Atos 17
Hutngin kamkabat si Káláu (SGZ) vs AAI
1 Má ngorer ái Paulo mái Sailas diar má láklák sorliu i aru malar á Ampipolis má Apolonia má diará tapam hut i malar á Tesolonika i pokon a mon i rumán lotu ái káián tan Iudáiá.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Ái Paulo a mur i kán tatalen sang a lu longoi mák han uri rumán lotu minái suri nguruk tiklik mai bos kálámul. Má a longoi ngorer i atul á bungán aunges, mák parai pinpidan tili Buk Tabu
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 mák pálási sálán pinpidan er a worwor suri Mesaia, kálámul ái Káláu a ilwa pasi mák asosah on suri na long pas kalengnai kán matananu. Pinpidan a parai ngo Mesaia na áslai rangrangas má nák mat má nák liu kaleng mul tili minat. Má ák para talsai mul ái Paulo si di ngo, “Ái Iesu sár á kálámul minái iau worwor suri, má onin iau para aposoi si gam ngo ái sár á Mesaia.”
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Te tili di dik ruruna i worwor si Paulo mái Sailas má dik pukdai kándi liu. Má marán tátáil án wák tili malar er má tilik kunlán pápir án matananu tili risán, rung min tungu di turpasi lotu uri narsán ái Káláu kán tan Iudáiá, má onin di no má, dik paptauni kándi ruruna mai ruruna i Iesu ngo ái á Mesaia.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Mái sár tan Iudáiá di mákái ngorer má dik lala bálsák, pasi dik bin talmi tan sápkin kálámul di lu kis bia iatung i pokon án sirsira, má dik bit sokoi bál tan sápkin kálámul minái, pasi dik sol uri rum si Iason ngo da talka aso i Paulo mái Sailas má lam diar uri narsán tan kálámul sara.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Má ngo kápdite ser pas diar iatung i rum erei, ki ngorer dik tu tola pas Iason tiklik mai rang turán ái rung di ruruna i pinpidan. Má dik talka di uri narsán bos tám nagogon má di lala bin má dik parai ngoro minái, “Bos kálámul minái dikte pukdai lain kis kán matananu i naul matmatngan pokon no uri sápkin kis, má dik han hut mainái i kángit malar suri long bengta git mul.
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Mái Iason a kebepta di i kán rum. Má ái rung minái kápdite mur i nagogon káián kángit kabisit ái Kaisar. Di sang di parai ngo gita mur i lite kabisit ngisán ái Iesu.”
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Má matngan worwor ngoro minái ák bit sokoi bál matananu má bos tám nagogon tili malar mul, má ák lala mos i bál di.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Má bos tám nagogon dik parai si Iason tiklik mai rang turán suri ngo da pormi nagogon, má ngo dikte longoi ngorer ki dik asengsegeng pala di má dik han.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Ngo ákte libung má, bos tám ruruna dik sangar i tarwa pala Paulo mái Sailas ur Beria. Má ngo diar má te hut, ki diar má han urami rumán lotu kán tan Iudáiá suri diarák arbin narsán matananu mai pinpidan.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Matananu Iudáiá min kápdite ngoro tan Iudáiá til Tesolonika. Rung min di pasbat i kándi hol pasi worwor si Paulo má dik laes suri longrai. Di gasgas suri longra pasi kán worwor, má dik nánwái kán worwor turán Buk Tabu i bosbos bung no suri da mánán pasi kán worwor ngo a támin muswan ngo kápte.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Má pasi á ngorer marán Iudáiá di ruruna, má marán mul ái rung tili risán di ruruna, tan wák a pakta i ngis di má marán i káláu mul.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Má ngo te tan Iudáiá til Tesolonika dikte longrai má mánán pasi ngo ái Paulo a arbin mai midán ái Káláu adi malar á Beria, ki á di mul dik han uri malar á Beria má dik bit sokoi bál matananu tili malar minái, má dik apturi bál mos i katbán i di.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Má bos tám ruruna di mákái ngorer má káp melek sár mul dik sangar i tarwa Paulo uradi kon suri na ser mon. Mái sár ái Sailas mái Timoteo diar má lu kis besang á Beria.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Má ái rung di tarwa Paulo di tiklik mai átik á Aten, ki ding kaleng mai worwor talas si Paulo ur si Sailas mái Timoteo ngo diara sangar melek i mur suri diarák banai mul.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Ái Paulo a kis mona Sailas mái Timoteo á Aten. Má ák lala sák i kán liu suri mákái ngo a lala marán i tantanián bos káláu on á malar erei,
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 pasi ák han urami rumán lotu má ák ngurkai táit minái mai bos Iudáiá mái rung tili risán di lu lotu uri narsán ái Káláu. Má ngorer mul i kuir pokon án sirsira a lu worworwor i bosbos bung tiklik mam rung ngo di lu sorliu iatung i pokon erei.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Mái Paulo a arkipkip mai bos tám aratintin kán bos Epikureu má Sitoik, má te tili di dik parai ngoro minái, “Dánih a lu parai á tám minminok mat minái?” Má te bul di parai ngo, “A nem gut ngo na sisdo tari te lite káláu tilatung i risán ur main si git.” Di parai ngoro minái kabin ngo ái Paulo a arbin mai lain arbin sur Iesu má kán apaptur kaleng tili minat.
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Má ngorer dik lam pasi suri da longrai á bos tám mánán tili kaunsel di lu kis talum ami pungpung á Areopago má dik parai ngoro minái singin, “Gim nem i mánán i hutngin aratintin minái.
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Ukte tari hutngin mánán uri kángim alalongra má gimá nem ngo gima talas uri sálán.”
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 (Rung til Aten má bos temes mul di lu kis iatung, di lu talar sár mai worngai tan hutngin alalongra er dikte lu longrai singin tan lite. Má kándi talar sár ngoro minái i bosbos bung no sang.)
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Má ngorer ái Paulo ák sámtur i mátán táil i rung di lu kis talum á Areopago mák parai si di ngoromin,
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 kabin i pákánbung iau salsaliu iau mákái marán nián osmapak main i katbán i gam. Má iak han mák pasi mul i kes alatung, má iau wásái worwor talas er di le on a parai ngoro minái ngo ‘Uri narsán káláu kápgimte mánán on’. Má minái iak nem i para talsai uri narsá gam á Káláu erei kápgamte talas ur on. Nián osmapak uri narsán káláu kápdite mánán on.|alt="Altar to unknown god" src="cn01998B.TIF" size="col" ref="17:23"
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 “Ái Káláu a aksimi naul matmatngan pokon má tan táit no di kis i lolon. Má kabin ái a Konom káián naul bát má naul bim, kápte a lu kis i rum er tekes a longoi.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Káp kán te sáhár sur tekesi táit ngo gima tángni kán sáhár mai, ái sár ái a támri matananu no mai liu má ák lu tángni kángit sáhár.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 Tili kesi kámpup git sár a akopkom pasi bos kabinhun no mák tam sara di uri kunlán naul bim. Má hirá sang, kápte be akaksim a kis, ákte hol páksi kándi pákánbung suri da liu on má ák akiláng i kándi tan kuir bim keskeskes.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 A longoi ngorer ái Káláu kabin a nem on ngo da ser be suri, má te ngoi gut da salsalum má dák ser pasi. Mái sár ái Káláu kápate kis tepák, wa er pátum sár i git keskeskes,
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 kabin ái á káplabin ák mon i kángit liu má ák mon i kángit rakrakai. Áá, ái á káplabin i git. A ngorer di parai á te á bos tám mánán kamu ngo, ‘Git á rang kopkom sang i Káláu.’
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 “Má ngo git rang kopkom i Káláu, koion gita hol on ngo ái a ngoro tártárwán táit a hut tili holhol kán kálámul sár, má dik sawi mai gol ngo siliwa ngo dikte kanbái tili hat.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Tungu ái Káláu a hol lákái bos sápkin tatalen matananu di longoi mai ngul, mái sár onin ákte worwor rakrakai uri narsán tan kálámul i bos kuir no ngo da hol kaleng alari kándi sápkin má tapriu má sur Káláu.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Áá, a kuluk ngo matananu da hol kaleng kabin bungán nagogon ái Káláu ákte put páksi má, má ákte akiláng páksi á kálámul er na nagogon i naul matmatngan pokon, má kán nagogon na nokwan má nák arkip no. Ki ngádáh git mánán ngoi ngo tan táit minái na tapam hut muswan ngorer a parai? Ái Káláu a tus inngas tari tám nagogon er mai aptur kalengnai tili minat.”
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Má ngo di longrai arbin suri aptur kaleng tili minat, te tili di di tartar retret má dik nongna Paulo, má te tili di dik parai ngoromin, “Una bali puksai táit minái u parai. Gim nem i longra iáu i tekesi lite bung bul.”
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Má ngo a longrai worwor erei ái Paulo, ák aptur pas alar di.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Mái sár te kálámul til Aten di ruruna sang i worwor si Paulo má dik mur on. Má imi katbán i di, kes tili tan tátáil di lu kis talum á Areopago, ngisán ái Dionisius, má kesi wák ngisán ái Damaris, má te mul.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.