Atos 26
Hutngin kamkabat si Káláu (SGZ) vs AAI
1 Má namur ái Agiripa ák parai si Paulo ngoromin, “Minái má kam pákánbung suri una para kam te worwor sur iáu sang.”
1 Agripa iu, “O i baibasit abit taiyuw isa inao.” Paul uman bora’ah naatu taiyuwin wasfafar eo,
2 “Kabisit Agiripa, minái iau sámtur i matam, iau utung kuluk suri ina kosoi bos worwor no er di atiutiu iau mai á bos Iudáiá.
2 “Aiwob Agripa, ayu i abiyasisir anayabin boun o namaim Jew sabuw abisa isan ayu ubar hibitu i boro ana wasfafaru anao inanowar. Paul aiwob Agripa isah ibibinan|alt="Paul speaking to crowd" src="cn01993b.tif" size="col" loc="Act 26.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.1-2"
3 Má iau ot kuluk mul kabin á iáu sang iáu kámlemen á kángim tatalen á tan Iudáiá má uri tan holhol a aptur pas tili katbán i gim má gimá lu arngangar kunán. Keskam, minái iau sung iáu suri una longra noi be i kak worwor.
3 Iti ao i turobe, anayabin o i Jew sabuw hai binanakwar naatu hai ofafar iso’ob kwanekwan, imih o abifefeyani yatenanub inama ana’o inanowar.
4 “Marán Iudáiá minái di lain mánán on sang á kak liu má ngádáh iau liu ngoi anang i kak malar má ami mul Ierusalem tangkabin hirá iau kalik.
4 Jew sabuw etei ayu kek ana veya mi’itube ama’am i hiso’ob, ayu au yawas no aneika au tafaramamaim mi’itube ama’am ana Jerusalem atit ama’ama etei i hiso’ob.
5 Dikte lain mánán i iau i dolon pákánbung. Má ngo di nem, ki á di sang da worwor talas uri kak liu ngo á iau á kesá Parisaio, má ngorer iau lu mur arwat pas noi sang á keskeskesi rákán á nagogon si Káláu.
5 Ayu i manin maiyow bairi ama, imih ayu i hisu’ubu kwanekwan. Hinakokok na’at hina’orereb. Anaika ayu i Pharisee orot, kwafiren ana ofafar fokarin wanawanan i ayu ama, naatu men kafa’imo ofafar ta astu’ub.
6 Má onin iau sámtur i nagogon kabin i kak ruruna ngo ái Káláu ákte long artálár i kán oror pagas a longoi uri narsán rang támin i gim hirá.
6 Naatu boun ayu iti ubar tibitu anayabin God ana’omatanen ai a’agir bitih imaim ayu nuhufot ama’am isan, ubar hitu bairi tao.
7 Oror pagas minái ngo ái Káláu na salaptur kalengnai kán matananu tili minat. Má á di á sángul mai aru á kabinhun káián Israel, di ruruna ngo da kipi á oror taru minái e ngo da lu lotu uri narsán ái Káláu i bosbos bung no ngorer a parai i nagogon. Mái sár á iau, iau ruruna ngo ái Káláu ákte aptur kalengnai má á kesá kálámul tili minat. Má kabin i kak ruruna ngorer, kabisit, bos Iudáiá dik atiutiu iau suri.
7 Iti omatanen i aki ai big etei 12 hibitumitum mi’itube hita’itin titurobe, imih fai mar dogoroh tutufin etei God hikwakwafir, naatu anayabin iti baitumatum isan. Aiwobomon, Jew sabuw ayu ubar hitu iti tao.
8 Bos Iudáiá di ruruna ngo ái Káláu a arwat suri na aptur kalengnai kálámul tili minat. Ki suri dáh a laklak i bál di suri ruruna ngo ái Káláu ákte aptur kalengna Iesu tili minat?
8 Kwa Jew sabuw iyab iti kwabatabat aisim God sabuw murumurubih ibiyawasih baitutumin isan kwa isa efofokar?
9 “Má tungu iau mul iau káu i bus kokok mai longoi bos matngan ngorer suri pua pala Iesu kakun Nasaret.
9 Ayu auman mat i na’atube anot, sawar moumurih na’in ata sinaf Jesu Nazareth mowan wabin ati’ib isan.
10 Má erei á táit iau lu longoi ami Ierusalem. Tan pakpakta kán tan tám osmapak di sormángát pala iau má iak lu oboi marán á bos tám ruruna uri rumán batbat kalar. Má i pákánbung di sormángát pala di uri minat, iau sormángát mul ngo tatalen di longoi a nokwan.
10 Naatu nati na’atube Jerusalemamaim asinaf. Firis ukwarih biyahine fair abai God ana sabuw moumurih maiyow abow dibur aya. Naatu rouw morobomih teo ana veya ayu auman aibasit terouw temomorob.
11 Marán pákán iau lu han uri bos rumán lotu no suri arangrangas i di má iau lu tohoi susdo di suri da para sáksákna Iesu. Má a tuan mos i balang uri di á bos tám ruruna, má ngorer iak han uri tan malar tepák i bos balis kándi ái rung tili risán suri abilbilingna di.
11 Mar moumurih maiyow Kou’ay Bar efan tata’amaim abow biyababan aitih, naatu hai baitumatum baihamiyin isan a’okikimih. Na’atube hai baitumatum baigigimin isan a’okimih, naatu atit an menah tatabirih hai bar hai meraramaim bai akir kakafin maiyow aitih.
12 “Má ngorer i kesi kak láklák, iau han ur Damasko. Má iau kipi bos pákán ram singin bos pakpakta kán tan tám osmapak, má tan pákán ram erei a tari rakrakai má nokwan singing suri arangrangas i bos tám ruruna.
12 Ana’an iti isan ayu firis ukwarih biyahine fair hitu hiyunu an Damaskas atit.
13 Má kángim kabisit, ngo kángim tu láklák be tangrai sál ur Damasko, má ngo ákte kis lul tur má nas, ki iak mákái kesá lala talas tilami bát a lala talápár sorliwi talsán nas a márám kaul gim ái rung gim tiklik no.
13 Baise efamaim anan bi’auyit auman, Aiwobomon, marakaw no marane, mamarakaw men veya na’atube, marakaw kwanekwan re ayu au sabuw bairi anan tarbebera’uhi.
14 Má gim no gimá pur uradi bim, má iak longrai kaungán kes a para ngoromin singing mai worwor Ebaraio ngo, ‘Saulo, Saulo, suri dáh kam tunga abilbilingna iau? Marán pákán iau kilkila iáu, mái sár kam tungai taltaladeng. Má ngorer u arangrangas kalengna iáu sang.’
14 Aki etei’imak me yan are, naatu ayu orot fanan anowar Hebrew turamaim iuwu eo, ‘Saul! Saul! aisim ayu irabu kubia’akiru? Ayu kubi’a’akiru i o taiyuw biya irab kubi’a’afiy.’
15 Ki iak gátna ngoromin, ‘Má iáu sinih, Konom?’ Mái Konom a kosoi ngo, ‘Á iau sár ái Iesu, koner u abilbilingnai.
15 Ayu aibatiy ao, ‘O yait Regah?’ Naatu Regah eo, ‘Ayu i Jesu, o irabu kubia’akiru.
16 Má inái una salaptur má unák sámtur. Iakte tapam hut narsam suri utung pas iáu suri una tám toptop kaiak, má suri una arbin talas suri táit ukte mákái onin má suri táit mul ina inngasi singim namur.
16 Baise kumisir kubat, ayu o isa abirerereb ana rubini isou inabow naatu boun abisa isa mamatar sabuw afa hai tur ina’owen. Naatu abisa isa namamatar boro ani’obaiyi.
17 Á iáu, ina saras pas iáu tili limán kam bos matananu má tili lim di ái rung tili risán mul. Ina tarwa iáu uri narsá di
17 Ayu o a sabuw Jew umahine naatu Ufun Sabuw umahine boro anatafafari. Ayu abiyafari nati sabuw wanawanahimaim inan,
18 suri atalsai mát di suri dák ilang alari kuron má dák mur i talas. Má unák talka pas di tili lalin rakrakai káián ái Satan má dák tapriu sur Káláu. Má ngorer dák ruruna má inak pah palai kándi sápkin tatalen, má dáng kusak suri da otoi arlih ái Káláu ákte eran on i katbán matananu ákte ilwa pas di ur káián.’
18 matah inabotawiy naatu guguminane inanawiyih hinatit marakawamaim hinarun. Naatu Satan umane inabow God initin, saise bowabow kakafihine notawiyen hinab, naatu God ana rourubin sabuw wanawanahimaim hai efan hinab hinamare.’
19 “Má ngorer, kabisit Agiripa, iau long arwat pasi arardos si Iesu a hut i pákánbung er iau mákái mákmák tilami bát.
19 Nati isan Aiwobomon Agripa, ayu abisa marane re ai’itin men ai fanasair.
20 Iau mulán arbin ur si di anang Damasko, má namur ur si di ami Ierusalem má i bos malar no á Iudáiá, má uri narsá di mul ái rung tili risán. Iak parai si di ngo da hol kaleng má dák tapriu sur Káláu. Má iak parai mul si di ngo kándi lain tatalen na inngas tari ngo dikte hol kaleng muswan.
20 Bowabow wantoro’ot i Damaskas imaim abusuruf naatu ana sabuw iyab Jerusalem hima’am isah atit, Judea wanawanan etei abinan naatu Eteni Sabuw wanawanahimaim auman a binan. Abibinan anayabin sabuw bowabow kakafihine God isan hitatatabir naatu hai bowabowamaim titurobe i dogor baikitabir hibai.
21 Minái á káplabin er dik tola iau á bos Iudáiá ami rumán osmapak má dik tohoi suri up bing iau.
21 Ana’an nati isan Jew sabuw ayu Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hibuwu hifatumu rabu morobomih hiwa’an.
22 Mái sár ái Káláu a tangan iau mai kán rakrakai tangkabin til tungu ák han pang i pákánbung minái. Má ngorer onin iak sámtur i mát gam má iak arbin talas ur si gam á tan kálámul pakta mái rung di piráh piráh mul. Táit iau sang iau parai ngo ákte hut, kápate lite alari worwor si Moses má káián bos tám worwor tus. Auh, a tukesá matngan sár.
22 Baise God tafafaru yawasu ama ana it boun atit, imih o namaim abat orot babin kikimin yen in orot babin gagamin etei matahimaim abisa isou mamatar i ao’orerereb. Ayu au tur ao i dinab oro’orot naatu Moses sawar abisa mataramih hi’o inu’in mamatar imaim ao.
23 Táit di parai a ngoromin, ngo Mesaia na áslai besang i rangrangas má namur na mat, má ái á mulán kálámul ái Káláu na aptur kalengnai tili minat. Má di parai mul ngo ái na arbin mai lain arbin suri talas, ngo talas ákte han uri narsán matananu no, bos Iudáiá mái rung tili risán mul.”
23 Roubininenayan boro biyan nababan ni’akir naatu morobone, moroboyah wanawanahimaim i boro wan namisir marakaw ana yawas Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah nakurereb.”
24 Má i pákánbung minái ái Pestus a som kusai worwor si Paulo mák bin mai worwor ngoromin, “Wa ukte ngul má á iáu! Kam tilik mánán a abau iáu má uk ngul!”
24 Paul iti na’atube taiyuwin wasfafar eo inan auman Festus Paul isan iwow eo, “O i kubikoko’aw so’obamaim nawiyi in kubikoko’aw!”
25 Mái Paulo áng kosoi ngoromin,
25 Paul iya’afut eo, “Ayu i men abikoko’aw, au Aiwobomon! Tur abisa ao i turobe hai yabih auman.
26 Ái Kabisit Agiripa a talas suri bos táit minái, má iak sengsegeng suri para noi tan táit singin. Iau mánán sang ngo ákte talas ur on á bos táit minái iakte parai singin, kabin kápate punpunam á tan táit minái, a tur talas uri mátán matamata.”
26 Aiwob Agripa, ayu o namaim men erebir auman ao’omih, anayabin iti sawar etei o iso’ob, naatu sawar iti himamatar boro men karam nuhinaburumih. Anayabin iti sawar men ta umasusunamaim mataramih.
27 Ái Paulo a be parai ngorer si Pestus, ki namur ák ilang mul sur Agiripa mák parai singin ngo, “Kabisit Agiripa, u ruruna i bos tám worwor tus, be? Iau mánán ngo u ruruna i di.”
27 Aiwob Agripa o dinab orot kubitutumih? Ayu aso’ob o kubitumatum!”
28 Má namur ái Agiripa ák parai ur si Paulo ngo, “Be, u hol on ngo i kuir pákánbung sár inái una talka pas iau inak ruruna?”
28 Aiwob Agripa Paul iya’afut eo, “O kunotanot iti veya ta’imon o boro ayu dogorou inikitabir anan Kirisiyan anamatar?”
29 Mái Paulo a kosoi ngoromin, “Iau arwat suri worwor mam iáu i dolon pákánbung ngo i mudán pákánbung. Kak sung ur si Káláu sur iáu má tara dáh mul er gam longra iau onin ngo gama ngoro iau sang. Ái sár káp iau te sung sur gam ngo gama kamkabat, kápte. Iau sung sur gam ngo gama ruruna sár.”
29 Paul iya’afut eo, “Veya kabumin o veya manin ayu au yoyoban God isan i men o akis baise kwa iyab iti boun ao kwanonowar i mi’itube kwatan ayu ama’am na’atube kwatamatar. Baise men akokok hinafatum dibur hinayariyi kwanama.”
30 A be worwor no ái Paulo, ki ái kabisit Agiripa diar kukun ái Benis, mái Pestus, koner a kálámul pakta on á balis erei, mái rung di kis iatung, dik sámtur
30 Naatu Aiwob orot, gawan orot Bernis, naatu sabuw afa hima’am etei himisir.
31 má dik so alari rumán kis talum erei. Má namur dik worwor arliu i di ki dik parai ngo, “Kálámul minái kápate long te sápkin arwat suri da oboi uri kamkabat ngo da nagogon on uri minat.”
31 Efan hima tur hinonowar hihamiy hitit, naatu taiyuwih turahinah bairi hibidudur hio, “Iti orot i men abisa ta kakafin sinaf boro namorob o dibur narun.”
32 Io, mái Agiripa ák parai si Pestus ngo, “Keskam, kálámul minái ákte utung pas Kaisar ngo na longrai. Ngo kápnate han utung pas Kaisar ngorer, ki na han te sengsegeng má.”
32 Naatu Aiwob Agripa Festus isan eo, “Iti orot Caesar isan baifefeyanina’e tama’am, iti boun boro ata botait.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.