Atos 25
Hutngin kamkabat si Káláu (SGZ) vs AAI
1 Má ngorer ái Pestus a tapam hut i balis erei, má namur i atul á bung, ák aptur til Sisaria urami Ierusalem.
1 Festus na Judea wanawanan gawan ana efan bai ma veya tounu ufunamaim Caesarea ihamiy yen na Jerusalem tit.
2 Má tan pakpakta kán tan tám osmapak má bos tátáil kán tan Iudáiá di purut i narsán ái Pestus má dik para aposoi kándi aratiutiu uri Paulo. Boh tátáil minái di rakrakai i sung Pestus
2 Nati’imaim firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Paul ana kakafih isan ubar hitin Festus hifefeyan.
3 ngo na sormángát i kándi holhol má amárian i Paulo ur Ierusalem. Dik parai ngorer kabin dikte eran pagas suri dung kusi liu si Paulo iatung tangrai sál.
3 Hikokok i mi’itube hai kokomaim tasinaf Paul tiyafar au Jerusalem tayen. Iti na’atube hisisinaf anayabin i Paul tayen tanan efamaim hita’asabun isan hiyakitifuw.
4 Mái Pestus a kokos ngoromin, “Ái Paulo ákte kis pagas i batbat kalar á Sisaria, má kápnate han pas alari, má iau ina teken kaleng uranang mul.
4 Baise Festus iyafutih eo, “Paul i Caesarea imaim dibur ema’am, naatu ayu taiyuwu iti boro’omo nati’imaim anan.
5 Má te tili gam á tan tátáil til Iudáiá gama han ur Sisaria mam iau. Má ngo kálámul minái ákte longoi te sápkin, ngorer gama atiutiwi anang.”
5 Imih a orot ukwarih i boro ayu bairi anan Caesarea anatit abis kakafin sisinaf na’at boro imaim ana kakafih isan ubar hinitin.”
6 Mái Pestus a kis pasi awal ngo sángul á bung á Ierusalem, má namur áng kaleng ur Sisaria. Má tan tátáil til Iudáiá di mul di sosih til Ierusalem uranang Sisaria. Ákte hut má á Sisaria ái Pestus má kápate mongmong be, ki ák arasa ur latiu ngorer, ák han sukis i nián nagogon má ngorer ák ardos suri da lam pas Paulo uratung.
6 Festus veya etei eight o ten na’atube nati’imaim bairi hima, imaibo au Seseria matabir maiye re. Naatu in marto basit Festus baibatiyen ana efanamaim mare naatu iuwih Paul hibai hina hirun.
7 Má ngo ákte sámtur iatung i mátán táil i Pestus ái Paulo, tan Iudáiá dikte sosih til Ierusalem, di sámtur pátum Paulo má dik inatri marán taunán aratiutiu ur on. Ái sár kápdite artálár suri para inngasi ngo kándi bos aratiutiu a támin.
7 Paul hibai hina hirur ana maramaim Jew sabuw iyab Jerusalemane hire hinan etei hina sisibin roun roun hi’a’ar bebera’uh baifuwen tur kakafih moumurih maiyow hibow hitit ubar hitin hio, baise hai tur hio i men kafaita biturobe’emih.
8 Di be wor no ngorer, ki namur ái Paulo a panpan kári mák parai ngo, “Á iau káp iau te lákái nagogon kángit á tan Iudáiá, má kápte iau long bengtai kángit rumán osmapak, má káp iau te pulus Kaisar. Auh, kápte iau longoi á ngorer.”
8 Imaibo Paul taiyuwin wasfafar eo, “Ayu i men kafai abisa ta kakafin asinaf. Jew hai ofafar ai gigim, na’atube Tafaror Bar ai gigim, o Rome ana Aiwob ai gigimimih.
9 Ái Pestus a longrai worwor si Paulo, má kabin a nem ngo na agasgas pasi bál tan Iudáiá, ngorer a gálta Paulo ngo, “Be, ngádáh? U nem suri una han be ur Ierusalem má tur i nagogon i mátán táil i iau suri tan taunán aratiutiu min?”
9 Baise Festus i kok mi’itube Jew sabuw tiyasisirih, imih ibatiy eo, “O kukokok inayen Jerusalem imaim iti ubar tibit isan a baibatiyen imaim ananowar?”
10 Mái sár ái Paulo a parai ngo,
10 Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome Aiwob ana baibatiyen efan nanamaim abatabat, imih ayu i boro iti imaim ana baibatiyen anab. O iso’ob ayu i men kafai abisa kakafin asinaf Jew sabuw isah.
11 Má ngo iakte longoi te sápkin narsá di, má nagogon ák ser pas iau ngo iau lákái arwat ina mat, a kuluk sár. Káp ina te sung pas iau suri ina liu. Ái sár ngo tan taun minái kápate támin uri iau, ki kápte kes na sisdo iau uri limán tan Iudáiá. Má minái, iau sung ur si Kaisar ngo na longra iau!”
11 Ayu ofafar ana’astu’ub imaim nabonawiyu morob ana baibasit anabaib i boro men morob ana haiw. Baise baifuwenamaim ubar hinabitu na’at, orot babin men ta ana fair ema’am boro ayu nabuw umahimaim nitihimih, ayu i boro kwaniyafaru anan Caesar nanaimaim au tur nanowar.”
12 Io, má namur sár ái Pestus a nguruk mai tan kálámul di lu tari mánán singin, ki áng kos Paulo ngo, “Kápkabin ukte sung uri narsán ái Kaisar ngo ái na longra iáu, io ngorer una han uri narsán Kaisar má!”
12 Imaibo Festus ana kou’ay orot gagamih not wairafih bairi hio ufunamaim tatabir Paul iya’afut eo, “O Caesar a tur nowar isan io, imih o boro Caesar isan inan.”
13 Má i te bung namur, ái kabisit Agiripa diar kukun ái Benis diar má han hut á Sisaria suri mák Pestus má tari kándiar árár ur singin.
13 Veya afa ufunamaim aiwob orot Agripa, Bernis hairi hina Caesarea hitit, Festus ana bowabow baib isan ana merar yinamih.
14 Má ngo diar má te kis pasi marán bung iatung, ngorer ái Pestus a para talsai taun si Paulo ur singin kabisit má ák parai ngoromin,
14 Hina nati’imaim hima veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana tur eowen eo, “Paul mi’itube wawasfafar isan Festus aiwob orot ihamiy ema’am.
15 Má i pákánbung ngo iau han ur Ierusalem, bos pakpakta kán tan tám osmapak má tan kálámul pakta kán tan Iudáiá di atiutiwi kálámul minái mam te táit a taun, má ngorer dik nem i iau suri ina nagogon on má inak oboi rangrangas on.
15 Naatu ayu au Jerusalem anan ana veya’amaim Jew hai firis ukwarih naatu regaregah ai’in, orot ukwarih ubar hitin ayu asabunin morob isan hi’uwu.
16 Má iak para talsai si di ngo tatalen til Rom uri nagogon a ngoromin. A lu nagogon i kálámul ngo rung di atiutiwi di hut suri mákmák arsuar mai kálámul a tur i nagogon, pasi ngorer kálámul na mon i kán pákánbung suri panpan palai táit di atiutiwi mai. Tatalen minái kápte be di longoi mam Paulo, má ngorer kápate arwat singing ngo ina sormángát tari suri dák arangrangas on.
16 Baise ayu auwih, aki Rome ai ofafaramaim orot asir bai na baibatiyen isan ana ef men ema’am, baise wantoro’ot i boro sabuw iyab ubar tibin bairi roun roun hinabat hina’o, saise i ana ef nama’am na’at taiyuwin boro nahimaim nabat nawasfafar.
17 “Má ngo gimáte hut no main Sisaria, káp melek mul i bung latiu má iak artari suri kálámul minái, má iak turpasi longrai kán taun.
17 Naatu nati sabuw ayu bairi ana atitit ana veya, ayu veya men au’uf atain, faiwat a’in marto baibatiyen ana efanamaim amare, orot auwih hibai hina hirun.
18 Iau hol on ngo ái rung er di tur ngo da atiutiwi mam te táit a tuan sák, má kápte.
18 Sabuw ubar hibitin ana kakafih hibow hititit i men kafa’imo sawar kakafih ayu anotanotamaim hibow hitit ubar hitinimih.
19 Mái sár táit di parai uri kálámul minái ngo a longoi má ngorer dik arngangar kunán, a ngoromin. Di arngangar sur te táit tili kándi ruruna má suri worwor mul si Paulo er a parai kesi kálámul ngisán ái Iesu ngo a mat má ákte aptur kaleng tili minat.
19 En baise, gamin afa ibo taiyuwih hai kwafiren isan. Naatu orot wabin Jesu momorob Paul yawasin ma rouw eo isan hibow hitit.
20 Káp kak te holhol ngo ngádáh ina ser kabin ngoi á tan taun minái. Má ngorer iak gátnai kán holhol ngo a nem ngo da longrai kán taun ami Ierusalem.
20 Au kasiy ra’at, iti tur boro mi’itube ata bow gewas, imih ayu Paul au i takokok na’at tayen tan Jerusalem imaim iti ubar isan hitibatiy.
21 Mái sár ái Paulo kápate taram, má ák rakrakai i sung ngo ái Kaisar na longrai kán taun, pasi iak ardos suri ngo ái Paulo da páksiai i rumán batbat kalar nák han pang i bung ngo ina tarwa palai ur si Kaisar.”
21 Baise Paul ifefeyanu kok i Caesar baibatiyen titin, imih ayu auwih dibur baremaim hihirafut hima’uh hima, ayu ef atanuwet imaibo atiyafar tan Aiwob Caesar biyan.”
22 Ái Agiripa a longrai ngorer má ák parai si Pestus ngoromin, “Á iau sang iau ri suri ngo ina longrai be á kálámul minái.” Mái Pestus a kos Agiripa ngoromin, “A kuluk. Una longrai latiu.”
22 Basit Agripa Festus iu, “Ayu akokok iti orot nao ayu taiyuwu ananowar.” Festus iya’afut eo, “Marasibo nao inanowar.”
23 Má ngo ákte arasa ur latiu, ái kabisit Agiripa mái Benis diar tapam hut mai kándiar mermer a tuan alal. Má diar má sol uri rumán kis talum tiklik mai tan pakpakta kán tan tám arup má tan kálámul pakta mul tili bimán rum á Sisaria. Má ngo dikte sol no, ki ái Pestus ák artari suri dik lam asol Paulo.
23 Hi’in marto Agripa, Bernis hairi hirutaburih auman hinawiyih rou’ay bar gagamin wanawanan hirun, baiyowayah hai orot gagamih naatu bar merar hai orot gagamih bairi. Naatu Festus iyunih Paul hibai hina hirun.
24 Má ngo ákte sol má ái Paulo, ki ái Pestus ák parai ngoromin,
24 Festus eo, “Aiwob Agripa naatu kwa iyab boun iti’imaim bairi tabita’imon, orot iti kwa’itin! Jew sabuw iyab iti’imaim tema’am naatu Jerusalemamaim iti orot isan ubar gagamin maiyow hitin ayu matou’umaim, fanah aumatawat na’in hiwow men hikokok iti orot boro yawasin tama.
25 Mái sár á iau, káp iau te ser pas te káplabin suri ngo ina nagogon on uri minat. Má kabin ákte sung suri ngo na longrai ái Kaisar, má ngorer iak ngoi ngo ina tarwai ur Rom.
25 Naatu ayu anunuwet men kakafin ta sinaf boro imaim tabonawiy tan tamorob. Baise anayabin ayu ifefeyanu ana kok i boro Rome ana Aiwob nahimaim tabat ana tur hitanowar. Ayu au ef men ta ema’am boro atarufut, imih ayu au Rome baiyafarin isan abogaigiwas.
26 Mái sár kápte te táit a tumran ur on suri ngo ina tahnai i pákán ram ur singin kángit kabisit ida Rom. Pasi ngoromin iak atri i mát gam má uri mátán táil i matam á iáu, kabisit Agiripa, suri gita ser pas te táit inak le on ur singin kángit kabisit ida Rom.
26 Baise fef kiruminamih ayu akasiy, tur abisa boro Aiwob Caesar isan anakirum. Anayabin ubar hibitin men ta yabin auman. Imih ayu abai atit kwa etei namaim, o Aiwob Agripa inibabatiy inanuwet gewas tur yabin anababatun inab naatu fef ana kirum.
27 Káplabin kápate nokwan singing ngo ina tarwai kálámul a kamkabat ur si Kaisar ngo kápate tumran i táit di atiutiwi suri.
27 Anayabin ayu ai’itin ayu isou men gewasin iti dibur orot ana ubar en asir taniyafar nanan ana itinin i men basit.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.