Atos 24
Hutngin kamkabat si Káláu (SGZ) vs AAI
1 Má ngo ákte rah i alim á bung, ái Ananias, tám osmapak táil, a han tiklik mam te á tan kálámul pakta til Iudáiá má kesá tám mánán mul uri nagogon, kálámul er a tur kiláng i bos Iudáiá, ngisán ái Tetulus. Rung minái di kipi atatir er di atiutiu Paulo mai má dik han mai uradi Sisaria ur si Pelik, kálámul pakta on á balis erei.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Má ngo dikte lam asol Paulo, ki ái Tetulus ák turpasi taswai kándi holhol uri narsán ái Pelik suri sápkin a longoi ái Paulo, má ák parai ngoromin,
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Kángim kálámul pakta, á iáu á lain kálámul. Tili bos kuir no gim utung kuluk uri narsam i bosbos bung suri bos táit u longoi.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 “Keskam, káp ina te worwor nák dol una mák merok keleh. Iau sung suri una mámna iau má longra pasi kángim mudán atatir.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Gim ser pasi ngo kálámul minái a asáksáknai kis kán matananu. Má ái á káplabin á ororok i katbán tan Iudáiá on á naul matmatngan pokon no, má ái a tátáil mul tili matngan rákán lotu er singin rung di ruruna i Iesu til Nasaret,
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 má a tohoi mul suri adurwán kángim rumán osmapak. Má ngorer gimá tola pasi suri ngo gima nagogon on i lalin kángim nagogon sang.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Mái sár ái Lisias, pakpakta kán bos tám arup, a hut mai kán rakrakai má ák ras pasi tili lim gim mák parai si gim ngo gima kipi kángim atatir ur singim.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Á iáu sang má, una gátnai suri unák ser pasi muswan singin suri bos táit no gim atiutiwi mai.”
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Má tan Iudáiá di longrai má dik sormángát suri worwor si Tetulus, má dik arakrakai i kán worwor má dik parai ngo a muswan á kán atatir.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Má ngo kálámul pakta a kadah ur si Paulo ngo na worwor, ki áng kosoi ngoromin,
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Lain kálámul pakta, na malmu sár singim suri una ser pasi ngo a támin á minái ina parai singim. A ngoromin. Kápate sángul mai aru be á bung palai kak inan urami Ierusalem suri lotu.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Ái rung er di atiutiu iau kápdite bana iau ngo kak tu arkipkip mam te ami rumán osmapak, ngo iau bit sokoi bál matananu i bos rumán lotu ngo i te tan kuir mul ami Ierusalem.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Má kápte te muswan ngo da inngas tari singim suri tan táit di atiutiu iau suri.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 “Mái sár táit a muswan a ngoromin. Iau lu lotu uri narsán ái Káláu káián rang kámpup gim ngorer ái rung min, ái sár iau á kes tili di ái rung di mur i Sál si Iesu er di hol on ngo a angagur án ruruna. Má iau ruruna i worwor no si Káláu erei a le on ái Moses má tan tám worwor tus mul ngo a támin muswan.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Mái rung min di atiutiu iau, kángim ruruna a tukes suri rung da aptur kaleng. Gim no gim ruruna sang ngo ái rung di nokwan i mátán táil ái Káláu mái rung kápte, di no da aptur kaleng tili minat.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Má ngorer iang kákir suri na pilpil i balang na mák atiutiu iau i mátán táil ái Káláu má tan kálámul.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 “Iakte kis pasi marán bet ada i tan malar iau him on. Má i pákánbung erei, iau kaleng urami Ierusalem mai artabar uri tángni kak matananu ái rung di sáhár má suri longoi osmapak uri narsán ái Káláu.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Ái rung minái di atiutiu iau di bana iau ami rumán osmapak i pákánbung iau longoi tatalen án arapilpil. Má kápte marán kálámul gim ami, má kápte iau bit sokoi bál matananu.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Mái sár a mon á te kakun Iudáiá tili balis á Esiá di imi Ierusalem be. Ngo dikte mák iau iau longoi sápkin tatalen, ki a kuluk ngo á di sang da lákám dák atiutiu iau i mátán táil i iáu.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Má ngo ái rung minái sang di mák pukda te táit iau longoi a sák i pákánbung iau sámtur i mát di á bos kaunsel ami Ierusalem, ki da para te singim.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 A támin, iau hol pasi kesi táit iau perek mai i mátán táil i kaunsel má ák tokoi bál di má dik lala togor. Iau parai ngoromin suri apaptur kaleng ngo, ‘Minái iau sámtur i nagogon kabin a mon i kak ruruna ngo ái rung di mat da aptur kaleng.’ Minái gut á táit di atiutiu iau suri, má onin iak sámtur minái i mátán táil i iáu.”
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Má a mánán i Sál si Iesu ái Pelik mák mánán i tatalen kán tan kálámul di lu mur on, má ngorer a kaptur mák parai si rung di hut suri atiutiu Paulo ngo, “Ina longra gam mul i pákánbung erei ngo pakpakta kán tan tám arup, ái Lisias, na tapam hut mainái, má erár ina parai kak holhol.” A be parai ngorer ái Pelik, ki ák put káktai nagogon uri Paulo má nagogon ák han wat be.
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Mái Pelik a ardos ur si kálámul a tátáil suri ololoh i Paulo ngo na obop kalengna Paulo uri rumán batbat kalar má nák mákái suri tari te pákánbung singin nák sengsegeng suri nák saliu sara. Má a parai mul ngo tátáil na mángát pasi rang turán ái Paulo suri da laumái má tángni mam te táit suri akuluknai kán liu.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 I te bung namur, io ái Pelik diar mokson ái Darusila, tah Iudáiá, diar purut iatung mul i nián nagogon. Ái Pelik a artari pas Paulo, má ák longrai a worwor talas uri kán ruruna i Iesu Karisito.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Mái sár ngo a tungai arbin talas suri tatalen a nokwan má suri kátlán kalengnai sang má suri bungán nagogon na hut namur, ái Pelik a lala mátut mák parai si Paulo ngo, “Ák pang ái má kam worwor ngorer. Una so má. Ina bin kalengna iáu namur ngo a mon i kak pákánbung.”
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Uri kán holhol ái Pelik a hol on ngo ái Paulo na tari te pirán tabal singin suri hul pasi alari batbat kalar, má ngorer ái Pelik a lu balbal artari pasi suri diara worwor.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Ngo ákte wat má aru i bet káián ái Pelik i him án pakpakta, ái Portius Pestus a keles Pelik. Má kabin ái Pelik a nem suri na agasgas pasi bos Iudáiá, ngorer ák páksia Paulo i batbat kalar, kápate aso palai i pákánbung er.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.