu dogoroh baitinin isan ma iuwih in veya re.
24 Te tili di dik ruruna i worwor si Paulo ngo a támin, má te di tánlak i kán worwor má kápdite ruruna on.
24 Sabuw afa abisa eo i hitumatum, baise sabuw afa i men hitumatum.
25 Kándi hol aru on má dik arkipkip mai worwor. Má ngo dikte arkipkip no, ki dik aptur má dik eran suri arsagil. Mái sár ái Paulo a tur kalar di mák parai ngo
25 Taiyuwih wanawanahimaim Paul ana tur yomanin eo isan hibusuruf hibibas ufunamaim himisir hitit hin. Paul eo, “Anun Kakafiyin i turobe uwatanah isah dinab orot Isaiah iwan eo,
26 ‘Una han uri narsán matananu minái má unák parai si di ngo,
26 ‘Kwen sabuw iti isah kuo,
27 Má matananu minái káp da tini talas kabin
27 Anayabin nati sabuw fudirih i fokar.
28 Worwor minái di parai ur singin rang támin i git, má a támin ngo a duk i gam mul onin. Ngorer iak ri suri ngo gama talas suri minái. Pinpidan suri araliu si Káláu ákte han uri narsán rung tili risán, má á di da longra pasi sang.”
28 Isan imih ayu akokok kwa kwanaso’ob, God ana yawas i Ufun Sabuw isah ebiyafar naatu i boro tur hinanowar!”
29 [Má ngo ákte worwor no ái Paulo, ki bos Iudáiá dik han pas alari kán rum má dik lala arkipkip mai worwor arliu i di tangrai sál.]
29 Tur iti eo ufunamaim Jew hihamiy taiyuwih higam auman hin.
30 Ái Paulo a kis iatung Rom arwat mai aru i bet, má áng kis i rum ái sang a suát pasi, má a lu árár pas di no ái rung di lu han suri laumái.
30 Kwamur rou’ab tutufin Paul bar ta tutubun imaim ma naatu sabuw iyab itinamih hinan i mar etei hai merar yiy.
31 Má ák lu arbin mai mangan suri lolsit si Káláu mák lu atintin di mul sur Konom Iesu Karisito, má kápte kes a tur kári.
31 Nati’imaim ma’am men kafa’imo bir naatu men abisa ta ana ef ya’afutimih, baise God ana aiwob isan ma binan, naatu Jesu Keriso isan sabuw i’obaibiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 28, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.