Atos 18
Hutngin kamkabat si Káláu (SGZ) vs AAI
1 Namur sár a kaptur til Aten ái Paulo mák han purut á Korin.
1 Iti ufunamaim Paul Athens ihamiy naatu na Corinth tit.
2 Má iatung Korin má, ák banai kesi kakun Iudáiá ngisán ái Akuila ákte hutngin hut til Itali, diar ái Pirisilá kán wák. Ái Akuila a káhái ái mámán ada i balis á Pontás. Má namur a aptur til Pontás, pokon a páng ái, mák han hut i bimán rum á Rom i balis á Itali. Má ngorer diar mokson má han pas til Rom kápkabin tilik pakpakta til Rom ngisán ái Kalaudius ákte artari palai tan Iudáiá no suri da aptur alari malar á Rom. Má ái Paulo ák han suri mák diar mokson
2 Nati’imaim Jew orot wabin Aquila hairi hitar, Aquila i Pontus imaim tufuw baise aawan Priscilla hairi Italy hihamiy hitit, anayabin Caesar Claudius Jew sabuw etei Rome hima’am ia’arih iuwih hitit. Imih Paul na Corinth titit i na Aquila Priscilla hairi inanawanih.
3 má áng kis mam diar. Ditul má him talum kabin ditul no kánditul talar sár mai kesi matngan him, ngorer ditul lu babaut kápán ololas uri pálpálih suri apáng pirán tabal nák arwat mai kánditul liu.Ái Paulo a babaut kápán ololas uri pálpálih.|alt="Paul sewing tent" src="cn01950B.tif" size="col" ref="18:3"
3 Naatu anayabin i auman i kanawas sakirayan ta, imih ma bairi kanawas hisasakir.
4 Má on á tan bungán aunges iatung i rumán lotu káián tan Iudáiá, ái Paulo a lu arkipkip mai tan Iudáiá má mai rung tili risán mul, mák lu tohoi talka pasi kándi holhol suri dák ruruna.
4 Baiyarir Ana Veya mar etei Kou’ay Baremaim tur binan gewasin Jew naatu Greek sabuw yah baikitabirih isan tur yayare.
5 Má i pákánbung ái Sailas mái Timoteo diar tapam hut til Makedoniá, ki ái Paulo ák turpasi tari má kán kunlán pákánbung suri arbin mai pinpidan má suri taswa timani uri narsán tan Iudáiá ngo ái Iesu a Mesaia.
5 Silas Timothy hairi Masedonia’ane hina hititit ana veya’amaim, Paul ana veya tutufin etei binanumaim eorereb, Jew hai tur eowen, Jesu i God ana Roubinenayan orot.
6 Má ngo di rongrongas kalar uri Paulo má dik para sáksáknai, ái Paulo a balbal kalar mai luhrai lusán palai mohok uri di mák parai ngoromin, “Iakte sengsegeng alar gam á iau! Gam sang gamáte talka pasi rangrangas uri gam, má dár gam na uri káil i gam sang má gama kipi ardok ur on! Inái ina kaptur til main alar gam má inak han arbin narsán rung tili risán.”
6 Baise Jew sabuw Paul ana tur hikwahir tur kakafih isan hio ana veya, Paul ana faifuw tafan baibiyon bai fofob rutatab i’uwih eo, “Umamaim rara nama’ama na’at, ana ubar i kwa akis kwanab, ayu au bit i aikisisir. Veya boun ayu i boro Ufun Sabuw isah aninanawanih.”
7 Má ngorer ák han alar di mák han kis i rum káián kesi kálámul tili risán ngisán ái Titius Iastus. Ái konomin a lu lotu uri narsá Káláu, má kán rum a pátmi sár i rumán lotu káián tan Iudáiá.
7 Naatu ihamiyih in Ufun orot ta wabin Titius Justus ana baremaim ma. Iti orot ibo kwafirenayan orot ta, i ana bar i Kou’ay Bar sisibin ma’am.
8 Má kesi kálámul a tátáil tili rumán lotu erei, ngisán ái Kirispus. Ái tiklik mam rung no mul di lu kis i kán rum, di ruruna i Konom. Má marán kálámul tilatung Korin di longrai arbin si Paulo ki dik ruruna má ding kipi arsiu.
8 Orot wabin Krisipas Kou’ay Bar ana orot ukwarin aawan natunatun ana nibur bairi Regah ana tur hinowar hitumatum, na’atube Corinth sabuw moumurih auman hitumatum naatu bapataito hibai.
9 Kesi libung, ái Paulo a mihmih. Má on á mihmih erei a longrai ngo ái Konom a wor mai mák parai singin ngo, “Koion una mátut. Una tungai arbin sár má kápte una kis pau mul
9 Fai ta Paul ana mimumaim Regah eo, “Paul men inabir baise inabinan, men awa nafot binan inihamiy inama’amih.
10 kabin á iau gitar no, má kápte kes na tipar iáu má nák up iáu kabin páráng i kálámul almain i bimán rum min di kaiak.”
10 Anayabin ayu airit tama’am, naatu orot babin ta boro men karam o narab ni’afiy, yabin sabuw maumurih iti bar meraramaim tema’am i ayu au sabuw.”
11 Má ngorer ái Paulo a kis pasi kesá bet mai tigán iatung Korin, má ák aratintin mai pinpidan si Káláu i katbán matananu.
11 Basit Paul kwamur ta’imon sumar six nati’imaim ma God ana tur sabuw i’obaibiyih.
12 Má i pákánbung sár ngo lolsit til Rom a obop Galio ák pakpakta máng kátlán i balis á Girik, bos tátáil kán tan Iudáiá di tur talum má dik tola Paulo má dik lami uri mátán táil i pakpakta erei suri na nagogon on. Dik lu tur má dik parai ur on ngo,
12 Baise Galio tafaram Akaiya isan bigawan ana veya, Jew etei hita’imon Paul hifatum hibai hin baibatiyenamaim hiyai hio.
13 “Kálámul minái a totor pasi matananu suri lotu uri narsá Káláu i lite sál a ger alari nagogon til Rom.”
13 “Iti orot i esisinaftobon sabuw yah nikitabir aki ai ef naatu ai ofafar hina’astu’ub i hai kokomaim God hinakwafirimih.”
14 Má i pákánbung erei ái Paulo a eran suri na wor, mái sár ái Galio ák teken turpasi wor mák parai singin tan Iudáiá ngo, “Ngo gam á tan Iudáiá, gam bálsák uri kálámul minái suri sápkin a longoi, ngo a kengen ngo a pakta, ngorer a nokwan ngo ina longra gam.
14 Paul tur omih biwa’an ana veya Galio Jew sabuw isah eo, “Kwa iti orot sawar kakafin tasinaf kwata’itin isan kwatagamigam na’at, ayu boro ata ma a tur atanowar.
15 Mái sár gam arkipkip mai wor suri tekesi ngisán kamu káláu má suri nagogon kamu sang. Na! Iau matai longra gam á iau! Á gam sang gama anokwai mam gam.”
15 Baise kwa a gamin ai’itin i tur, wab naatu kwa a ofafar isah kwagamigam, imih nati sawar i kwabai kwan kwa akis kwayabunai, ayu iti sawar i boro men ana butubun.”
16 A be parai ngorer ái Galio, ki ák dos i kán tan tám arup má dik tipar pala di tili nián nagogon.
16 Naatu baibatiyen bar wanawanan nunih ufun hitit.
17 Má ngo tan Iudáiá di mákái ngorer ki dik rongrongas kalar, pasi dik ilang sur Sostenis, koner a hutngin tátáil i rumán lotu káián tan Iudáiá, má dik ubi iatung i mátán sál i nián nagogon. Mái sár ái Galio kápte a engenges suri táit di longoi mam Sostenis.
17 Basit Sosthenes Kou’ay Bar ana ukwarin hirouh hibai hirab baibatiyen bar merar yan. Baise nati hisisinaf Galio men kafa’imo i yababanamih.
18 Ákte wat má i táit er di longoi mam Paulo, má namur áng kis pas te bung be mul á Korin, má namur ái Paulo mái Akuila mái Pirisilá ditul eran suri sa i mon ur Siria. Má ngorer ditul aptur alari tan tám ruruna má ditul má sosih uradi kon á Senkiria. Ki iatung Senkiria a kumur palai nihun ái Paulo kabin suri oror ákte longoi. Má ngo ákte longoi ngorer, ditul má kis i mon ur Siria.
18 Paul Corinthimaim veya moumurihika baitumatumayah bairi hima, imaibo eo tuturih Priscilla, Aquila hairi buwih bairi wa hibai hina Syria hitit. Namih ana veya Sensera imaim aribun mafur anayabin i omatanen ta biwa’an isan.
19 Ditul má lu hanhan ngorer má ditul má masar i malar á Epeso, má ditulá arsagil má iatung. Ái Paulo ák han pas alar Akuila diar mokson, má ái ák han uramuni rumán lotu mák arkipkip mai tan Iudáiá.
19 Naatu hina Ephesus hitit imaim Priscilla Aquila hairi ihamiyih. Paul na Kou’ay Bar run Jew bairi baidudur isan.
20 Io, te sár tili di di worwor mai ngo na kis pas te bung be mul mam di, mái sár ái Paulo kápate sormángát.
20 Naatu hifefeyan hikokok i nati’imaim veya maninaka bairi hitama, baise i aurin veya en imih kwahir.
21 Má i pákánbung má ngo a han alar di, ák parai si di ngo, “Koran má ái Káláu a nem on ngo ina kaleng sur gam, ki erár má inang kaleng.” A be parai ngorer ái Paulo ki ák sa má uri mon má ák han alari malar á Epeso.
21 Naatu bihamiyih auman iuwih eo, “God nakokok na’at boro ana matabir isa anan.” Naatu wa bai Ephesus ihamiy in.
22 Ngo ákte masar á Sisaria ái Paulo, ngorer ák utliu urami Ierusalem mák han árár pasi tan tám ruruna iatung. A be longoi ngorer ki ák sosih kaleng ur Antiok.
22 Na Caesarea titit ana veya na Jerusalem tit, ekaleisia sabuw nati hima’am hai merar yi, imaibo in Antioch tit.
23 Má ngo ákte marán á bung palai iatung, a aptur tilatung mák han tangrai bos malar i aru balis á Galatiá má Pirigia mák inau má arakrakai i tan tám ruruna no i aru balis erei.
23 Nati’imaim veya bai’ab na’atube ma’am ufunamaim ihamiyih, i na Galasia, Firigia imaim run tit bai’ufununayah kaufair itih.
24 Kesi kakun Iudáiá ngisán ái Apolos a páng á Aleksadaria ada i balis á Aigipto, má ngorer ák han purut á Epeso. Kálámul min a tám mánán uri pinpidan tili Buk Tabu, má i pákánbung a lu aratintin, a tuan lu siror sang i kán worwor.
24 Jew orot ta wabin Apollos, ana tafaram Alexandria imaim tufuw, basit nati ana veya’amaim i na Ephesus tit. Iti orot binan isan i ana siwar bai, naatu Buk wanawanan etei i so’ob kwanekwan.
25 Te dikte atintini suri Sál si Iesu, má kabin a málmálas i bál suri, ngorer ák lu atintini tan kálámul suri tan táit a longoi ái Iesu. Má tan táit no a atintin di mai a nokwan, ái sár a tu mánán masik i kán arsiu ái Ioanes má kápte be a mánán suri arsiu káián Tanián a Pilpil.
25 Regah ana ef isan i hio’baiy gewas naatu sabuw afa Jesu isan bi’obaiyih, ana itinin i orot so’obayan sawar etei so’ob eo na’atube. Naatu tur abisa eo i men ta sa’ir, baise i ana so’ob i John ana bapataito akisin so’ob.
26 Má áng kusak uri rumán lotu mák mangan mai arbin uri narsán matananu. Má ngo diar longrai ngorer ái Pirisilá mái Akuila, ki diará lam pasi uri kándiar rum má diará lain taswa timani Sál si Iesu uri narsán.
26 Kou’ay Bar wanawanan itafofor binan. Baise Priscilla Aquila hairi nati’imaim hima’am tur hinonowar ufunamaim hibai bairi hin hai bar God ana ef anababatun hikubunabuna gewas nowar.
27 Má namur ái Apolos ák lu holhol on má ngo na han ur Girik. Má ngo tan tám ruruna til Epeso dikte mánán pasi kán holhol, ki dik arakrakai on suri ngo na han sang, má dik tángni mai le i pákán ram uri narsán tan tám ruruna á Girik suri da agasgas pasi bál erei ngo na hut narsá di. Má i pákánbung a hut, ái Apolos a lala tangan rung er ái Káláu ákte tangan di tungu má dik ruruna.
27 Apollos ana not bogaigiwas Akaiya namih binotanot ana veya, tuwahinah koufair hitin naatu fef hikirum auman hitin bai na Akaiya tit, saise bai’ufununayah nati’imaim hima’am ana merar hitay. Na titit ana veya sabuw iyab God ana manaw ana kabeberamaim hina bai’ufununayah himamatar baibais gagamin maiyow itih.
28 A rakrakai mai aratintin i mátán matamata suri taswa timani ngo holhol kán tan Iudáiá kápate nokwan, má ák inngas tari mul tili Buk Tabu ngo ái Iesu sang, ái á Mesaia.
28 Anayabin Jew sabuw hibifufuwen isan bebeyanamaim tur fokarin gam iuwih naatu God ana turamaim kubunabuna hai tur eowen eo, “Turobe Jesu i Roubininenayan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.